Žiauriausi sporto vaizdai ir tamsioji Meksikos pusė: nuo senovės ritualų iki šių dienų nusikaltimų

Meksika - šalis, kurioje susipina praeities didybė ir dabarties „tamsumas“. Senovės civilizacijų apleisti piramidžių miestai ir šiandien stebina lankytojus, tačiau pažvelgus giliau, atsiveria ir žiauri šalies istorija bei realybė. Šiandieninė Meksika yra autentiškas senųjų Amerikos kultūrų tęsinys, tačiau kartu ir šalis, kurioje kasdienybė persmelkta aliuzijų į mirtį ir smurtą. Šiame straipsnyje panagrinėsime žiauriausius sporto vaizdus ir tamsiąją Meksikos pusę, nuo senovės ritualų iki šių dienų nusikaltimų.

Senovės Meksikos žiaurumas: ritualai ir aukos

Didžiausios Meksikos piramidės - tai šventyklos, karūnuojamos nedideliu nameliu, kuriame šventikai atlikdavo ritualus. Senovės Meksika niekada nebuvo vientisa šalis, joje gyvavo daugybė civilizacijų, kurios keitė viena kitą. Viena garsiausių pastatė Teotihuakaną prie Mechiko, su ištisa piramidžių alėja. Rytinėse džiunglėse klestėjo majai, kurių piramidės puošniausios, o kalendorius - tiksliausias. Be piramidžių, likę ir kitokių pastatų: observatorijos, stadionai, skirti žaidimui kamuoliu, populiariam sportui, primenančiam krepšinį.

Tačiau senovės Meksikos kultūrą ženklino ir žiaurūs ritualai. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonių aukojimas buvo įprastas reiškinys. Aukos buvo atnašaujamos dievams, siekiant užtikrinti derlių, pergalę kare ar kitas svarbias gyvenimo sritis. Širdies išėmimas, galvos nukirtimas ir odos nudirimas buvo tik keletas iš daugelio žiaurių praktikų.

Šios „žiaurios tradicijos“ šiurpino baltaodžius kolonistus, tačiau seniesiems meksikiečiams tai buvo neatsiejama pasaulėžiūros dalis. Meksika iki Kolumbo buvo kitas pasaulis, neturėjęs ryšių su Europa, Azija ar Afrika. Todėl ten absoliučiai viskas buvo kitaip - ne tik architektūra, menai ar raštas, bet ir suvokimas, kas „šviesu“, o kas „tamsu“.

Šių dienų Meksikos nusikaltimai: narkomafija ir žiaurumas

Nors ispanų kolonistai sugriovė senąjį pasaulį ir įdiegė krikščionybę, indėniškos civilizacijos atspindžių Meksikoje išliko daugiausiai. Tačiau kartu su senosiomis tradicijomis išliko ir žiaurumas, kuris šiandien pasireiškia narkomafijos grupuočių karuose ir egzekucijose.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Istorijos iš narkomafijos grupuočių, primenančių „pogrindines valstybes“, karų ir egzekucijų negali nepriblokšti. Aukų kasmet - 20 000. Pasaulio žiniasklaidą pasiekia tik siaubingų istorijų ledkalnio viršūnė: šešios Akapulke išsyk išžagintos ispanės (surišus jų vyrus), 43 „dingę“ studentai protestuotojai (jų žmogžudystes pas narkomafijozus esą užsakė vietos meras, kad politiniai oponentai nekvaršintų galvos), „perspėjimui“ miestų centruose paliekamos nupjautos apie narkomafiją rašiusių tinklaraštininkų galvos, nudiriama oda, badomos akys…

Vietinis advokatas, pavežiojęs mus po Mechiką, sakė, kad dažnas Meksikos teisininkų darbas - derėtis dėl išpirkų su pagrobėjais (į policiją tokiais atvejais nesikreipiama). Daugelis istorijų į tarptautinę spaudą nė nepatenka, nebent pažeidusi nerašytą susitarimą su politikais mafija „netyčia“ nužudo kokį amerikietį. Tačiau vietinėje spaudoje aplink kiekvieną pravažiuotą miestą, ypač Šiaurės Meksikoje, perskaitydavau, kad štai prie savivaldybės paliko mašiną su lavonais bagažinėje „perspėjimui“, štai Keratare pakabino lavonus ant viaduko, štai Fresniljas nesaugiausias, ten dingsta po žmogų per dieną.

Jokioje kitoje šalyje nemačiau kasdieniame gyvenime šitiek aliuzijų į mirtį. Kioskuose pardavinėja itin populiarią „Raudonąją spaudą“ - laikraščius ir žurnalus, kurių „vinis“ - žiauriai sumaitotų lavonų nuotraukos. Jų žurnalistai klausydamiesi policijos radijų lenktyniauja su teisėsaugininkais: nori pirmieji pamatyti narkomafijozų darbelius ar avarijų pasekmes bei nufotografuoti iš kuo arčiau.

