Kauno „Žalgiris“ - tai ne tik krepšinio simbolis Lietuvoje, bet ir organizacija, turinti turtingą istoriją, apimančią ne tik krepšinį, bet ir kitas sporto šakas. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Žalgirio“ sporto bazės istoriją, apžvelgdami svarbiausius įvykius ir asmenybes, prisidėjusius prie šio legendinio klubo kūrimo ir puoselėjimo.
Įkūrimas ir pirmieji metai (1944-1947)
Kauno „Žalgirio“ istorija prasidėjo 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo metu. Būtent šiuos faktus naujienų ir pramogų portalo tv3.lt skaitytojams priminė Lietuvos sporto istorijos tėvu dažnai įvardijamas 82 metų Algimantas Bertašius. Nors dar nebuvo pasibaigęs Antrasis Pasaulinis karas, bet Lietuvos krepšinį, kuris buvo 1937 ir 1939 metais aukščiausiame pakilime, reikėjo atgaivinti. Tuo metu komanda nebuvo subūrusi geriausių šalies krepšininkų, nes daugelis gabiausių žaidėjų buvo išsibarstę po įvairias Sovietų Sąjungos komandas dėl aktyvaus šaukimo į armiją. Pirmasis vyriausias treneris Mykolas Zimnickas. Pirmajame sezone „Žalgirio“ vyrai ketvirtfinalyje susitiko su trečia „Spartak‘o“ komanda ir laimėjo prieš varžovus rezultatu 60:13. Tačiau pusfinalyje mūsiškių laukė pagrindinė „Spartak“ sudėtis, kuriai pralaimėta 22:50. Kapitonas ir komandos treneris tuo metu buvo Mykolas Ziminskas. Tuo pralaimėjimu sezonas „Žalgiriui“ baigėsi.
Nepaisant karo ir kitų sunkumų, klubas greitai tapo svarbia Lietuvos sporto dalimi. Lietuvos krepšinio genas niekur nedingsta ir Kauno „Žalgiris“ 1947 metais tapo Tarybų Sąjungos čempionais. Pirmasis SSRS čempionato auksas iškovotas 1947-siais. Tiesa, medalius oficialiai laimėjo ne „Žalgiris“, o klubo draugijai priklausančio Kūno kultūros instituto krepšininkai. Šis pirmasis čempionų titulas įrodė, kad net ir sunkiomis aplinkybėmis „Žalgiris“ gali pasiekti aukščiausių rezultatų.
Aukso amžius (1950-1989)
Šis laikotarpis „Žalgirio“ istorijoje buvo vienas sėkmingiausių. 1950-siais buvo įkurta „Žalgirio“ klubų rinktinė, kurioje žaidė geriausi visų aukštųjų mokyklų krepšininkai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo, nes jau 1951 m., Odesoje, „Žalgiris“ laimėjo antrąjį auksinį apdovanojimą. Žalgiriečiai pralaimėjo tik pirmąsias rungtynes Maskvos „Dinamo“ klubui, o vėliau šlavė varžovus vieną po kito. Finale rezultatu 53:32 nugalėta Josifo Stalino sūnaus suburta Karinių oro pajėgų komanda. Po metų, 1952-siais, abi komandos vėl susitiko finale. Šįkart teko žaisti papildomas rungtynes, kurios pralaimėtos rezultatu 39:43. 1953-1956 m. „Žalgiris“ ketverius metus iš eilės iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius, bet po to sekė net 15 metų užsitęsęs pergalių badas.
