Įvadas
Žemės rutulio juosta, dažnai vadinama tropikais, yra unikalus geografinis regionas, pasižymintis specifinėmis klimato sąlygomis ir biologine įvairove. Šis straipsnis siekia apibrėžti tropikus, atsižvelgiant į astronominius, klimatologinius ir biologinius aspektus, taip pat aptarti jų ryšį su kosminiais reiškiniais. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir stebėjimais, siekiant pateikti išsamią ir patikimą informaciją.
Astronominis Apibrėžimas
Tropikai astronomiškai apibrėžiami kaip Žemės paviršiaus juosta, esanti tarp Šiaurės atogrąžos (Vėžio atogrąžos) ir Pietų atogrąžos (Ožiaragio atogrąžos). Šios atogrąžos žymi labiausiai nutolusius nuo pusiaujo taškus, kuriuose Saulė gali būti zenite (tiesiai virš galvos) bent kartą per metus. Šiaurės atogrąža yra maždaug 23,5 laipsnių į šiaurę nuo pusiaujo, o Pietų atogrąža - 23,5 laipsnių į pietus nuo pusiaujo. Kampas tarp Žemės pusiaujo plokštumos ir Žemės orbitos plokštumos (atitinkamai kampu ε arba 90° - ) lemia šias atogrąžas.
Klimatologinis Apibrėžimas
Klimatologiškai tropikai apibūdinami kaip regionai, kuriuose vidutinė mėnesio temperatūra niekada nenukrenta žemiau 18 °C. Ši temperatūros riba lemia specifines oro sąlygas, tokias kaip didelė drėgmė, gausūs krituliai ir maži temperatūros svyravimai per metus. Dėl šių sąlygų tropikuose susiformuoja atogrąžų miškai, savanos ir kitos unikalios ekosistemos.
Biologinis Apibrėžimas
Biologiškai tropikai pasižymi didžiausia biologine įvairove Žemėje. Atogrąžų miškuose gyvena daugiau nei pusė visų žinomų augalų ir gyvūnų rūšių. Šis regionas yra svarbus genetinės įvairovės centras, kuriame aptinkamos daugybė endeminių rūšių, prisitaikiusių prie specifinių atogrąžų sąlygų.
Atogrąžų Miškai
Atogrąžų miškai yra vieni produktyviausių ekosistemų Žemėje, pasižymintys dideliu augalų tankumu ir sudėtinga rūšių sąveika. Šiuose miškuose vyrauja aukšti medžiai, lianos, epifitai ir daugybė kitų augalų formų. Atogrąžų miškai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant klimatą, saugant dirvožemį ir valant vandenį.
Taip pat skaitykite: Futbolas Lietuvos žemės ūkio akademijoje
Savanos
Savanos yra atviros pievos su pavieniais medžiais ar krūmais, būdingos sausesnėms atogrąžų zonoms. Šiose ekosistemose vyrauja žolės, kurios prisitaikiusios prie periodiškai pasikartojančių sausrų ir gaisrų. Savanose gyvena dideli žolėdžių būriai, tokie kaip zebrai, antilopės ir gazelės, taip pat plėšrūnai, tokie kaip liūtai, gepardai ir hienos.
Kosminiai Ryšiai
Tropikų klimatas ir biologinė įvairovė yra glaudžiai susiję su Žemės padėtimi kosmose ir Saulės spinduliuotės pasiskirstymu. Metų laikai seka metinį kulminuojančios Saulės aukščio kitimą, susietą su ekliptikos posvyriu į dangaus pusiaują. Žemės skriejimas aplink Saulę, Žemės pusiaujo plokštumos posvyris į jos orbitos plokštumą ir Žemės sukimosi ašies orientacijos erdvėje pastovumas lemia metų laikų kaitą ir atogrąžų klimato ypatumus.
Ekliptika ir Zodiakas
Saulės skritulio centras juda didžiuoju dangaus sferos apskritimu, vadinamu ekliptika. Dangaus sferos juosta, kurios viduriu eina ekliptika, vadinama Zodiaku. Ši juosta jau nuo seno traukė dėmesį, nes čia, be Saulės, dar juda Mėnulis, klaidžioja planetos. Metinis Saulės judėjimas ekliptika tėra tiktai regimasis reiškinys, tikrojo Žemės skriejimo aplink Saulę atspindys.
Lygiadieniai ir Saulėgrįžos
Ekliptikos ir dangaus pusiaujo susikirtimo taškai vadinami lygiadienių, arba ekvinokcijų taškais. Viename jų, pavasario lygiadienio taške, Saulė pereina iš pietinio dangaus į šiaurinį, o priešingame, rudens lygiadienio taške, iš šiaurinio į pietinį. Ekliptikos taškai, nutolę 90º nuo lygiadienių taškų, vadinami saulėgrįžų, arba solsticijų taškais. Šie taškai žymi metų laikų pradžią.
Taip pat skaitykite: ŽŪM motokroso taurės istorija
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai