Vilnius nuolat plečiasi ir atnaujina savo infrastruktūrą, siekdamas užtikrinti patogų susisiekimą ir kokybišką laisvalaikį savo gyventojams. Vienas iš svarbiausių projektų - naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuris sujungs A. Goštauto ir Upės gatves. Šis tiltas ne tik pagerins susisiekimą, bet ir taps nauja miesto bendruomenės susitikimo vieta.
Naujo tilto statybos pradžia
2025 m. rugsėjo 12 d. Vilniuje prasidėjo naujo pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos darbai. Šis tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves, pagerindamas susisiekimą ir sukuriant naują miesto akcentą. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pabrėžia, kad tokios jungtys miestui reikalingos jau seniai, nes nuo 2003 m., kai buvo pastatytas Mindaugo tiltas, naujų tiltų per Nerį neatsirado.
Parengiamieji darbai
Neries krantinėje ties A. Goštauto gatve jau aptverta tilto statybų teritorija, pastatyti informaciniai ženklai bei atlikti kiti parengiamieji statybų darbai. Pasak Tado Daškevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės atstovo, pirmasis darbų etapas - spraustasienės kalimas abiejose upės pusėse, kur bus statomos tilto atramos.
Eismo pakeitimai
Ties statybų teritorija pastatyti informaciniai ženklai informuoja apie pėsčiųjų ir dviratininkų eismo pakeitimus. Gyventojų prašoma nesileisti į krantinių apačią ir apeiti arba apvažiuoti statybų teritoriją, ypač tiems, kurie mėgsta pasivaikščioti ar važiuoti dviračiais Neries krantine ties Upės gatve.
Tilto architektūriniai ir konstrukciniai sprendimai
Naujasis tiltas bus arkinės konstrukcijos, o visas tilto konstruktyvas - arkos ir perdanga - bus pagamintas iš medžio. Tik pamatai bus gelžbetoniniai, o medinės konstrukcijos bus sujungtos metalinėmis įdėtinėmis detalėmis. Savo forma statinys bus panašus į Mindaugo tiltą, tad tai bus gražus abu upės krantus sujungiantis akcentas.
Taip pat skaitykite: Viskas Apie Žalią Krepšinio Kamuolį
Medžio pasirinkimas
Architektas A. pabrėžia, kad mediena natūraliai siejasi su Žvėryno charakteriu ir jo medinės architektūros tradicija. Mediena čia tampa ne tik konstrukcija, bet ir simboliu, jungiančiu gamtą, kultūrą ir šiuolaikinį miestą. Medžio paviršiai kuria šilumos ir jaukumo įspūdį, todėl tiltas tampa ne tik patogia jungtimi per upę, bet ir miesto akcentu, vieta būti ir žiūrėti į upę. Be to, mediena veikia kaip anglies dioksido saugykla, o tai reiškia, kad tiltas ne tik mažina poveikį aplinkai savo gamybos metu, bet ir prisideda prie miesto klimato kaitos švelninimo.
Ilgaamžiškumas ir tvirtumas
Nepaisant fakto, jog tilto konstrukcija medinė, jis bus tvirtas ir ilgaamžis. Kadangi tiltas skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, apkrovos nebus didelės, tad naujuoju tiltu džiaugsimės tikrai ilgai.
Tilto parametrai ir infrastruktūra
Naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bus apie 112 metrų ilgio ir apie 14 metrų bendrojo pločio, užtikrinant patogų pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimą. Tilto statybų metu bus įrengtos dvi atraminės sienos, bus pastatyti takai, skirti pakilti nuo upės krantinių į viršų. Tilto prieigose taip pat bus formuojamos naujos laisvalaikio ir bendravimo zonos, kurios taps gyventojų susitikimo vietomis ir praturtins miesto socialinę infrastruktūrą. Projekto metu bus suremontuota ir A. Goštauto g.
Tilto pavadinimas ir statybų pabaiga
Šiuo metu naujasis tiltas neoficialiai vadinamas Alberto tiltu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė dar nepaskelbė oficialaus pavadinimo. Tilto statybų pabaiga planuojama 2026 m.