Pokario Kauno „Žalgirį“ į pergales vedė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius. 1962 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Vytautas Bimba. Tuo metu Kauno „Žalgirio“ titulų lentynoje buvo badmetis, todėl talentingasis treneris pradėjo burti jaunąją komandą ateities kovoms. Titulų laukti reikėjo gana ilgai, kol 1971 metais komandai pavyko iškovoti bronzos medalius. Komandą tuo metų į pergalių kelią vedė Modestas Paulauskas, 1972 metais su sovietų rinktine tapęs olimpiniu čempionu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
Tikrasis „Žalgirio“ renesansas prasidėjo atėjus Arvydui Saboniui ir jo kartai. 1979 m. prie komandos prisijungė Sergejus Jovaiša, Mindaugas Lekerauskas. Tiesa, tame sezone „Žalgiris“ balansavo ties iškritimo riba. Bet trenerio vairą paskutinę akimirką perėmė Stepas Butautas ir išgelbėjo klubą. 1980 metais „Žalgiriui“ vadovauti paskirtas Vladas Garastas. Tada „Žalgiryje“ jau žaidė Mindaugas Arlauskas, Valdemaras Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, Arūnas Lauritėnas, Vitoldas Masalskis. 1983 metų reguliarų SSRS čempionatą laimėjo „Žalgiris“, tačiau superfinale lietuviai pralaimėjo CSKA ekipai. Tada „Žalgiriui“ vadovavo Vladas Garastas, o klube jau žaidė Gintaras Krapikas, Arvydas Sabonis, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis. 1984 m. vėl laimėtas SSRS čempionato sidabras. Tokios pačios prabos medaliai iškovoti ir Europos taurėje.
1985 metais komanda dalyvaudama Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiekė finalą, jame pralaimėdama legendinei „Barselonai“. 1985 metais, visą sezoną „sausai“ nugalėjo Maskvos „CSKA“ ir užsitikrino po labai ilgos pertraukos TSRS čempionato nugalėtojo vardą. Tai pavyko pakartoti ir 1986, ir 1987 metais. 1985 m. „Žalgiris“ kovojo Čempionų taurėje, kur Budapešte surengtame finale pralaimėjo Zagrebo „Cibonai“. O prisiminimai iš auksinio 1985-1987 laikotarpio - tik patys geriausi. Lietuviai tikrai turėjo kuo didžiuotis. „Žalgiris“ su Arvydu Saboniu priešakyje buvo sunkiai sustabdomas. Nepamirškime, kad 1986 m. „Žalgiris“ iškovojo ir tarpžemyninę W. Joneso taurę.
Šis laikotarpis buvo paženklintas ne tik pergalėmis, bet ir naujų talentų atsiradimu, kurie vėliau tapo Lietuvos krepšinio legendomis.
Nepriklausomybės metai (1990-2000)
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, komanda vieną sezoną nevykdė savo tiesioginės veiklos. Žaidėjai buvo paskirstyti po įvairius klubus. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis išreiškė rūpestį dėl Lietuvos krepšinio ateities ir po ilgo darbo įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metai galima neoficialiai teigti buvo komandos trečioji karta. Prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas. Tuo metu Lietuvą kamavo emigracijos banga. Šalies ekonomika augo labai lėtai, todėl krepšinio klubams rasti rėmėjus ir išlaikyti krepšininkus buvo be galo sunku.
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
1995-aisiais Arvydo Sabonio kvietimu prie „Žalgirio“ prisijungė jau šviesaus atminimo verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Kaip tuo metu teigė pats verslininkas: „Klubas skendo skolose, žaidėjams keletą mėnesių nebuvo išmokėti atlyginimai“. Gerą finansinę uoslę ir gerą vadybos gyslelę turintis verslininkas niekada nesikišdavo į komandos žaidimą. Vėliau Jonas Kazlauskas teigė, jog tai buvo tikrasis komandos šeimininkas.
Šiuo laikotarpiu „Žalgiris“ susidūrė su naujais iššūkiais, tačiau sugebėjo išlikti konkurencingas ir toliau garsinti Lietuvos vardą Europoje. Taigi, atsiradus stabiliam finansavimui, pavykus suburti alkaną Lietuvių ir legionierių komandą 1998 metais, netikėtai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. Nors komandos tikslas buvo patekti į pusfinalį, kuris garantavo vietą kitais metais Eurolygoje, bet komandos apetitas augo bevalgant. Į pusfinalį komandą išvedė paskutinę sekundę įmestas E. Whatley dvitaškis ketvirfinalyje prie Stambulo „Tofaš“ komandą. Pusfinalyje teko išbandymas prieš galingą sudėtį turinčią Saratovo „Avtodor“ komandą. Kurioje lyderis buvo Gintaras Einikis, jam padėjo Darius Lukminas, o komandą treniravo charizmatiškas verslininkas V. Radionovas. Finale laukė Milano „Stefanel“ klubas . Kauniečiai lengvai triumfavę 82:67 ne tik į viršų iškėlė Europos taurių laimėtojų taurę, bet ir išsikovojo teisę žaisti Eurolygoje.
