Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (GĮP), kuri pakeis Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ), galiojusią nuo 2016 m. Ši programa sukėlė tėvų bendruomenės nerimą, ypač dėl lytiškumo temų pateikimo.
GĮP Atsiradimo Istorija ir Tikslai
Iniciatyva keisti bendrojo ugdymo programas kilo praėjusios kadencijos Vyriausybėje, siekiant atnaujinti ugdymo turinį pagal kompetencijas. SLURŠ programą numatyta sujungti su žmogaus saugos programa ir papildyti socialinio bei emocinio ugdymo dalimi. Tačiau rengiant programą, nebeliko rengimo šeimai dalies, o lytiškumo ugdymo samprata pasikeitė.
GĮP lytiškumo ugdymas buvo atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kurių tikslas - informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką. Iš ugdomosios programos ji tapo prevencinė, lytiškumo srityje kalbanti apie saugius lytinius santykius ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją.
Programos Koncepcijos Pokyčiai ir Kritika
Programos koncepcijos ir turinio pokyčiai įvyko ne be tam tikrų ideologiškai angažuotų organizacijų įtakos ir su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) politinės vadovybės žinia bei palaikymu. Tėvų organizacijos nedalyvavo rengiant šią programą, o į Rengimo šeimai asociacijos pastabas ŠMSM nereagavo.
Apibendrinant galima teigti, kad GĮP santykinai labiau susitelkusi ties gyvenimo negatyvių patirčių vengimu nei ties jo kūryba. Sveika logika sako, kad, siekiant formuoti vaikui gyvenimo įgūdžius, pažinti save ir tobulėti, tikriausiai vertėtų atskleisti žmogų kaip asmenį, kaip daugiaplanę būtybę, kurioje suvienyti tiek dvasinis, tiek psichinis, tiek socialinis, tiek materialusis (kūniškasis) gyvenimo klodai. Deja, nepaisant turinio platumo, programa pasižymi siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto ištakos XIX amžiuje
Pavyzdžiui, srityje „Santykiai ir bendradarbiavimas“ santykinai daugiau susitelkta į neigiamo santykio atpažinimą, jo poveikį emocijoms ir šio santykio vengimą, nei į gebėjimų ugdyti konstruktyvų (draugystės, meilės, šeimos) santykio kūrimą. Žodžiai, įvardijantys neigiamą santykį, rekomendacijose sutinkami dešimtis ir šimtus kartų (smurtas -139 kartus, patyčios - 74 kartus), o meilė - tik du kartus ir ne antrojoje srityje, kaip to reikalauja logika, bet ketvirtojoje („Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė“), kur meilė aptariama lytinių santykių ir kontracepcijos kontekste.
Skaitant programą labiausiai stebina, kad lytiškumo temos (lytinis potraukis ir lytiškumas) priskirtos ne prie savęs pažinimo, kaip to reikalauja elementari logika, bet prie ketvirtosios dalies „Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama negatyvių patirčių vengimui (eismo įvykiams, oro, vandens taršai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, žalingiems maisto produktams ir t. Atidžiau panagrinėjus, kokie literatūros šaltiniai siūlomi nagrinėjant lytiškumo temas, aptinkamos daugiausia lytinio švietimo koncepcija besiremiančios rekomendacijos.
GĮP Įgyvendinimas ir Finansavimas
Skirtingai negu SLURŠ, kuriai įgyvendinti nebuvo skirta jokių papildomų lėšų iš biudžeto, GĮP įgyvendinimui yra numatytas laikas pamokų tinklelyje ir tam reikalingas finansavimas. 2023 m. pavasarį patvirtinti Bendrieji ugdymo planai (BUP) pradiniame ugdyme GĮP leidžia įgyvendinti integruojant jos temas į kitus dalykus. Viduriniame ugdyme (5-10 klasės) GĮP yra numatytos 148 pamokos 2023-2025 m.
Pagal GĮP įgyvendinimo rekomendacijas, tiesiogiai su lytiškumo ugdymu susijusios temos programos privalomoje dalyje (70 proc. visos programos) sudaro iki 8 proc. viso turinio (arba 1-2 pamokos iš 26). Praktiškai jų bus dar mažiau tiek dėl to, kad kol kas BUP 7-10 klasėse numato tik 0,5 GĮP per savaitę, tiek dėl reikalingos išdėstyti medžiagos platumo. Lytiškumo ugdymo pamokų dalis GĮP gali didėti tik dėstančio mokytojo iniciatyva, 30 procentų laisvai pasirenkamo pamokų turinio sąskaita.
