Futbolas - tai ne tik sportas, bet ir aistra, emocijos bei atkakli kova. Šis žaidimas jungia įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių žmones, nuo vaikų darželių iki profesionalių lygų. Šiame straipsnyje apžvelgsime futbolo aktualijas, pradedant mėgėjų lygos varžybomis ir baigiant profesionalų įžvalgomis apie lygos skirtumus, komandų pasiruošimą bei psichologinį nusiteikimą.
Mėgėjų futbolo lygos: atkaklios kovos ir netikėtumai
Sekmadienio futbolo lygos C divizionas - puikus pavyzdys, kaip mėgėjų futbolas gali būti nenuspėjamas ir įtraukiantis. Kaip ir du iki tol žaisti turai, jis buvo sunkiai nuspėjamas ir pasižymėjo atkakliomis dvikovomis. Po 9 taškus po trečiojo turo yra surinkusios Baltosios Vokės ir Imperialo ekipos. Trečiajame ture, beje, ir susitiko lyderiai (Imperialas) ir looseriai (liberalai). Mačą prognozuodamas, atspėjau, kad įvarčių bus gana nemažai. Vis dėl man atrodė, kad komandos bus lygios. Na, tiesa, jos ir dabar buvo labai apylygės, bet šiek tiek „lygesnė“ buvo Pressas. Ech, gi norėjosi parašyti būtent tokį rezultatą. Bet tąkart nutariau įveikti nepasitikėjimą Futboliuku savyje. Be reikalo.
Presso pergalė prieš Futboliuką: rungtynių detalės
„Kaip mėgsta rašyti žurnalistai, C diviziono 2 turo uždanga nusileido vėlų trečiadienio vakarą Fanų stadione. Uždangai leistis padėjo Presso ir Futboliuko komandos, procesui dirigavo rungtynių arbitras Artiomas Gutovskis. Iš karto pastebėsime, kad dirigavo vykusiai. Rungtynės buvo atkaklios, netrūko kieto fizinio kontakto, smulkių ir nelabai pražangėlių, bet arbitras su visais iššūkiais susitvarkė. Solidus arbitro darbas organiškai įsikomponavo ir į futbolo veiksmą. Nors šių rungtynių anonse rašiau, kad Presas apie Futboliuką nieko nežino, bet diviziono apžvalgininkas provokacijai nepasidavė ir taikliai pastebėjo, kad pažinties vis dėlto būta. Panašu, kad pernykštis randevu SFL Carlsberg taurėje Presso žaidėjų atmintyje neužsifiksavo ir reikiamų išvadų iš ano pralaimėjimo (0:2) jie nepadarė. O štai Futboliukas, vienok, savo namų darbus parengė. Geltoną aprangą vilkintys jaunuoliai nuo pirmų minučių ėmė po visą aikštės perimetrą vaikytis solidžiai raudonus Presso senjorus. Tokia netikėta pradžia išmušė žiniasklaidos atstovus iš vėžių. Nors trenerio pareigas šiose rungtynėse ėjusio Tautvydo Vencevičiaus parengtame plane buvo didelėmis raidėmis užrašytas nurodymas kontroliuoti kamuolį ir žaisti trumpais perdavimais, bet dėl varžovų spaudimo kamuolys Presso žaidėjų kojose neužsibūdavo. Atslūgus varžovų įkarščiui Pressas atsigavo, kamuolys vis dažniau pasiekdavo adresatus, pasirodė net šiokios tokios kūrybinio futbolo užuomazgos. Visą šį procesą logiškai įprasmino Presso įvartis. Tiesa, iš pradžių kamuolys po standartinės situacijos pabuvojo Presso vartuose, kuriuos tą vakarą gynė Julius Kiveris. Bet A.Gutovskis teisingai įvertino situaciją ir užfiksavo įvartį pelniusio Futboliuko žaidėjo pražangą. Po keliolikos minučių rungtynių arbitras dar kartą (ir vėl teisingai) užfiksavo Futboliuko žaidėjo pražangą. Tik šį kartą jau ne Presso baudos aikštelėje, o prie Futboliuko vartų. Idėjinis Presso atakų lyderis Rimas Baubonis surengė slalomą varžovų baudos aikštelėje, gavo per kojas ir išraiškingai parkritęs sulaukė pelnyto įvertinimo. Ankstyvas įvartis šiek tiek atleido įtampos mazgą. Bet varžovų įkarščio neatvėsino. Kėlinio viduryje prasidėjo Presso žaidėjų keitimų karuselė (nes žaidėjų buvo daug, o keitimai - reikalingi), kurios metu žaidimo kontrolė perėjo į Futboliuko kojas. Ir netrukus šios permainos jau atsispindėjo švieslentėje: Futboliuko žaidėjams pavyko dviem perdavimais