1999 metai prasideda debiutu Eurolygoje. Naujas turnyras - galingiausias Europos turnyras. Komanda išlaikiusi branduolį ir pasistiprinusi solidžiais NBA duonos ragavusiais legionieriais, tvirtais žingsniai žengė link finalinio ketverto, žadėdama ten nepadaryti Lietuvai gėdos. Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir žengė į finalą. Miunchene vykęs finalas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74.
Naujas amžius - nauji iššūkiai (2000-dabar)
2000 metai Kauno „Žalgirio“ pagyrių metai. Kaip skambiai rašė tuometinė vakarų spauda: „Nuo „Žalgirio“ puotos stalo skaniausius kąsnius susirinko turtingesnės komandos palikdamos tik trupinius. Iš prieš tai buvusios sudėties „Žalgirio“ klube liko vos 4 krepšininkai. Naujai sulipdyta komanda žaidė tragiškai. Eurolygoje savo grupėje liko paskutinė, pirmąjį kartą buvo pralaimėtas LKL čempionatas tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“, kuri jau turėjo savo lyderius - Arvydą Macijauską ir Ramūną Šiškauską.
Šiandien Kauno „Žalgiris“ ir toliau tęsia savo garbingas tradicijas, būdamas vienu stipriausių krepšinio klubų Lietuvoje ir Europoje. Naujasis komandos treneris Algirdas Brazys nesugebėjo ženkliai pakeisti komandos žaidimo. Žymesni pokyčiai prasidėjo atėjus Antanui Sireikai 2002 metais. Susigražintas LKL čempionų sostas, ženkliai konkurencingesnė sudėtis ir pergalės Eurolygoje. Tam didelės įtakos turėjo Arvydo Sabonio duotas žodis. Savo šlovingąją karjerą pradėjęs „Žalgirio“ klube, žadėjo jame ir baigti. „Užteks man tų Amerikų, reikia padėti „Žalgiriukui“ - taip sakė Arvydas Sabonis. Skaudžiai prarasta Eurolygos taurė 2004-aisias…Prisiminus tuo metu dar kvepiančiai dažais Eurolygos nugalėtojų taurę, ją turėjome galimybę laikyti rankose ir 2004 metais. Praktiškai finalas dėl patekimo į finalinį ketvertą vyko Tel Avive prieš vietos „Maccabi“ komandą. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 sekundes, „Žalgirio“ komandą ir sirgalius ištiko košmaras, kuris nesisapnavo net baisiausiame sapne. Varžovai sustabdė Giedrių Gustą pražanga ir įmetus nors vieną metimą turėtumėm laimėtas rungtynes. Abi baudas Giedrius Gustas prametė. Negana to, Tonoka Biordas ėjo kovoti dėl kamuolio, taip prasižengdamas puolime. Varžovai išsimeta tritaškį nuo galinės linijos ir Derekas Šarpas, gavęs perdavimą per visą aikštelę, įmeta tritaškį. Kaip tuomet sakė Arvydas Sabonis: „Gavau pamoką ant senatvės“. Menka paguoda, bet likusias rungtynes LKL įveikiant savo varžovus laimėtos ir A.Sabonis iškovoja pirmąjį LKL žiedą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos per TV
Metams bėgant buvo pasiekta ir daugiau laimėjimų kituose frontose. 2005 metais laimėta įkurta BBL lyga. 2007 metais buvo atnaujintos ir laimėtos LKF taurės varžybos (vėliau pervadintos Karaliaus Mindaugo taure). 2007 metais Kauno „Žalgiris“ turėjo prieš sezoną ir naują patirtį. Pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje mūsų komanda sužaidė trejas draugiškas rungtynes su Oklendo „Golden State Warriors“, Toronto „Raptors“ ir Vašintono „Wizards“. Visos rungtynes buvo atkaklios, bet pralaimėtos. Iš NBA vadovų šis žingsnis buvo didelis pripažinimas, kadangi iki šių metų vos 6 Europos komandos dalyvavo šiame turnyre.