Mokytojų Kompetencija ir Tėvų Įtaka
Pagal Gyvenimo įgūdžių programos turinį, šio dalyko mokytojai turi turėti psichologinių žinių, išmanyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, žmogaus saugą. Kadangi programa dalykinė, krūvis mažas (nuo 0,5 iki 1 pamokos per savaitę), mažai tikėtina, kad etato dalis bus dar labiau smulkinama, t. y. kad ją dėstys daugiau negu vienas mokytojas. Tai leidžia teigti, kad praktikoje dominuos tas turinys, kurį būsimasis GĮP mokytojas labiausiai išmano.
Taip pat skaitykite: Sporto aikštynų atnaujinimo programa
Geroji žinia tėvams yra ta, kad programa bus dėstoma pasitelkiant ne ekspertus iš išorės, bet vidinius mokyklos resursus. Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas. JTO Žmogaus Teisių Deklaracija sako, kad jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį. Ypač tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje.
Remiantis tuo SLURŠ programoje buvo suformuluotas mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo principas, išreikštas nuostata, kad sveikatai ir šeimai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos bendromis tėvų ir mokyklos pastangomis. GĮP programos projekte analogiško principo nėra. Priešingai, programa remiasi nuostata, kad sėkmingam programos įgyvendinimui pasitelkti pakanka tam tikrų sričių specialistus.
Rekomendacijos Tėvams
Neskubėkite dėl šios programos pyktis su mokyklos, kurią lanko jūsų vaikas, administracija. Sužinokite, koks mokytojas jūsų vaikui dėstys GĮP. Išsiaiškinkite, kokia yra jo specializacija. Jei nerimaujate, susitikite ir pasikalbėkite su mokytoju. Išsiaiškinkite jo pasaulėžiūros nuostatas (ypač lytiškumo ugdymo srityje).
Dalyko mokytojas kiekvienai klasei turi parengti ilgalaikį planą, kurį tvirtina mokyklos direktorius. Švietimo portale Emokykla.lt yra pateikiami GĮP ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai, iš kurių jau dabar galite susidaryti vaizdą apie GĮP turinį konkrečioje klasėje. Bendrieji ugdymo planai suteikia mokytojui pakankamai manevro laisvės planuojant ugdymo turinio įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująsias BUP, 70 proc. dalyko sudaro privalomas turinys, o 30 proc. dalyko mokytojas renkasi pats. Taip yra ir su GĮP. Todėl drįskite pasiūlyti dalyko mokytojui jums svarbias ir jūsų vaikui aktualias temas, kurių nėra GĮP privalomoje dalyje (pavyzdžiui, apie psichologinius lyčių skirtumus ir jų įtaką komunikacijai, pornografinę priklausomybę ir pan.). Išsiaiškinkite, kokią metodinę medžiagą mokytojas naudos.
Apšvietos Epocha: Švietimo ir Mokslo Pokyčiai
Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Apšvieta pabrėžė proto ir mokslo svarbą, o tai turėjo didelės įtakos švietimo sistemoms.
Taip pat skaitykite: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Naujųjų Laikų Politinės Sistemos Susikūrimas
Nagrinėjama šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Šios idėjos formavo modernią visuomenę ir jos vertybes.
Nacionaliniai Judėjimai Europoje
Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Nacionaliniai judėjimai turėjo didelės įtakos kultūrai ir identitetui.
Industrinė Revoliucija ir Socialiniai Pokyčiai
Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija.
Kultūros Pokyčiai XIX-XX a. Pr.
Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX-XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai.
Pirmasis Pasaulinis Karas ir Valstybės Atkūrimas
Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.).
Tarpukario Lietuva ir Autoritarizmas
Tyrinėjamas Lietuvos valstybės kūrimas: Lietuvos nepriklausomybės karas (1918‒1920 m.), Steigiamojo Seimo ir parlamentarizmo raida, Klaipėdos krašto prijungimas (1923‒1924 m.). Aptariamas autoritarizmas Europoje. Nagrinėjami Baltijos šalių autoritariniai režimai: 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje ir Antano Smetonos valdymas.
