Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų.
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - avi…
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio rinktinės istorija
Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. 1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Būtent prieš 80 metų, gegužės 21-28 d., legendinėje Kauno sporto halėje, Lietuvos rinktinė antrą kartą iš eilės tapo stipriausia Europoje.
Legendinės Aprangos Atgimimas
Šias atkurtas aprangas visi krepšinio gerbėjai galės išvysti jau rugpjūčio 12 dieną Kaune, kai Dainiaus Adomaičio vadovaujama rinktinė prieš pasaulio čempionatą, „Žalgirio“ arenoje, sužais kontrolines rungtynes su Serbija. Šiomis aprangomis rinktinės krepšininkai vilkės pirmus du kėlinius. Patys krepšininkai naujas aprangas jau matė, sudalyvavo specialioje fotosesijoje ir pabandė įsikūnyti į tų laikų sportininkus.
Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis juokdamasis sakė, kad šios naujai pagamintos aprangos tikrai atvaizduoja senąsias. „Aprangos tokios ir buvo, gal tik šortai dar trumpesni. Bet labai panašu“, - šypsojosi vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
Lietuvos rinktinės žaidėjai rungtyniaus baltos spalvos marškinėliais su žaliu užrašu Lietuva ir viduryje jojančiu Vyčiu. Tiesa, jis ant šių marškinėlių vaizduojamas jojantis į dešinę. Pasak Joniškio krepšinio muziejaus vadovo Leono Karaliūno, tais laikais Vytis jodavo į dešinę, nes tai buvo Vytauto Vytis, kuris buvo stipresnis ir dešinėje rankoje laikydavo kalaviją, kas tuo metu ir simbolizavo jėgą.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Lietuvos nacionalinės komandos žaidėjas Mindaugas Kuzminskas džiaugėsi, kad galės rungtyniauti ne tik su vizualiai gražiomis aprangomis, tačiau ir taip pagerbti krepšinio legendas. „Jausmas įdomus, neįprastas, juk šiais laikais aprangų dizainas yra visiškai kitoks. Džiugu, kad nepamirštame savo legendinių krepšininkų ir jų pergalių bei taip galėsime juos pagerbti“, - kalbėjo pats šią vasarą marškinėlių liniją išleidęs rinktinės puolėjas.
Arnas Butkevičius pasakojo, kad jam patinka trumpos aprangos ir pats norėtų dažniau tokiomis rungtyniauti. „Nuostabios aprangos, man patinka tie trumpesni šortai, lengvesnės aprangos, - sakė A.Butkevičius. - Atrodo, kad smagu būtų grįžti rungtyniauti į tuos laikus, o dabar bent taip galėsime grįžti ir pagerbti čempionus“.
Lietuvos ir Serbijos rinktinių rungtynės Kaune bus ypatingos ir tuo, kad tai bus „Krepšinio namų“ paramos rungtynės. Visi nusipirkę bilietus į minėtas rungtynes prisidės prie „Krepšinio namų“ statybų, o tai yra prie Lietuvos krepšinio istorijos išsaugojimo ir puoselėjimo. Tai nebus įprastas muziejus, bet moderniausias, kupinas technologinių naujovių multifunkcinis centras su daugybe pažintinių ir pramoginių atrakcijų lankytojams. Savo ruožu Lietuvos krepšinio federacija (LKF) visiems atvykusiems įteiks specialius auksinius bilietus. Bilietus, kurie taps padėkos simboliu, bus galima gauti tik rungtynių metu „Žalgirio“ arenoje, o juose bus pavaizduoti ne tik „Krepšinio namų“ statiniai, tačiau ir trys ryškiausi visų laikų Lietuvos rinktinės vidurio puolėjai - Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis ir Jonas Valančiūnas. Bilietus, į dviejų Europos krepšinio gigantų - Lietuvos ir Serbijos rungtynes, platina bei prisidėti prie „Krepšinio namų“ statybų kviečia bilietai.lt „Krepšinio namai“ - multifunkcinis centras, kuriame bus moderniai ir šiuolaikiškai pateikiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi pasiekimai ir laimėjimai. Organizuojamos parodos, konferencijos, koncertai, E-sporto čempionatai. „Krepšinio namų“ statybos prasidėjo 2018 m. rudenį, šiuo metu jau kyla sienos. „Krepšinio namai - kur pergalės ir širdis!“
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Europos Čempionatas Prahoje 1947 m.