2008 metų spalio mėnuo Kauno „Žalgiriui“ nežadėjo nieko gero. Dėl neefektyvaus klubo valdymo susidarė milžiniška skola buvusiems žaidėjams. Klubo vadovai teigė, jog „Žalgiris“ nemoka algų ir esamiems žaidėjams. Tuometinis vienas didžiausių remėjų „Kauno Energija“ rado priežasčių nepasirašyti paskolos sutarties su banku. Tuometinis vienas iš remėjų „Snoro“ bankas, buvo vienas iš komandos duobkasių. Bankas nerėmė klubo, o tiesiog už „gražias“ palūkanas skolino pinigus. Tuo tarpu pinigų neliko netgi prasidėjus sezonui. „Žalgirio“ klubas, gaudavo injekcijas, tai iš savivaldybės, tai vieną milijoną litų iš dienraščio „Respublika“, tai buvo surinktos lėšos ir gerbėjų koncerto, bet atsistoti iš ligos patalo tokių injekcijų neužteko. Kaip atrodytų keista šiomis dienomis, bet komandos išgelbėtoju tapo V. Romanovas, 2009 metų pavasarį įsigijęs kontrolinį klubo akcijų paketą. Įžymusis verslininkas atėjo pačiu laiku, kadangi klubui skiriama Eurolygos „A“ licencija kybojo ant plauko dėl nemokumo. Rimas Kurtinaitis perfrazuodamas kantrybės netekusį Arvydą Sabonį siūlė net užkalti Halės langus. 2013 metų pavasarį V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su daugiau nei 12 milijonų eurų skola. „Kiek radau, tiek ir palikau“ - tuo metu taip teisinosi bankrutavusio „Ūkio“ banko savininkas.
Kadangi finansinės galimybės buvo didelės, tai leido įsigyti vienus geriausių tuo metu Lietuvos krepšininkų. Tiesa, jau tada buvo kaip pasakytų garsusis treneris Vladas Garastas: „Gyvenimas ne pagal kišenę“. Nuolatinis trenerių keitimas, nebuvo naudingas komandai nei finansiškai, nei psichologiškai. Nors to galima buvo tikėtis dar iš verslininko vadovavimo futbolo klubams. 2009 metų sezonui vadovauti liko Gintaras Krapikas, nors ir nelaimėjo LKL ankstesniame sezone. O pradžia netgi nustebino. G. Krapiko treniruojama komanda atrodė švelniai tariant blankiai, bet V. Romanovas ilgą laiką netgi gynė trenerį. Tačiau G. Krapikas pateikė pasitraukimo raštą, ji laikinai pakeitė D. Maskoliūnas, o vėliau trenerio kėdę perėmė R. Butautas. Pastarasis, kartu su sporto direktoriumi A. Braziu, buvo po pusantro mėnesio atleistas. Tuo tarpu A. Brazys, niekada neieškantis žodžio kišenėje, pareiškė, kad dabar ateiti treniruoti komandą gali tik idiotas. O toliau dar įdomiau, komandos vairą perėmęs D. Maskoliūnas buvo atleistas per LKL finalo seriją. Gavęs pravardę „Zuoko kareivis“ ir apkaltintas tyčia kenkentis komandai. Jo asistentas G. Markevičius atsisakė perimti komandos vairą ir pagal LKL nuostatus ir pirmą kartą LKL istorijoje komandos vyriausiuoju treneriu tapo komandos kapitonas. Vienoms rungtynėms vadovavo D. Šalenga, kitoms M. Braunas. Įdomiausia, jog netgi be trenerių paliktą „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ treniruojamas R. Kurtinaičio sugebėjo įveikti vos 4-3 bendru serijos rezultatu. Toliau, kurį laiką trenerių fronte ramybė…Aco Petrovičius perėmė komandos vairą, o praėjus