Serijiniai žudikai, tokie kaip Tedas Bandis, jau seniai traukia visuomenės dėmesį. Kodėl šios figūros, įvykdžiusios siaubingus nusikaltimus, tampa populiariosios kultūros dalimi, įkvėpdamos filmus, knygas ir dokumentinius filmus? Šiame straipsnyje nagrinėsime Tedo Bandžio, vieno žiauriausių Amerikos žudikų maniakų, fenomeną, jo įtaką populiariajai kultūrai ir priežastis, kodėl žmonės vis dar domisi šiais tamsiais personažais.
Tedas Bandis: žudikas, sužavėjęs Ameriką
Tedas Bandis, mirties bausme nubaustas elektros kėdėje 1989 m. sausio 24 d., iki šiol yra viena iš labiausiai aptariamų figūrų JAV kriminalinės istorijos. Apie jį sukurti aštuoni vaidybiniai filmai, daugybė dokumentinių filmų, televizijos programų, išleistos šešios knygos ir daugybė straipsnių. Bandžio teismas tapo pirmuoju, transliuotu per televiziją, ir jis tuo pasinaudojo, parodydamas esąs šoumenas, mat teisme tapo savo paties advokatu. Jaunos moterys tiesiog plūdo į teismo posėdžius, rašė laiškus, atskleisdamos slapčiausias erotines fantazijas ir pridėdamos savo nuogų fotografijas. Nors oficialiai Bandis yra siejamas su trisdešimčia išniekintų ir nužudytų jaunų moterų, iš tikrųjų jų galėjo būti ir per šimtą.
Vienas iš aspektų, kuris išskyrė Bandį iš kitų serijinių žudikų, buvo jo gebėjimas užburti ir manipuliuoti žmonėmis. Iki šiol aiškinama, kad daugeliui jis net reprezentavo idealų vyrą, už kurio tėvai norėtų ištekinti savo dukteris. Žavingos išvaizdos charizmatiškas vaikinas savo aukas visuomet suviliodavo viešose vietose, dažniausiai baruose. Apsimetęs valdžios pareigūnu arba neįgaliuoju, T. Bandis užmigdydavo savo aukų budrumą ir, išviliojęs toliau nuo pašalinių akių, jas pagrobdavo. Bandžio nusižiūrėtų merginų laukė kraupus ir nesuvokiamai žiaurus likimas.
Populiariosios kultūros įtaka: žudikų romantizavimas
Kine neatsitiktinai kuriami patrauklūs žudikų maniakų ar šiaip žiaurių nusikaltėlių portretai, juk industrija žino, kad žiūrovai to nori. Realusis Tedas Bundy taip pat buvo charizmatiškas. Net ir filmuose, kurie bando atskleisti jo nusikaltimų siaubą, sunku išvengti romantizavimo.
Pavyzdžiui, filme „Žavusis žudikas Tedas Bandis“ maniaką vaidina gražuolis Zacas Efronas, labiau primenantis lėlės Barbės vyrą Keną. Režisierius Joe Berlingeris, faktiškai visą savo karjerą ir teskyręs televizinei dokumentikai apie žudikus maniakus, dar tik išleidus filmo reklaminį klipą neišvengė kritikos, kad vienas žiauriausių JAV nusikaltėlių per daug romantizuojamas. Ir nors režisierius gynėsi, neva viskas rodoma tik iš Bandžio partnerės Liz Kloepfer (Lily Collins) perspektyvos, negalima nepastebėti Bandžio įvaizdžio lyg iš glamūrinio žurnalo viršelio. Be to, visą filmą nė neparodoma, kodėl jam buvo mesti tokie baisūs kaltinimai. Rodos, nekaltas vyras atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Maža to, Liza tiesiog „lydosi“ nuo kiekvieno mylimojo judesio, mat jis iškart tampa ir tėvo pakaitalu jos dukrytei. Tačiau Berlingeris po blizgančiu fasadu paslėpė daug realių faktų. Pavyzdžiui, Liza net tris kartus kreipėsi į policiją, norėdama pranešti, kad jos vaikinas atitinka laikraštyje išspausdinto nusikaltėlio fotorobotą, kad turi būtent tokią mašiną, kurios ieškoma. Rodos, režisierius nė nebando kapstyti giliau, o stilingai apsirengęs Zacas Efronas lyg paantrina elementarią išvadą, kad žudiko išvaizda, asmeninis žavesys ir tapo jo mirtinu ginklu viliojant moteris. Neverčiama susimąstyti ir apie žudymo ar blogio prigimtį, nors pats Bundy daug pasakojo apie jau vaikystėje pamėgtus kriminalinius komiksus „Crime SuspenStories“, kurių viršeliuose dažnai buvo vaizduojami išniekinti moterų kūnai, nuorodos į sadomazochistinį nuolankų (BDSM) seksą. Jis tai vadino tikrąja šių komiksų pornografija: jo įsivaizdavimu, tai buvo tobula sąveika tarp seksualinės euforijos ir žudymo.