Antrasis Pasaulinis Karas ir Okupacijos
Analizuojamos Antrojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia: Miuncheno konferencija, Molotovo-Ribentropo paktas (1939 m. rugpjūčio 23 d.), Lenkijos okupacija, SSRS-Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutartis (1939 m. rugsėjo 28 d.), Žiemos karas (SSRS-Suomijos karas), Prancūzijos sutriuškinimas. Nagrinėjama pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija: Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartis, SSRS ultimatumas, okupacija ir sovietizacija. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija (1941‒1944 m.): Birželio antisovietinis sukilimas, nacių okupacinis režimas Lietuvoje. Nagrinėjamas Holokaustas nacių okupuotoje Europoje ir Lietuvoje; romų ir kitų etninių, religinių ar socialinių grupių naikinimas.
Šaltasis Karas ir Sovietinis Teroras
Aiškinamasi nauja galių pusiausvyra pasaulyje; Šaltojo karo samprata ir pradžia: Europos padalijimas, Trumeno doktrina, Maršalo planas, karinių blokų susikūrimas (NATO ir Varšuvos sutarties organizacija). Analizuojamas sovietinis teroras Lietuvoje: gyventojų deportacijos, prievartinė kolektyvizacija. Nagrinėjamas Lietuvos partizanų karas su SSRS (1944‒1953 m.). Analizuojama SSRS politinė raida.
SSRS Suirimas ir Nepriklausomybės Atkūrimas
Nagrinėjamas SSRS suirimas: visuotinė krizė ir pertvarka, komunistinių režimų griūtis (Lenkijos ir Vokietijos atvejai).
Valstybingumo Formų ir Idėjų Kaita
Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai.
Lietuvos Valstybingumo Raida
Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII-XVI a. Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII-XVI a. Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai.
Kultūros Raida ir Moderniosios Ekonominės Sistemos Formavimasis
Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI-XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida - Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI-XVII a.
Po kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus (XI-XIII a.) Vakarų Europoje pradėjo irti baudžiava. Išaugę prekybos mastai skatino pirklius naudotis skolos vertybiniais popieriais - vekseliais (dokumentais, turinčiais tam tikrą, juose nurodytą piniginę vertę). Jais naudotis buvo daug patogiau ir saugiau, negu gabenti didelį kiekį monetų. Vekselį pasirašęs asmuo patvirtindavo, kad sumokės jame nurodytą sumą. Sandorius (susitarimus) pirkliai sudarydavo biržose (įstaigose - prekyvietėse). Pirmosios biržos pradėjo veikti Šiaurės Italijos žemių miestuose XII a. Gamybos plėtrai ir karams reikėjo vis daugiau finansinių išteklių. Todėl ėmė formuotis nauja verslo šaka - bankininkystė. Turtingi pirkliai steigė bankus: juose buvo saugomi pinigai, vertybiniai popieriai (dokumentai, skirti ir pinigams išgryninti, pavyzdžiui, vekselį iškeisti į pinigus), žmonių vertingi daiktai.
Švietimo Sistemos Formavimasis Lietuvoje
Po ilgo ir daug jėgų pareikalavusio nacionalinio išsivadavimo, 1918 m. vasario 16 d. pasaulinio karo nusiaubtoje ir okupacinių kariuomenių išvargintoje Lietuvoje susikūrė nepriklausoma valstybė. Sąlygos švietimo raidai buvo itin nepalankios. Tuo laikotarpiu reikėjo gintis nuo bolševikų, bermontininkų, lenkų. Nepaisant sunkumų, labai daug dėmesio buvo skiriama kultūrai, kaip ir kitoms krašto kūrimosi sritims, taigi ir švietimui. Ne išimtis ir Kauno „Aušros“ gimnazija.
1918-1940 metais buvo sukurta visa Lietuvos mokyklos sistema, išugdyti mokytojai, nusistovėjo mokymo turinys, buvo parengti vadovėliai ir kitos mokymo priemonės. Visą švietimą vienijo ugdymo tikslai ir uždaviniai, kurie rėmėsi tautos dvasia, kūlė dorą ir visuomeniškumą. Laikotarpio pabaigoje padidėjo tautos raštingumas. Neraštingų žmonių liko tik 2%. Lietuvos mokykla lygiavosi į Europos mokyklas, Lietuvos aukštųjų mokyklų baigimo diplomus pripažino visas pasaulis.
Atkūrus nepriklausomybę, mūsų valstybės švietimo politikos pagrindu ir veiklos gaire tapo švietimo reforma. Siekiamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys: atnaujintos mokymo programos, leidžiami nauji originalūs vadovėliai ir mokymo priemonės. Tobulinami visų tipų švietimo įstaigų mokymo planai. Pradėtas diegti diferencijuotos ir profiliuotos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos modelis, įsteigtos pirmosios skirtingų tipų gimnazijos.