porai mėnesių į jo vietą buvo paskirtas I. Zourosas. Šis treneris nenorėdamas paviešino dar vieną V. Romanovo intrigą: keitimų lapukai. Pasirodo, V. Romanovas, būdavo surašęs ant lapelio treneriams, kiek kiekvienas žaidėjas turėtų žaisti minučių aištelėje. Minutes nustatydavo jam pažįstamos būrėjos pranašysčių pagalba. I. Zourosas iškovojo titulus vietinėse pirmenybese, todėl netgi buvo pakviestas tęsti darbą kitame sezone. O čia ilgai neužsibuvo. Toliau trenerių kėdes matavosi : V. Masalskis, A. Trifunovičius ir galiausiai J. Plaza. Su šiuo treneriu baigėsi ir Romanovo dinastija „Žalgiryje“. 2013 metais pabėgęs V. Romanovas paliko „Žalgiriui“ didelę skolų kuprą ir galvos skausmą naujajam vadovui P. Motiejūnui. Sumanus krepšinio vadybininkas per keletą metų, padedamas verslininkų ir ypatingai Kauno savivaldybės sugebėjo skolą panaikinti ir netgi tam tikrais metais viršyti klubo biudžeto numatytas pajamas. Tam įtakos tai pat turėjo ir 2011 metais atverta „Žalgirio“ arena, padėjusi uždirbti pinigus klubui. Geras žaidimas 2019 metais „Žalgiriui“ atnešė naują titulą - daugiausia žiūrovų į namų areną sutraukusiu Eurolygos klubu lygos istorijoje (vidutiniškai 14737 žiūrovo).
Turint savo namus ir naudojantis NBA komandų pavyzdžiu 2014 metais per „Žalgirio“ 70-mečio šventę į arenos palubes iškėlė A. Sabonio marškinėlius. 2015 metais, Eurolyga su „Žalgiriu“ ir dar su 11 komandų pasirašė naują 10 metų sutartį. O 2016 metais komandai pradėjus vadovauti Šarūnui Jasikevičiui, galima teigti, jog įžengiame į ketvirtąją klubo epochą. Gintaras Krapikas teigė, jog būtent jis atvedė Šarūną Jasikevičių į trenerio postą. Tiesos šiame teiginyje yra. Taip, talentingasis įžaidė… Šiandien Kauno „Žalgiris“ ir toliau tęsia savo garbingas tradicijas, būdamas vienu stipriausių krepšinio klubų Lietuvoje ir Europoje.
Šis laikotarpis pasižymi finansiniais sunkumais, permainomis ir naujais iššūkiais, tačiau „Žalgiris“ ir toliau išlieka svarbia Lietuvos sporto dalimi.
Jaunimo ugdymo sistema
Kauno „Žalgiris“ visada skyrė didelį dėmesį jaunimo ugdymui, suprasdamas, kad tai yra raktas į sėkmingą ateitį. Klube sukurta sistema, leidžianti talentingiems jaunuoliams tobulėti ir siekti profesionalaus krepšininko karjeros.
Dublerių komanda - tramplinas į LKL
2003 metais Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipa Lietuvos krepšinio A lygoje (LKAL) rungtyniavo penktą sezoną. Pagrindinė dublerių komandos trenerių užduotis - rengti pamainą „Žalgiriui“. Tą treneriai sėkmingai ir daro. Anot „Žalgirio-A.Sabonio krepšinio mokyklos“ vyriausiojo trenerio R. 2003 metais „Žalgirio“ dublerių komandą sudarė keturiolika žaidėjų: Martynas Andriuškevičius, Giedrius Rinkevičius, Vilius Šumskis, Juozas Ramanauskas, Jonas Mačiulis, Nerijus Strazdauskas, Paulius Abramavičius, Andrius Aleksandrovas, Gytis Furmanavičius, Šarūnas Straševičius, Gediminas Navickas, Gediminas Maceina, Mantas Kalnietis ir Vytenis Jasikevičius.