išvesti savo puolėją į akistatą su Presso vartininku. Ir rezultatas pasilygino. Presso kolektyvas vieningai atsiduso, švelniai papriekaištavo vartų sargui už pražiopsotą galimybę sužaisti "ant išėjimo" ir vėl grįžo prie kasdienių reikalų. Antrame nežymią persvarą turėjo Futboliukas, bet įvarčius, kiek netikėtai, mušė Pressas. Fanų stadiono prieblandos zonoje žaidęs Presso vadovas (ir kairysis saugas) Martynas Juocevičius du kartus preciziškai asistavo, o jo perdavimus įvarčiai pavertė puolėjas Marius Bagdonas (pretendentas į sidabrinės gervės nominaciją) ir visur spėjantis jaunasis vidurio gynėjas Domas Paulauskas. Įpusėjus kėliniui Pressas pirmavo 3:1 ir atrodė, kad viskas daugmaž aišku. Tačiau Futboliukui taip neatrodė. Po eilinio kampinio augaloti futboliukai perlipo per Presso žaidėjų galvas ir rezultatą sušvelnino. Atsirado intriga. Vietomis plykstelėjo emocijos, padaugėjo pražangų, susidūrimų ir pasispardymų. 3:2. Pressas iškovojo antrą pergalę iš eilės ir su 6 taškais atsidūrė C diviziono lyderių trejetuke. Kaip pasakytų Nerijus Kesminas, gal ir ne sensacija, bet kažkuria prasme - staigmena. Kita vertus, į paskutines rungtynes susirinko bene visas Presso žvaigždynas, apsireiškė net ir Japonijos užkariautojas Martynas Starkus. Nors, dar kitaip pavertus, kadangi po rungtynių buvo patiektas putojantis gėrimas (skardinėse), tai iš esmės netrūko nieko. Su šiuo teiginiu sutiko ir neetatinis komandos treneris T.Vencevičius. Ir ta proga švystelėjo pagiriamųjų žodžių puokštę. "Visi kovojo negailėdami jėgų, nors varžovai buvo jaunesni ir greitesni, bet vyrai pademonstravo charakterį ir nusipelnė pergalės. Smagu, kad šį kartą gerai realizavome progas. Praktiškai, kiek turėjome, tiek ir realizavome. Tiesa, galėjome ilgiau palaikyti kamuolį ant žemės, kai žaisdavome žemais perdavimai varžovai nežinodavo kur bėgti. Iš karto prisipažinsiu, kad rezultato neatspėjau. Pagal mano prognozę turėjo būti 2:2. Pirmi, beje, įmušė pralaimėję.
Imperialo ir Liberalų dvikova: skirtingi požiūriai
„Rinkomės labai sunkiai, nes vieniems - iškylos, kiti naktį nemiegojo dėl bokso amžiaus dvikovos, o ir labai ankstyvas 12 val. Kaip matėte, Liberalų Sąjūdžio vadovas paminėjo, kad Imperialas turėjo labai ilgą atsarginių suolą. Tą patį apie varžovus kalbėjo ir Imperialo treneris Olegas Romanovskis: „Šitos rungtynes dar kartą patvirtino mūsų prognozes, kad mūsų divizionas yra sunkiai nuspėjamas ir labai lygus, kad visos komandos yra vieno lygio. Liberalai labai norėjo pirmos pergalės, gausiai susirinko ir tikrai žaidė labai gerai. Patį mačą O. Romanovskis atpasakojo taip: „Komandos pradėjo be žvalgybos ir iš karto kilo geri momentai prie vienų ir prie kitų vartų. Liberalai pirmą įvartį įmušė po kampinio, galva. Mes irgi įmušėm po kampinio, nuo 16 metrų geru smūgiu Andrius Stankevičius išlygino rezultatą. Nuo šio momento mes pradėjome kontroliuoti rungtynes ir turėjome išspręsti visus klausimus dar pirmajame kėlinyje, bet įmušėm tik vieną įvartį. Antras kėlinys buvo ramesnis nei pirmas, gerų momentų turėjo abu varžovai, bet mums pavyko labai graži ataka ir rezultatas tapo 3:1. Apturėjome dar vieną 100% momentą pastatyti tašką, bet vietoj to antrą kartą įmušė liberalai. „Po pakelto kampinio 13 min. galva įmušėme gan ankstyvą golą. Bet varžovai negalvojo pasiduoti ir jau 19 min. po sumaišties mūsų baudos aikštelėje pasižymėjo. O 42 min. Antrajame kėlinyje varžovai atrodė kiek šviežesni, nes turėjo ant suolo net 10 pakeitinių. 55 min. Gaila kad tik 86 min. mums pavyko sušvelninti rezultatą, todėl bandėme tas 4 minutes spausti, bet pritrūko laiko bei jėgų“, - pasakojo M.
