Įvadas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje, įsikūręs Liepkalnio gatvėje, yra vienas svarbiausių futbolo objektų Lietuvoje. Nors jis nėra pats didžiausias ar moderniausias, šis stadionas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį šalies futbolo gyvenime. Čia vyksta įvairios rungtynės, treniruojasi komandos ir organizuojami renginiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime LFF stadiono istoriją, reikšmę Lietuvos futbolui, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.
LFF Stadiono Istorija ir Reikšmė
LFF stadiono istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, kai šioje vietoje atsirado pirmosios Vilniaus sporto aikštelės. Sovietmečiu čia buvo įkurtas „Žalgirio“ stadionas, kuriame vyko ne tik futbolo rungtynės, bet ir įvairūs masiniai renginiai. Atkūrus nepriklausomybę, stadiono likimas ne kartą keitėsi - jis buvo apleistas, rekonstruotas ir galiausiai atiteko LFF žinion.
2010 metais LFF išsaugojo stadioną, išpirkdama jį iš „DnB Nord” banko, kuriam stadionas buvo atitekęs dėl „Vėtros“ klubo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tuomet LFF sumokėjo 2,2 mln. litų (apie 640 tūkst. eurų) ir įsikūrė pavadinimą pakeitusiame stadione.
2004 metais LFF stadionas oficialiai atvėrė duris po rekonstrukcijos. Šiuo metu LFF stadionas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje oficialias rungtynes gali žaisti nacionalinė rinktinė. Tačiau stadione darosi itin ankšta, nes jame namų rungtynes žaidžia dvi aukščiausiosios lygos komandos - „Žalgiris“ ir „Riteriai“ (anksčiau „Trakai“), taip pat kelios žemesnių lygų komandos. Taip pat čia vyksta jaunių ir mėgėjų futbolo dvikovos, rengiamos konferencijos ir kultūriniai renginiai.
Nuo 2014-ųjų, kai tuometiniai „Trakai“ tapo A lygos komanda, dvikovos tarp „Riterių“ ir Vilniaus „Žalgirio“ tapo išskirtinėmis. Kaip ir bet kuriame pasaulio derbyje. Galbūt su mažiau žiūrovų, galbūt su mažiau neapykantos, tačiau kaip ir visur - su išskirtiniu noru nugalėti ir parodyti, kas yra stipriausias regione.
Taip pat skaitykite: Krepšinio naujienos: Žalgiris
LFF Stadiono Dabartinė Situacija
Šiuo metu LFF stadionas talpina apie 5 tūkstančius žiūrovų. Nors tai nėra didžiausias stadionas Lietuvoje, jis pasižymi modernia infrastruktūra, saugumo sprendimais ir patogia vieta miesto centre. Tačiau LFF stadionas susiduria su iššūkiais. Stadiono infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, kad atitiktų visus UEFA reikalavimus. Be to, stadione trūksta vietų žiūrovams, ypač kai vyksta tarptautinės rungtynės.
2014 metais atlikta galimybių studija dėl tolimesnės stadiono plėtros. Buvo planuojama praplėsti tribūnas, apdengti jas stogu ir padidinti stadiono talpą iki daugiau nei 8 tūkstančių vietų. Vietoje mažosios treniruočių aikštelės buvo numatyta įrengti nepilnų matmenų futbolo maniežą. Atlikus patobulinimus, stadionas atitiktų UEFA 4 kategorijos reikalavimus.
2021 metais Italijos rinktinės treneris Roberto Mancini, prieš rungtynes su Lietuva, LFF stadioną pavadino „priemiesčio lauku“. Šis įvertinimas atspindi stadiono būklę ir poreikį jį modernizuoti.
LFF Stadiono Ateities Perspektyvos
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, LFF svarsto LFF stadiono plėtros galimybes ir artimiausius rekonstrukcijos darbus. Užsienio specialistai atliko galimybių studiją ir paskaičiavo, kad Liepkalnyje, pagal žemės kiekį, galima pastatyti apie 15 tūkst. vietų stadioną.
Planuojama renovuoti visą pagrindinę tribūną, išplėsti įvairias patalpas rungtynių dalyviams, žiniasklaidai, VIP svečiams, atnaujinti kitas tribūnas. Planuose taip pat numatyta vieta nepilnų matmenų futbolo maniežui. Suplanuotiems darbams reikia apie 4,5-5 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Sevilijos vizitas Vilniuje
Šių metų liepos pradžioje LFF stadione buvo paklota naujausios kartos aukščiausius reikalavimus atitinkanti dirbtinė danga. Įgyvendinus suplanuotus darbus, Lietuvos futbolo federacijos stadione sąlygos stebėti aukščiausio lygio futbolą žymiai pagerėtų.
Nacionalinio Stadiono Būtinybė
Nepaisant planuojamų LFF stadiono rekonstrukcijos darbų, Nacionalinio stadiono statybos klausimas išlieka aktualus. Nacionalinio stadiono poreikis yra milžiniškas, nes LFF stadionas neatitinka varžovų rinktinių reikalavimų ir poreikių.