Policija Meksikoje visai neveikli, sėdi „mafijos kišenėje“, tad jie nieko nebijo ir laisvai gąsdina kitus (kas bus jei nemokėsi duoklės ar „stosi skersai kelio“). Tai - apskritai žiauriausi dalykai, kokius esu radęs gyvenime internete, ir net nesugebėjau jų pažiūrėti iki galo.

Sporto žiaurumai: nuo sirgalių muštynių iki pavojingų rungtynių

Žiaurumas Meksikoje pasireiškia ne tik nusikaltimuose, bet ir sporte. Futbolo sirgalių muštynės - dažnas reiškinys, o kartais jos baigiasi netgi tragiškai.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Buenos Airėse vykusiose rungtynių tarp „Independiente“ (Argentina) ir „Universidad de Chile“ (Čilė) ekipų metu abiejų komandų sirgaliai susirėmė, o rungtynės buvo nutrauktos dėl daugybės sužeidimų. Viename iš vaizdo įrašų matyti iš viršutinio tribūnos aukšto po susidūrimo krentantis žmogus. Užfiksuota daugiau nei 300 sulaikymų, o rungtynės buvo nutrauktos 52-ąją minutę. Skelbiama, kad konfliktas įsiplieskė tada, kai Čilės aistruoliai pavogė „Independiente“ vėliavą, kuri kabėjo netoli šeimininkų fanų sektoriaus. Kai kurie čiliečiai mėgino pasitraukti, tačiau į aikštę įsiveržę chuliganai juos žiauriai sumušė, dalis buvo subadyti ar sunkiai sužeisti.

Tokie įvykiai rodo, kad sportas, kuris turėtų vienyti žmones, kartais tampa smurto ir agresijos priežastimi.

Alternatyvūs sportai: Lučadorai

Kai kurios kitos Meksikos tradicijos išvis mažai žinomos, kaip lučadorai - kovotojai-aktoriai spalvingomis kaukėmis, kurie, net pasistatę ringą viename kaime, linksmino įsiaudrinusius vietos gyventojus - tačiau neprilygstamiausia patirtis buvo apsilankyti lučadorų šventovėje Meksiko Koliziejaus arenoje.

Serijiniai žudikai JAV: visuomenės ligos simptomas

Nors Meksika garsėja savo žiaurumu, Jungtinės Amerikos Valstijos pirmauja pasaulyje pagal serijinių žudikų skaičių. Tokie skaičiai parodo, kad Amerikos visuomenė nėra sveika, kažkas yra negerai su visos bendruomenės mąstysena. Panašu, kad rimtos bausmės, net mirties, nepadeda daryti tvarkos. Panašu, kad reikia gilintis į visuomenės psichologines, socialines problemas, aiškintis žmonių biologinius aspektus, kurie nulemia tokią gąsdinančią statistiką. Tokius tyrimus vertėtų atlikti nuo pat mažumės, paauglystės, iki suaugusio asmens.

JAV ir serijinių žudikų statistika kelia klausimą, kodėl būtent Jungtinėse Amerikos Valstijose susidaro toks masinis kiekis serijinių žudikų. Kaltinimų susilaukia brutalumas vaizduojamas vaizdo žaidimuose, muzikoje ar šoką keliančių vaizdų rodymas per įvairias medijas. Dažnai keliama teorija, kad būtent video žaidimai yra atsakingi už smurto propagavimą. Kita žinoma problema Amerikoje yra ginklų įstatymai, keliantis daug jausmų piliečiams.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Žudikų kultūros šlovinimas skatina naujų žudikų atsiradimą - dar vienas slidus teiginys. Daugelis amerikiečių gali išvardinti žinomiausius serijinius žudikus, nes jų kultūroje jie yra idealizuojami filmuose ir serialuose. Gali būti teigiama, kad kalta vienkiemių kultūra, kur namai yra gana toli nuo vienas kito. Šitaip maniakai gali patekti į namus ir kraupiai žudyti, nepažadinant kaimynų. Dar vienas tikinamai lengvas taikinys - didelis skaičius prostitučių gatvėse.

Sekant pasaulio naujienas, gali susidaryti įspūdis, kad išsivysčiusiose valstybėse yra itin daug serijinių žudikų. Tokia nuomonė gali būti skatinama todėl, jog vakarų vasltybėse daugelis mirčių yra viešinamos, plačiai žinomos visuomenei, aptariamos žiniasklaidoje, vyksta dialogas tarp policijos ir piliečių.

Žiauraus pobūdžio žudynės kai kuriems yra klaikus savęs išreiškimo būdas, tai aiškiai parodo Jungtinių Amerikos Valstijų patys žinomiausi žudikai, pasiglemžę daugiausiai aukų. Samuelis Litlas, Garis Ridgvėjus, Tedas Bundis, Džonas Veinas Geisis - tai tik keletas iš daugelio serijinių žudikų, kurių vardai įsirėžė į istoriją dėl savo žiaurumo ir žiaurių nusikaltimų.

tags: #ziauriausi #sporto #vaizdialiai