Valčiūnų komandos iššūkiai ir perspektyvos
Paskaitykime jo pamąstymus: „Turiu pripažinti, jog turime problemą: tai atsainus požiūris i rungtynes. Renkamės vangiai. Kad ir pastarosiose rungtynėse susirinkome tik 11-ka ir tai, manyčiau, per stebuklą. Priežasčių tokiam, pavadinčiau, fenomenu rasti sunku. Be abejonės, kažkas neatėjo dėl traumų, dėl darbų, tačiau dauguma - dėl nepaaiškinamų priežasčių. „Man pasirodė, kad Valčiūnai irgi nesurinko optimalios sudėties, nes jie tikrai geriau atrodė praeitame sezone. Bet jeigu pažiūrėsim jų praeito sezono startą, tai irgi kažko įspūdingo nežadėjo, bet po to įsivažiavo. „Vertinant tai, kad žaidėm be pagrindinio puolėjo Edvardo Nuobaros, be dviejų pagrindinių saugų, be pagrindinio gynėjo (visi - traumos), tai rezultatas - geras. Bet žaidžiam tik 50-70 procentų savo pajėgumo. Nėra to žaidimo, bet jį ir sunku atrasti, kai vos ne kiekvienose rungtynėse dėl tam tikrų priežasčių išeina vis kitokia sudėtis. 70 procentų - pagrindas, o kiti - pagal situaciją, nes tai traumos, tai galimybių ar noro atvažiuoti nėra“, - rašė V. O pačias rungtynes aprašė taip: „Susirinkom ganėtinai gerai, turėjome 3 keitimus, priešininkas žaidė be keitimų. Pradžia buvo gan rami, iki 7-os minutės, kai prasileidom kuriozišką įvartį. Nekokia pradžia. Bet nusiteikimas buvo geras ir tas įvartis galbūt net pridėjo pykčio. Manau, visas rungtynes kamuolio kontrolė buvo ne mažiau 60x40 mūsų naudai. Suprantama - jie žaidė be keitimų, tai taupė jėgas ir kontratakavo, bet kažką 100procentinio ar esminio negaliu pažymėti. Mes pralošėm jiems centrą, jie greit pabėgdavo, įžaisdami sienele 2x2, 2x3, bet laimėjome kraštus. Po vieno tokio pakabinimo iš krašto įvartį gražuolį įmušė Markas Makovskis. Kamuolys ore gerai prilipo ore prie kojos ir 1:1. Toliau kontroliavom rungtynių eigą ir ieškojome progų. Ir Juozas įmušė "darbinį" įvartį, savo stiliumi, visada žaisdamas iki galo, kai jau atrodė, kad kamuolys - jų vartininko rankose, o Juozas atitvertas gynėjų. Bet jo optimizmas ir noras nugalėjo ir kažkokiu būdu tarp vartininko ir jų gynėjo atsirado Juozo koja, kuri tiksliai pastūmė kamuolį į vartus… Kuo nustebino varžovai? Gal tuo, kad prieš sezoną akcentavo mūsų mačą, o į rungtynes, kaip ir mes susirinko negausiai“, - rašė D. Ir bet kokiu atveju, mano spėtos lygiosios 2:2 neišsipildė. Baltoji Vokė laimėjo trečią kartą, tik šį kartą - šiek tiek mažiau negu du pirmuosius. Rungtynių baigtį nulėmė mūsų nuovargis, kuris prasidėjo apie 60 min., tada nespėdami pradėjome prasiženginėti netoli baudos aikštelės ir visi pakėlimai ir rikošetai jau būdavo varžovų naudai, nes su kiekviena minute buvome lėtesni. Varžybų eiga perlaužė 70 min. fantastiškas baudos smūgis (baudos nebuvo, tai teisėjo klaida) nuo baudos aikštelės krašto, nuo viršutinio virpsto stiprus akcentuotas smūgis. Tokio smūgio galėtų pavydėti ir aukščiausio lygio komandos. Gaila, kad mums nepavyko atsivežti daugiau žaidėjų, ypač aikštės viduryje, turėjome tik 2 