R. Grigas teigė, kad gabiausius vaikinus treneriai pasiūlo jiems, o jie atsižvelgia į trenerių rekomendacijas ir patys stebi rungtyniaujančius krepšininkus. Jauniausias dublerių komandos žaidėjas buvo Mantas Kalnietis, o vyriausias - Giedrius Rinkevičius. Nors prieš trejus metus G. Rinkevičius buvo labai giriamas, tačiau išvykęs į JAV jis nepasiekė norimų rezultatų. R. Grigas apgailestavo, kad G. Rinkevičius vaikėsi ne kamuolį, o pinigus ir liko prie suskilusios geldos. Tarp perspektyviausių dublerių komandos žaidėjų R. Grigas išskyrė puolėją Joną Mačiulį, kuris gerai pasirengęs fiziškai. Taip pat gerų perspektyvų patekti į „Žalgirį“ turėjo Martynas Andriuškevičius. R. Grigas pabrėžė, kad pagrindinė „Žalgirio“ dublerių komandos silpnoji pusė - jaunystė, dėl kurios vaikinai žaidžia banguotai, daro daug klaidų.
„Žalgirio“ krepšinio akademija - talentų kalvė
Siekiant dar labiau sustiprinti jaunimo ugdymo sistemą, Kauno krepšinio mokykla „Žalgiris“ buvo pervadinta į Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademiją. Ši akademija tapo svarbia grandimi „Žalgirio“ sistemoje, apjungiančia visus jaunimo krepšinio projektus. Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijoje nuolat sportuoja ir treniruotes lanko daugiau nei 1100 mokyklinio amžiaus mergaičių ir berniukų, kuriems sporto užsiėmimus veda daugiau nei 30 ilgametę patirtį turinčių trenerių. Iš „Žalgirio“ krepšinio akademijos talentingiausi krepšininkai tolimesnius žingsnius galės žengti ir vyrų krepšinyje - Regionų krepšinio lygoje (RKL) rungtyniauja „Žalgiris-3“ komanda, o Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) varžosi „Žalgiris-2“ ekipa. Piramidės viršūnėje laukia ir pagrindinės „Žalgirio“ komandos durys. Anot Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijos direktoriaus Martyno Račkausko, kiekvienos stiprios sporto organizacijos pagrindas yra akademijos, todėl džiaugiamasi, kad „Žalgirio“ klubas rodo iniciatyvą ir nori dirbti šia linkme. Tai leis dar labiau stiprinti „Žalgirio“ vardą ir klubo bendruomenę mieste.
Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL)
Svarbią vietą jaunimo krepšinio sistemoje užima ir Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (MKL), įkurta 2001 metais. MKL steigėjais tapo Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija ir viešoji įstaiga LKF reklamos ir paslaugų biuras. MKL organizuoja įvairaus amžiaus jaunuolių krepšinio čempionatus, kuriuose dalyvauja ir „Žalgirio“ sistemos komandos. MKL čempionatai suteikia galimybę jauniesiems krepšininkams tobulėti, varžytis su stipriausiais bendraamžiais ir siekti aukštų rezultatų.
„Žalgirio“ sporto bazė Vilniuje: nuo klestėjimo iki apleistumo
Ne tik Kaune, bet ir Vilniuje „Žalgiris“ turėjo savo sporto bazę, kuri, deja, šiandien yra apleista. Lrytas.lt tęsia istorijas apie pradingusius sporto objektus Lietuvoje, o šį kartą skaitytojų dėmesiui - ištaiginga „Žalgirio“ bazė Žolyno gatvėje.