Penktasis Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas praėjus vos metams po ketvirtojo. Stipriausias Europos komandas 1947 metų pavasarį pakvietė Praha. Į Čekoslovakijos sostinę atvyko net 14 šalių atstovai - daugiau nei į bet kurį prieš tai vykusį čempionatą. Trys iš naujokių smarkiai atsiliko nuo žemyno krepšinio lyderių, Prahoje labiausia įsiminė triuškinamais pralaimėjimais (Austrija nusileido Prancūzijai 6:100, Albanija - Belgijai 11:114, Albanija - Egiptui 19:104) ir užėmė tris paskutiniąsias vietas.
SSRS iki Antrojo pasaulinio karo apskritai nedalyvavo tarptautiniame sporto gyvenime ir net nepriklausė tarptautinėms sporto federacijoms. Įsilieti į pasaulio bendruomenę sovietų šalis pradėjo tik antroje penktojo dešimtmečio pusėje. Savotiška SSRS krepšinio rinktinės kandidatų peržiūra ir atranka tapo 1947 metų kovo mėnesį surengtas SSRS aštuonių miestų turnyras. Šios kasmetinės varžybos pirmais pokario metais buvo laikomos net svarbesnėmis negu SSRS čempionatas, o jose nuolat gerų rezultatų pasiekdavo Kauno rinktinė, dukart tapusi čempione ir dar kelis sykius - prizininke. Nenuostabu, kad po lietuviams sėkmingo aštuonių miestų turnyro į SSRS rinktinę buvo pakviesti net keturi Kauno rinktinės bei Kauno KKI komandos žaidėjai: Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius ir Vincas Sercevičius. Deja, išvykti į Čekoslovakijos sostinę buvo lemta ne visiems tąkart į SSRS rinktinę pakviestiems lietuviams. Vienas geriausių šalies krepšininkų V.Sercevičius buvo patekęs į sovietų saugumo juoduosius sąrašus, todėl negalėjo keliauti į užsienį. Be keturių kauniečių SSRS komandą per Europos čempionatą sudarė šeši maskviečiai, du Tbilisio, po vieną Talino ir Tartu krepšininką. Nors lietuviai ne kartą įrodė savo sugebėjimus sąjunginėse varžybose, SSRS rinktinės treneris Pavelas Cetlinas jais nepasitikėjo. Vis dėlto S.Butautas spėjo įrašyti savo pavardę į SSRS rinktinės istoriją kaip pirmuosius jos taškus per oficialias varžybas pelnęs krepšininkas. Tai įvyko per rungtynes su Jugoslavija, kurias sovietų ekipa nesunkiai laimėjo 50:11. SSRS rinktinė šiame čempionate laimėjo ir visas kitas rungtynes. Dauguma pergalių buvo pasiektos įtikinamai - sovietų ekipos pranašumas dažniausiai nekėlė abejonių jau pirmajame kėlinyje. Finale žaisdama su varžybų šeimininkais SSRS rinktinė į visus svarbiausius klausimus atsakymus rado pirmajame kėlinyje, kurį laimėjo 33:14. Antrajame kėlinyje skirtumas nepasikeitė ir sovietų ekipa šventė pergalę 56:37. Čekoslovakijos rinktinė nedidelę areną perpildžiusių Prahos sirgalių nusivylimui tenkinosi sidabro medaliais. O susidomėjimas čempionatu ir ypač lemiamomis jo rungtynėmis buvo išties milžiniškas. Jei SSRS rinktinės pranašumas prieš visus varžovus nekėlė abejonių, tai dėl kitų vietų buvo kaunamasi daug atkakliau. Visus nustebino Egipto ir Belgijos rinktinės, aplenkusios pajėgias Italijos, Prancūzijos, Lenkijos bei Vengrijos komandas ir susigrūmusios dėl bronzos. Šie medaliai atiteko egiptiečiams.
Galutinė rikiuotė: 1. SSRS, 2. Čekoslovakija, 3. Egiptas, 4. Belgija, 5. Prancūzija, 6. Lenkija, 7. Vengrija, 8. Bulgarija, 9. Italija, 10. Rumunija, 11. Nyderlandai, 12. Austrija, 13. Jugoslavija, 14. Albanija.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo. 1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Olimpinė Bronza Barselonoje 1992 m.
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
Šaltas Dušas 1993 m.
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Europos Vicečempionai 1995 m.
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
Atlantos Olimpiados Bronza 1996 m.
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko Rinktinės Nuopoliai ir Pakilimai 1997-2001 m.
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta.
Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era. 2003-2006 metai Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2007-2011 metai. Atgimimas. Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita 2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Europos Čempionai 2003 m.
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Atėnų Olimpiada 2004 m.
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
Europos Čempionatas 2005 m.
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
Pasaulio Krepšinio Čempionatas 2006 m.
2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
#