keitimus, o paskutinį pusvalandį - tik vieną. Mes labai gerai žaidėme gynyboje ir visi žaidėjai nusipelno plojimų. Buvo akivaizdu, kad jie turi tris žaidėjus, kurių greičio savybės, mums buvo neįkandamos, tai praktiškai visas žaidimas ir sukosi apie juos. Porą kartų jie vos nepabėgo, bet arba patys sugadindavo atakos tęsinius arba kas nors pasaugodavo kolegas. Priekyje surasti mūsų puolėjus pavykdavo taip pat, deja, tik po geros kovos dėl pirmų kamuolių arba kontratakų. Labai neramina mūsų puolimo sugebėjimai, nes aikštės viduryje sukuriame mažai, o greitų atakų neišnaudojame. Reikalinga sugėdinti varžovus, dėl aikštės kokybės, nes kai trenkiesi nežinia kur, tikiesi bent padoraus stadiono, o šiame buvo galima tik kojas išsisukti, beje ką ir padarė mūsų vienas gynėjas. Žiūrint į ateitį, matau šviesulių. Jau po savaitės-dviejų sulauksime pastiprinimo ir su potencialiais lyderiais būsime sužaidę, tai bus galimybę pamedžioti taškų. Pats jau futbolo pasiilgau ir vos su B. R. Grigaliūnas apžvelgė svarbesnius momentus taip: „Turėjome progų ir nepasinaudojome. Teko stiprinti puolimą (susilpnėjo gynyba ir centras), dėl ko susilaukiau priekaištų. Tačiau tai pasiteisino ir rezultatas - 2:0 (71 min. Vladyslavas įmušė turbūt patį gražiausią įvartį. Iš baudinio (maždaug 30-35 m) pasiuntė kamuolį po skersiniu prie tolimo virpsto. Taip, jis tai gali, tačiau retai tai daro. O šie gerai jas užbaigia. Net keista skaityti. R. „Tačiau užmigti ant laurų negalima, ir mes stengsimės. E. Gelumbauskas informacijos apie sapnus nepateikė. „Būna pralaimėjimai, o būna labai apmaudūs pralaimėjimai. Tačiau rungtynės su AFK priskirtinos trečiai kategorijai: apmaudžiai skaudus pralaimėjimas. Apmaudu, nes 89 min. atvargę, 90 min. prasileidome visiškai nelogišką įvartį. Kažkas nesusikalbėjo, kažkas prašoko, o varžovų puolėjas ėmė ir pataikė. Į vartus. O skaudu, nes rungtynių eigoje rimtas traumas patyrė net trys Presso žaidėjai. Žinant, kad šį kartą į Fanų stadioną su aprangomis apsireiškė 14 presininkų, tokie nuostoliai lėmė, jog antroje rungtynių dalyje žiniasklaidininkai liko visai be keitimų. Dar pirmame kėlinyje iš rikiuotės iškrito pagrindinis komandos atakų kūrėjas Rimas Baubonis, kiek vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir flangų karalius Martynas Juocevičius. Įdomu, kad traumas jie pasigavo lygioje vietoje, be jokio varžovų pagalbos. Antrame kėlinyje, jau su varžovo pagalba, susitraumavo Kęstutis Šimkus. Žodžiu, paskutines 15-20 min. Pressas kovojo ne tik su varžovais, bet ir su begaliniu nuovargiu. Po rungtynių komandos vadovas M.Juocevičius išnešė tokį verdiktą. "Varžovai nepademonstravo nieko tokio, kas leistų teigti, jog jų pergalė buvo dėsninga. Tiesiog jų buvo daugiau, jie ilgai ir nuosekliai apšilinėjo, bet aikštėje jų pranašumas nebuvo akivaizdus. Mes pasirinkome teisingą taktiką, stengėmės neleisti jiems įsibėgėti, akylai prižiūrėjome jų vidurio saugus ir tai pasiteisino. Deja, po to kai traumą patyrė