Buvę namai
Buvęs Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ komandos treneris Algimantas Liubinskas į klubo bazę Žolyno gatvėje kaip žaidėjas atvyko dar 1973 metais. Tuo metu jau buvo pastatytas raudonų plytų pagrindinis pastatas, kuris dabar atrodo tarsi vaiduoklis. „Tuo metu Vilniuje neturėjau nei buto, nei nieko. Atsikėliau 1973 metais ir ši bazė buvo mano gyvenimo sostinėje pradžia. Tai buvo unikali vieta, įrengti kambariai. Aišku, tais laikais tebuvo vienas telefonas, tačiau turėjome kur gyventi, buvo maitinimo blokas. Apskritai pastatas buvo gana įspūdingas, per tris aukštus. Pirmame aukšte būdavo ir poilsio, susirinkimo kambarys, su biliardo stalais. Buvo ir baseinas“, - prisiminimais su lrytas.lt dalinosi 68-erių specialistas. Kybartuose gimęs A.Liubinskas Vilniaus „Žalgiryje“ žaidė iki 1976 metų, o jau 1983 metais tapo jaunausiu treneriu aukščiausioje sovietų futbolo lygoje, kuomet stojo prie to paties Vilniaus klubo vairo. Tuo metu treneriui buvo 31-eri. Jis „Žalgirio“ klubą treniravo iki 1985 metų pabaigos. „Gyvendavo sportininkai ten. Buvo įkurta pirtis, atsirado ir medicinos centras. Tuo metu tai buvo tokia futbolo bazė, kokias dabar turi stipresni klubui užsienyje. Šalia troleibuso parko turėjome treniruočių aikštę“, - apie per dešimtmetį pasikeitusią bazę pasakojo futbolo treneris.
Atgavus nepriklausomybę bazė klestėjo
Vilniaus „Žalgirio“ klubo ir jo treniruočių bazės Antakalnyje nesunaikino Sovietų sąjungos byrėjimas ir išsvajotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Sostinės komanda turėjo puikius namus, o paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje klubas išugdė puikių futbolininkų. „Žalgirio“ klube savo kelią pradėjo ir skambiausius Europos trofėjus laimėję Edgaras Jankauskas ir Deividas Šemberas. Pastarasis puikiai prisimena praleistą laiką Žolyno gatvėje. „Aš iki išvažiavimo į Rusiją praleidau labai nemažai laiko šioje bazėje. Tuometinis „Žalgiris“ turėjo puikias sąlygas pasirengimui ir aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymui. Mano manymu, tokios bazės yra labai reikalingos ir labai gaila, kad jų Vilniuje vis mažiau lieka. Atrodytų, kad masiškumas didėja, tačiau kas liečia sporto bazes aukšto ir profesionalus meistriškumo lygiui, deja, bet neturime“, - lrytas.lt pasakojo D.Šemberas. Dabar „Žalgirio“ ekipoje sporto operacijų direktoriumi dirbantis 41-erių buvęs futbolininkas su klubo baze Antakalnyje susipažino 1994-1995 metais. Tuo metu ji tikrai atrodė, kaip šiuolaikiško futbolo klubo neatsiejama dalis. „Jaunam žaidėjui patekus į profesionalaus klubo bazę ir pamačius tokias sąlygas - atsistatymo, maisto, medicinos - tai buvo labai didelis įspūdis. Tai buvo aukšto lygio pasirengimo centras ir jį prisimenu tik geriausiais prisiminimais. Jame buvo visko: valgykla, baseinas, gyvenimo sąlygos, medicininis aptarnavimas, skalbykla. Tai buvo profesionalaus klubo pavyzdys, panašiai į tai, ką dabar turi užsienio didžiausi klubai, tik ten kitokie mąstai. Tai atitikdavo aukščiausius standartus. Turbūt tai vienas iš atsakymų, kodėl tuo metu užaugdavo tokio meistriškumo futbolininkai“, - prisiminimais dalinosi D.Šemberas. Ilgametis Maskvos CSKA žaidėjas atskleidė, kad Žolyno gatvėje įsikūrusioje bazėje kiekvienam žaidėjui buvo sukurtos ypatingos sąlygos. „Aš buvau vilnietis, tai gyvendavau namuose. Tačiau kiekvienas „Žalgirio“ futbolininkas turėjo savo atskirą kambarį. Turėjau ir aš, bet jame leisdavau tik futbolo karantino laikotarpį. Dabar aktuali tema, tai mes dieną prieš rungtynes karantinuodavomės ir kambariuose leisdavome laiką. Tačiau pamenu, kad daug žaidėjų čia ir gyvendavo. Jie gaudavo čia maitinimą, turėjo puikias sąlygas poilsiui ir atsistatymui“, - teigė D.Šemberas.
#