Žaliojo tilto stotelės atnaujinimas
Be naujo tilto statybų, vyksta ir Žaliojo tilto stotelės atnaujinimo darbai. Šioje vietoje yra klojama betono danga. Stotelių įvažiavimo betonavimas - tai Europoje plačiai paplitusi praktika, siekiant padidinti dangos ilgaamžiškumą ir atsparumą didelėms apkrovoms.
Taip pat skaitykite: Kelias į aikido meistriškumą
Betono privalumai
Autobusai ir troleibusai, kurie kasdien pakartotinai sustoja tose pačiose vietose, labai apkrauna kelią, ypač stabdant ir pradedant važiuoti. Tradicinis asfaltas tokiomis sąlygomis greitai deformuojasi, susidaro provėžos, įtrūkimai ar duobės. Kita vertus, betonas tokias ekstremalias sąlygas atlaiko daug geriau, todėl jo danga daugelį metų yra stabilesnė ir patvaresnė.
Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas, teigia, kad Žaliojo tilto stotelės yra vienas pagrindinių viešojo transporto mazgų Vilniuje, todėl stotelių įvažos patiria dideles apkrovas. Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, įrengta betono danga.
Pilotinis projektas
Nors betonavimas yra brangesnis negu asfaltavimas, Žaliojo tilto stotelių projektą galima pavadinti pilotiniu. Jeigu betoniniai įvažiavimai pasiteisins, tikėtina, kad ateityje toks sprendimas bus įgyvendinamas ir kitose miesto vietose. Papildomas betono dangos privalumas - atsparumas oro sąlygoms, ypač aukštai temperatūrai. Vasarą asfaltas gali įkaisti ir suminkštėti, todėl gali būti pažeistas, o betonas išlaiko savo pirmines savybes nepriklausomai nuo oro sąlygų.
Istorinis kontekstas: tiltai per Nerį
Vilniaus istorijoje tiltai per Nerį visada buvo svarbūs susisiekimo ir miesto plėtros elementai. Laikini tiltai, tokie kaip pontoniniai tiltai, taip pat turėjo savo reikšmę.
Pontoniniai tiltai
1950 m. liepos 22 d. žiūrovai eina į Respublikinę dainų šventę „Žalgirio“ stadione pontoniniu tiltu. Pavasarį tiltas buvo kariškių greitai įrengiamas iš atskirų, tarpusavyje sujungtų pontonų, atėjus žiemai - išardomas. Statinio ilgis sudarė apie 65 m, plotis buvo 4-6 m, aukštis virš vandens - apie 2 m. Be šio tilto, panašus buvo pastatomas per Nerį į Vingio parką.
Taip pat skaitykite: Nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui Vilniuje
Keltų veikla
Be įprastos valčių perkėlos, 1960-1965 m. minėtoje vietoje veikdavo bemotoriai keleiviniai keltai: jų konstrukciją sudarė dvi valtys - plūdrieji korpusai, sujungti platforma keleiviams, kurių galėjo tilpti apie 20. Keltas buvo prikabintas prie lyno, permesto per upę, ir galėjo plaukti varomas srovės, kurią didžiuliu vairu reikiamu kampu sumaniai nukreipdavo keltininkas.
Pontoninio tilto griūtis 1975 m.
1975 m. balandžio 13 d. įvykus Lietuvą sukrėtusiai tilto griūčiai, pareikalavusiai žmonių aukų, pontoninis tiltas buvo galutinai išmontuotas. Tą sekmadienio vakarą, po vengrų estradinio ansamblio „Sirijus“ koncerto, minia žmonių užplūdo nebaigtą tiltą, kuris neatlaikė svorio ir atsilaisvino nuo vieno kranto. Žmonės krito į ledinį vandenį, o gelbėjimo operacijoje dalyvavo medicinos pagalba, kitos tarnybos ir TSRS VRM kariškiai. Oficialiai pripažinta žuvusiais - 4, nukentėjusiais - 31 pilietis.