R.Baubonis, mūsų puolimo potencialas tapo beveik nulinis. Antrame kėlinyje buvom priversti atsitraukti dar arčiau savo vartų, o pabėgti į puolimą jau nebuvo jėgų. Ir vis tiek, buvome verti bent jau taško. Pernai B1 divizione Pressas sezoną pradėjo šešeriomis pergalėmis. Šį kartą teko apsiriboti dviejų pergalių serija. O jei ir toliau traumos taip aršiai šienaus Presso kolektyvą, tai pergalių balansas gali būti smarkiai blogesnis. "Per tris turus mes praradome du rezultatyviausius komandos žaidėjus. Pirmame ture iškrito puolėjas Arnas Pocius, o trečiame - R.Baubonis. Tai žmonės, kurie praėjusiame pelnė po 9 įvarčius ir buvo rezultatyviausi komandoje. Atvirai pasakius, neįsivaizduoju, kas juos galėtų pakeisti. Rimui diagnozavo stresinį pėdos lūžį, tad artimiausius 2-3 mėn. jis praleis be futbolo. Galime tikėtis, kad į aikštę jis grįš tik antrame rate. Per pertrauką sutarėm, jog išeisim su didesne energija, stengsimės viską daryti greičiau - priimti sprendimus, dalintis kamuoliu, aštrinti atakas, nes matėme, jog priešininkų suolelis trumpesnis, plius jų gretas praretino traumos, tad privalėjome tuo pasinaudoti. Žaidėjai užsivedė iš naujo ir antrą kėlinį "sprogom", greitai visas veiksmas persimetė į varžovų aikštės pusę. Tačiau neatrodė viskas taip paprasta. Nors kamuolio kontrolė priklausė mums, niekaip negalėjom surengti pavojingos atakos. Tik pačioj rungtynių pabaigoje, jei neklystu 90 min., po ilgo Juliaus Norkaus perdavimo iš dešinio krašto ir lengvos priešininkų klaidos baudos aikštelėje pavyko nuginkluot vartininką. Laiku ir vietoj atakoj atsidūrė Darius Navikas. Šlovė jam. SK Pressas - mums gerai pažįstama komanda tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Draugaujame mes ir kitose gyvenimo situacijose, tad po rungtynių kartu apkalbėjome rungtynes - jie paliūdėjo, mes pasidžiaugėm ir kaip visada, draugiškai paplekšnojom vieni kitiems per petį. Toks ir turi būti futbolas. O ką sakė prognozė? Prognozė atspėjo, kad laimės AFK. Suprantama, neatspėjo - kokiu rezultatu. Kaip ir reikėjo tikėtis, su Futboliuko rezultato spėjimu aš, kaip visada, nepataikiau. Šį kartą tikėjausi, kad jis pralaimės Pietų IV 1:2. Galbūt ir ties. Tik jis kukliai nutyli, kad vis dėl to Futboliukas visame kame bent per nago juodymą stipresnis, negu varžovai. Atrodytų, kad komandos rungėsi, ne kuri surengs geresnę, protingesnę ataką, bet kuri labiau sutrukdys varžovei žaisti. Futboliukas, pabandęs papresinguoti žaliai baltus, šias varžybas ir laimėjo. O išsisprendė viskas 61 minutę po kampinio. Jį paduodant Pietų IV susir…
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
Profesionalų futbolo lygos: skirtumai ir iššūkiai
Pereinant prie profesionalaus futbolo, svarbu atkreipti dėmesį į esminius skirtumus tarp mėgėjų ir profesionalų lygų. Vienas iš tokių skirtumų - fizinis ir psichologinis pasiruošimas.
#
Taip pat skaitykite: Pinbolas prieš biliardą: ką pasirinkti?
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo legendos