Nacionalinio stadiono idėja aptarinėjama jau metų metus, tačiau veiksmų kaip nesiimama, taip nesiimama. Rezultatas - turime griuvėsius, kurie stūkso tarsi gyvas priekaištas.
Anot LFF generalinio direktoriaus Edvino Eimonto, sunku tiksliai atsakyti į klausimą, kokio dydžio stadiono Lietuvai reikia. Galima svarstyti, kad Lietuvai šiuo metu reikalingas apie 20 tūkst. vietų stadionas. Būtų logiška žvelgti į ateities perspektyvas ir statant stadioną palikti plėtros galimybę.
Kiti Futbolo Infrastruktūros Projektai Lietuvoje
Be LFF stadiono ir Nacionalinio stadiono, Lietuvoje vykdomi ir kiti futbolo infrastruktūros projektai. Vienas iš tokių projektų yra Fabijoniškių futbolo stadionas Vilniuje. Taip pat Vilniuje, Karoliniškėse, veikia BFA arena, kuri yra svarbi vieta futbolo treniruotėms ir varžyboms žiemos metu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio transliacijos per TV
Kaune, minint 100-ąjį jubiliejų, atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas. Šis stadionas talpina 15 tūkst. žiūrovų.
"Žalgiris" prieš "Riterius": Istorinis kontekstas
Dvikovos tarp Vilniaus "Žalgirio" ir "Riterių" (anksčiau "Trakų") nuo 2014 metų, kai "Trakai" pateko į A lygą, įgavo ypatingą reikšmę. Šis derbyje, kaip ir bet kuris kitas pasaulyje, pasižymi dideliu noru nugalėti ir įrodyti, kas yra stipriausias regione. Galbūt šis derbis neturi tiek žiūrovų ar neapykantos, kiek kiti derbiai, tačiau jis visada kupinas aistros ir konkurencijos.
2020 metų rungtynės: I turas
2020 metų sezonas abiem komandoms prasidėjo skirtingai. Vilniaus "Žalgiris" be didesnio vargo nugalėjo "Panevėžį", o "Riteriai" neparodė jokio pasipriešinimo prieš "Kauno Žalgirį". Nors po pirmojo turo daryti išvadas dar anksti, antrasis turas turėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus.
"Aišku, čempionato pradžia gavosi ne tokia, kokios norėjome, tačiau gavome tai, ko nusipelnėme. Turėjome nemažai laiko tam, kad padarytumėm išvadas, o kaip sekėsi - pamatysime per rungtynes su „Žalgiriu“", - teigė M. Čepas.
Prieš rungtynes "Riteriai" prarado du žaidėjus - Matą Ramanauską ir Mindaugą Grigaravičių, kurie buvo traumuoti, tačiau abu jie, kartu su Lajo Traore, kuris praleido pirmąsias rungtynes, jau buvo pasiruošę žaisti.
Tarpusavio rungtynių istorija
Iki 2019 metų Vilniaus "Žalgiris" turėjo didelį pranašumą tarpusavio rungtynėse. Tačiau 2019 metais "Riteriai" laimėjo du kartus, dvejos rungtynės baigėsi lygiosiomis, o "Žalgiris" triumfavo vieną kartą. Paskutinės 2019 metų rungtynės beveik užtikrino "Riteriams" bronzos medalius. LFF stadione "Riterių" motyvacija buvo stipresnė už "Žalgirio".
Žaidėjų akistata: Justinas Marazas prieš Richlordą Enniną
Justinas Marazas, kuris pasirodė po keitimo pirmajame ture, buvo vienas aktyviausių ir geriausių "Riterių" žaidėjų. Jo akistata prieš "Žalgirio" naujoką Richlordą Enniną, kuris puikiai žaidė pirmajame ture, buvo svarbi. Abiejų komandų treneriai tikėjosi, kad šie žaidėjai parodys tokį patį gerą žaidimą, kaip ir pirmajame ture.
Iššūkis "Riteriams": Kaip nuvesti kamuolį iki Michaelo Thuique?
Pirmajame ture brazilas Michaelas Thuique praktiškai žaidė be kamuolio, todėl jam buvo sunku pademonstruoti savo sugebėjimus. Įdomu tai, kad net ir tokiose rungtynėse jis turėjo galimybę pasižymėti du kartus.
Alytaus DFK „Dainava“
Alytaus DFK „Dainava“ siekia Alytaus futbolo gerbėjų paramos įvedant simbolinį mokestį už futbolo rungtynes - tačiau taip pat buvo priverstas išgirsti veto. Rinkliava už futbolo renginį negalima net ir savanoriškai siūlant nuomos mokestį už Alytaus sporto ir rekreacijos stadioną, kuriame dainaviečiai žaidžia namų rungtynes.
Taip pat perspėjama, jog būsimos rungtynės tarp Alytaus „Dainavos“ ir Telšių „Džiugo“ dėl stadiono apšvietimo remonto darbų įvyks ne 19 val., o 17:30 val.