Baltojo tilto aplinkos atnaujinimas
Šalia Žaliojo tilto vyksta ir Baltojo tilto aplinkos atnaujinimo darbai. Aktyvaus laisvalaikio ir sporto erdvė Vilniuje prie Baltojo tilto greit pasikeis neatpažįstamai - taps patrauklesnė, saugesnė ir kur kas įdomesnė aktyviems, prie upės mėgstantiems poilsiauti vilniečiams ir miesto svečiams.
Erdvės padalijimas
Esama Baltojo tilto vieša erdvė yra padalinta į dvi dalis: aktyvi, sportiška laisvalaikio praleidimo zona su aikštynais ir natūraliai susiformavusi rekreacinė laisvalaikio praleidimo vieta.
Aktyvi zona
Aktyviojoje zonoje atsiras visiškai naujas modernus sporto aikštynas. Vilniečiai galės sportuoti lauko gimnastikos, lauko treniruoklių aikštelėse, atsiras ir atnaujintos net 9 paplūdimio tinklinio aikštelės. Visos sporto zonos orientuotos arčiau Upės gatvės, atitraukiant jas nuo šlaito - sportuojantiems labiau atsivers Neries vaizdas.
Paplūdimio tinklinio aikštelės
Smėliu padengtos tinklinio aikštelės bus aptvertos apsauginiu tinklu, taip pat numatytos ir laisvalaikio bei poilsio zonos šalia aikštelių. Viena iš būsimų aikštelių šiaurinėje dalyje bus apjuosta tribūnomis ir skirta rengti profesionalius tarptautinius lauko tinklinio turnyrus.
Krepšinio aikštelės
Šalia būsimų lauko tinklinio aikštelių atsiras 3 dvipusės krepšinio aikštelės. Šalia aikštelių, išnaudojant esamą reljefą, atsiras ir žiūrovams skirtos vietos bei laiptai.
Riedutininkų parkas
Tarp tinklinio bei krepšinio aikštelių, arčiau Baltojo tilto atsiras ir visiškai atnaujintas riedutininkų parkas, skirtas įvairaus amžiaus riedutininkų grupėms.
Vaikų žaidimų aikštelės ir treniruoklių zonos
Šalia tilto bus įrengtos ir dvi vaikų žaidimų aikštelės, padengtos saugia gumos danga. Greta įrengiami suoliukai prižiūrintiems mažylius. Centrinėje sporto ir rekreacijos zonos šalia Baltojo tilto, iš abiejų pusių atskiriant medžių juosta, bus įrengtos lauko gimnastikos ir treniruoklių aikštelės. Greta bus ir suoliukai, dviračių stovai.
Terasa
Atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tilto, visai šalia Baltojo tilto atsiras ir naujai suformuota terasa su apviešimu bei nauja saugi nuovaža į krantinę.
Ramybės zona
Miestiečių jau pamėgtoje „ramiojoje“ zonoje pirmenybė bus teikiama natūraliai susiformavusiai žaliajai erdvei.
Kairiosios Neries krantinės sutvarkymas
Kairioji Neries krantinė taip pat sulauks atnaujinimo. Užbaigtas viešasis pirkimas upės krantinei sutvarkyti atkarpose tarp Šilo tilto ir Vileišių skvero, taip pat tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų. Rangos darbų sutartis pasirašyta su UAB „Žilinskis ir Co“. Atnaujinant krantinę bus rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų takai, laiptai, įrengti nauji apšvietimo elementai, terasos, mažosios architektūros elementai.
Apžvalgos aikštelė prie Žaliojo tilto
Vilniaus Goštauto gatvėje, tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų, planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, o šalia Žaliojo tilto - ir vilniečiams bei miesto svečiams skirtą apžvalgos aikštelę.
Sporto klubas Vilniaus senamiestyje
Vilniaus senamiestyje parduodamas pilnai įrengtas ir sėkmingai dirbantis sporto klubas “VivaGym” K. Kalinausko 2b. Klubas yra judrioje vietoje, patogus susisiekimas, suremontuotos patalpos ir atskiras įėjimas gerai matomoje vietoje.
Projektas „Neries krantinių modernizavimas“
Projektas „Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje“ įgyvendinamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonė Nr.