Taip pat skaitykite: Filmas apie Tedą Bandį
Režisieriaus argumentas, kad Bundy istoriją norėjo perteikti dviejų jį mylėjusių moterų akimis, - nerimtas. Ir Lizos, ir Carole Ann Boone (Kaya Scodelario) personažai - kaip popierinės iškarpos, nes net nebandoma gilintis į jų poelgių priežastis. Apskritai filme nekeliamas klausimas, ar tikrai pornografija galėjo padaryti tokią įtaką Bundy psichikai ir elgsenai. Gal tai tik buvo jo paties manipuliatyvūs pasvarstymai, už kurių užsikabino radikalūs religiniai fanatikai ir pradėjo nuožmias antipornografines kampanijas?
Psichologinės priežastys: kodėl mus traukia žudikai?
Kodėl žmones taip traukia žudikai maniakai ir nusikaltimai? Prisipažinsiu, ir mano vienos mėgstamiausių laidų prieš miegą - istorijos apie žiauriausius pasaulio maniakus. Laimė, dar nekilo mintis už kurio nors ištekėti. Priešingai nei Carole Ann Boone, susituokusiai su Bundy, kai šis jau buvo nuteistas mirties bausme, ir dar sugebėjusiai nuo jo pastoti. Ir tai ne vienintelis atvejis - kur dar žiauriojo Charleso Mansono sužadėtuvės etc.
Viena britų psichologė teigė, kad moterys, dažnai psichologiškai ir fiziškai išnaudotos vaikystėje, labiausiai linkusios pradėti santykius su vyrais už grotų, ir dar laukiančiais mirties bausmės, - juk jie negalės jų nuskriausti. Tai lyg pirmąkart sėdėti vairuotojo vietoje ir pagaliau pačiai vairuoti automobilį.
Be to, rezonansiniai nusikaltimai, kraupios žmogžudysčių detalės nuo seno kaitino plačiųjų masių vaizduotę. Viena baisiausių tokių nusikaltimų vykdytojų dalis - serijiniai žudikai, pradedant Džeko Skerdiko siautėjimu Londone, nuolat tampa populiariosios kultūros kūrinių - knygų, filmų, žaidimų - dalimi.
Kiti žymūs serijiniai žudikai kine
Be Tedo Bandžio, yra ir kitų serijinių žudikų, kurie įkvėpė kino kūrėjus.
Taip pat skaitykite: Tedo Bandžio įtaka populiariajai kultūrai
Henris Li Lukasas
Kraupių JAV serijinių maniakų galerijoje ženklią vietą užima Teksase gimęs amerikietis Henris Li Lukasas (1936 - 2001). Policijos pareigūnams pavyko įrodyti 11 jo įvykdytų žmogžudysčių, nors buvo teigiama, kad jų galėjo būti daugiau nei 300. Per tardymus Lukasas ir jo bendrininkas Otisas Tulas sakėsi tik per vienerius metus klajodami po Ameriką jiedu nužudė 97 žmones. 2019 studijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme „Žudiko išpažintis“ ( The Confession Killer) bandoma atskleisti kai kuriuos anksčiau nežinomus faktus.
Apie šį galvažudį sukurti keli dokumentiniai ir vaidybiniai filmai. Bene garsiausias - „Henris: Žudiko maniako portretas“, kuris buvo baigtas 1986, bet JAV ekranuose pasirodė 1990-aisiais. Jame gana laisvai elgiamasi su faktais.
Zodiako žudikas
Praėjo daugiau nei pusšimtis metų nuo tada, kai „Zodiako žudikas“ sėjo baimę Kalifornijos valstijoje, tikrai nužudydamas bent penkis žmones, nors jam priskiriamos dar 37 žmogžudystės. Apie tai pasakojantis Davido Fincherio „Zodiakas“ taip pat primena šią ne iš piršto išlaužtą istoriją, o tikrais įvykiais paremtą ilgai trukusio košmaro studiją.
Kriminalinių filmų tendencijos
Pastaruoju metu kai kurie JAV kino kūrėjai, bandydami išvengti Holivudui nuolat prikišamo filmų primityvumo ir banalumo, visokiausiais būdais mėgina išplėsti žanrų ribas. Dažniausiai mėgstama kriminalinių filmų detektyvinę fabulą „pagardinti“ nežymimas erotikos doze, Alfredo Hitchcocko išpopuliarintu „saspensu“ (laipsniškai didinama įtampa), prievartos ir siaubo scenomis, nekrofiliniais motyvais. Pastebimi šiame žanre ir ryškūs žingsniai psichologinio kino link. Scenaristai dabar stengiasi ne tiek meistriškai supainioti kriminalinį siužetą, kiek nori paversti bet kokią žudiko ir nusikaltimus tiriančio policininko dvikovą metafizinio Blogio ir visuomet nugalinčio Gėrio konfliktu. Šiuolaikinis kino žudikas jau nė iš tolo neprimena savo legendinio protėvio - Londono siaubo Džeko, praminto „Skerdiku“.
Taip pat skaitykite: Filmas apie Tedą Bandį: ar tiksliai atspindi tikrovę?