Nepaisant aibės biurokratinių niuansų - Alytaus DFK „Dainava“ ir toliau nepraranda galimybių užkopti į Pirmos lygos medalininkų trejetą.
Artimiausias rungtynes Dzūkijos futbolo klubas žais po savaitės, kuomet išvykoje priims lygos autsaiderių - Vilniaus „Žalgirio B“ futbolininkų iššūkį.
Treneri, esate gana charizmatiška asmenybė ir galbūt dėl to klubo sirgaliai jus praminė „Dainavos Jurgenu Kloppu“. Ką apie tai galvojate? Pirmiausiai, norėčiau padėkoti už gražius žodžius. Jurgenas Kloppas yra vienas geriausių pasaulio trenerių, kuris taip pat labai gerbiamas ir visų „Liverpool“ klubo sirgalių. Taigi, jeigu aš galiu jausti tokį patį įvertinimą čia, Alytuje, man yra didelė garbė. Mano darbas - treniruoti.
Ar turite autoritetų savo gyvenime? Niekada neturėjau vieno asmens, į kurį lygiuočiausi ir stengčiausi būti panašus. Mano nuomone, kiekvienas treneris yra individualus dėl savo mąstymo, tačiau, žinoma, kiekvieną iš jų supa sava aplinka, kiti treneriai ir žmonės, turintys vienokios ar kitokios įtakos. Mano braižas - sunkaus darbo ir atsidavimo futbolui mišinys. To išmokau iš savo trenerių užaugdamas ir dirbdamas su jais.
Sužaistos dvejos labai dramatiškos rungtynės. Praėjusiose iš jų - pavyko iškovoti pirmąją pergalę paskutinėmis mačo minutėmis. Nors komanda yra gana jauna, tačiau nebijo parodyti charakterio. Futbolas - tai azartas, kartais sekasi ne taip kaip norėtųsi, o kartais sunkiu darbu gali pasiekti fantastiškus rezultatus. Man ir mano futbolininkams abejos rungtynės buvo ypatingos, galiu pasidalinti kiekvienu momentu su šiais jaunais, fantastiškais žmonėmis, kurie šiuo metu man yra labai artimi. Jie parodė charakterį nuo pirmosios mano dienos Alytuje. Tą matėme ir abejose dvikovose, kai žaidėjams pavyko pelnyti įvarčius rungtynių pabaigose. Mes turime penkis futbolininkus, žaidžiančius savo amžiaus rinktinėse ir nematau priežasties, kodėl šis skaičius negalėtų augti, nepamirštant ir apie nacionalinės Lietuvos rinktinės. Šis klubas - su šviesia ateitimi, tad turime nuolat priimti teisingus sprendimus vardan ateities futbolo.
Praėjusiose rungtynėse su „Vilniaus Vyčiu“ Emanuelis Puzakinas ir Renatas Banevičius buvo pakeisti dėl patirtų traumų. Kokia jų sveikatos būklė? Taip, tiek Emanuelį, tiek Renatą buvau priverstas keisti ne savo noru. Emui buvo nustatytas čiurnos patempimas, dėl kurio negalės žaisti mažiausiai tris savaites, tačiau jis jau profesionaliai dirba su klubo kineziterapeutu Justinu.
Pirma lyga nėra labai populiari ir stebima Lietuvoje. Manau, jog Pirma lyga yra labai populiari. Žinoma, mums pasisekė turėti geriausius fanus šalyje, tad negaliu kalbėti apie kitus klubus ir komandas. Aš myliu Alytų kaip miestą, man patinka žmonės, dirbantys šiame klube, ką jau kalbėti apie „alkanus“ ir energijos kupinus futbolininkus. Tai labai puikus derinys.
Prakalbote apie Alytų - jau du mėnesius gyvenate šeštajame pagal dydį Lietuvos mieste. Koks buvo pirmasis įspūdis atvykus? O taip, laikas bėga labai greitai. Kiekviena diena buvo paskirta futbolui - per tuos dvejus mėnesius įvyko daugiau nei 60 treniruočių sesijų. Nors Alytus toli gražu nėra didžiausias miestas, kuriame teko gyventi ar lankytis, tačiau tai miestas, turintis didžiulę širdį sportui. Tai man yra svarbiausia. Čia žaidėjai yra tikrai mylimi, o sutikimas, kurį patyriau atvykdamas į Alytų, buvo toks, apie kokį net nesvajojau. Alytaus DFK „Dainavos“ rungtynių lankomumas praėjusiame sezone buvo vienas didžiausių Lietuvoje - nusileista tik šalies grandams Marijampolės „Sūduvai“ ir Vilniaus „Žalgiriui“. „Sūduva“ ir „Žalgiris“ žaidė Europoje - ir tai yra vienas iš mūsų klubo ilgalaikių tikslų. Noriu, kad Alytaus stadionas būtų sausakimšas kiekvienose namų rungtynėse. Prižadu, jog padarysiu viską, kas priklauso nuo manęs, kad tos 90 rungtynių minučių būtų vertos kiekvieno atėjusio.