Lietuvos krepšinio istorija Europoje yra turtinga ir kupina įsimintinų momentų, pradedant Nepriklausomybės atkūrimu ir tęsiant iki šių dienų. Per tą laiką Lietuvos sportininkai pasiekė daug įsimintinų pergalių, kurios vertė didžiuotis mūsų šalimi. Nuo pirmųjų medalių 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse iki krepšininkų triumfo Europos čempionatuose, nuo Virgilijaus Aleknos dominavimo disko metime iki jo pėdomis sekančio sūnaus Mykolo rekordų, nuo Rūtos Meilutytės fenomeno iki penkiakovininkų laimėjimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius įvykius ir pasiekimus, kurie formavo Lietuvos krepšinio veidą Europoje.
Kelias į Nepriklausomybę ir Pirmieji Žingsniai Tarptautinėje Arenoje
Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, kelias tarptautiniuose sporto renginiuose buvo tikrai nelengvas. Jau ko vertos istorijos apie vos spėtus gauti lietuviškus pasus 1992 metų Albervilio žiemos žaidynių dalyviams. Praėjusiais metais miręs biatlonininkas Gintaras Jasinskas buvo pirmasis žmogus, kuris nešė Lietuvos vėliavą žaidynių atidaryme po Nepriklausomybės atkūrimo, bet žiemos sportininkai tą kartą medaliais nepradžiugino, nors tas pats G. Galiausiai Lietuva galėjo kelti aukštai galvą jau per 1992 metų vasaros olimpines žaidynes Barselonoje. Ir šios žaidynės visada išliks Lietuvos istorijoje kaip tos, kuriose buvo iškovotas pirmasis olimpinis aukso medalis po Nepriklausomybės atkūrimo. Tą padarė disko metikas Romas Ubartas.
Krepšinio Bronza Barselonoje: Sugrįžimas į Pasaulio Elitą
Tos pačios 1992 metų Barselonos olimpinės žaidynės lietuviams buvo įsimintinos ir ne tik dėl R. Ubarto iškovoto aukso medalio. Visos šalies pasididžiavimu laikyta vyrų krepšinio rinktinė pagaliau tarptautinėse varžybose vėl žaidė su Lietuvos apranga. Mažajame finale 82:78 buvo įveikta principinė varžovė - NVS komanda. Tokiu būdu Valdemaras Chomičius, Alvydas Pazdrazdis, Arūnas Visockas, Darius Dimavičius, Romanas Brazdauskis, Gintaras Krapikas, Rimas Kurtinaitis, Arvydas Sabonis, Artūras Karnišovas, Šarūnas Marčiulionis, Gintaras Einikis ir Sergejus Jovaiša užsikabino bronzos medalius. Verta pabrėžti, kad krepšininkai ant apdovanojimų pakylos žengė su legendiniais tapusiais marškinėliais.
„Tai buvo pačios pirmosios olimpinės žaidynės, kur dalyvavo Lietuvos rinktinė. Barselona, fantastiški prisiminimai, pasididžiavimas. Tai buvo kažkas tokio, ko neįmanoma nupasakoti žodžiais. Kas nors kiek domėjosi sportu, tai visiems persidavė viskas stebint Barselonos olimpines žaidynes. Krepšinis yra komandinis sportas, tai nėra tik vienas pasirodymas kaip individualiose sporto šakose. Tiksliai neatsimenu, bet kai žaisdavo rinktinė, tai gatvėse nesutikdavai jokių žmonių. Stengdavaisi net šunį išvesti prieš rungtynes. Taip buvo stebimos visos rungtynės. Gaila tik, kad tas pralaimėjimas NVS rinktinei suvedė pusfinalyje su JAV komanda. Prieš ją laimėti tuo metu nebuvo įmanoma. Vienas iš tokių įsimintiniausių epizodų ir gavosi, kaip A. Karnišovas sėdi ant grindų ir fotografuoja rungtynes. Bet net ir iš tos dvikovos prisimeni, kaip A. Sabonis du kartus iš eilės blokuoja Davidą Robinsoną. Kažkas tokio įspūdingo buvo, visa Lietuva sulaikiusi kvapą žiūrėjo“, - apie krepšininkų triumfą 1992 metais Barselonoje kalbėjo T.
„Reikia išskirti Barseloną, pirmosios žaidynės, suvažiavo visos žvaigždės, nepaisant neramumų. Tikrai buvo kažkas tokio, niekas nekalbėjo apie sunkumus, traumas, Š. Marčiulionis žaidė su vaistais, visi žinojome. Atlanta išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelis Lietuvos delegacijos pelnytas medalis. Sidnėjus pasižymėjo tuo, kad šiaip buvo labai sėkmingos žaidynės lietuviams su dviem aukso medaliais. Na, dar aišku, kad prisimins Sidnėjus tuo pralaimėtu pusfinaliu JAV krepšininkams.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Moterų Krepšinio Triumfas ir Vyrų Rinktinės Aukso Amžius
Lietuvos krepšinio istorijoje po Nepriklausomybės atgavimo 1997 ir 2003 metai yra itin reikšmingi. Pirmosios iškovotu Europos čempionių titulu galėjo pasigirti moterys.
„Reikia prisiminti, kad 1995 metais iš vyrukų buvo laukiama aukso medalių Europos čempionate, bet buvo pralaimėta skandalingai finale Jugoslavijai. Ten ir apie teisėjavimą buvo kalbėta. Tad tas 1997 metų moterų triumfas Europos čempionate buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Visi pasvajodavo apie medalius, nes tada ir Jurgita Štreimikytė buvo geros formos, turbūt pačiame pike savo karjeros. Šalia buvo kitos geros krepšininkės, kurios žaisdavo geriausiuose klubuose. Tačiau mažai kas tikėjosi, kad jos užlips ant aukščiausio laiptelio ir tas finalas, besilaistantis šampanas, lūžusios kojos gerbėjų. Bet kad tą laikotarpį geriau būtų galima apibūdinti ir jaunesni galėtų įsivaizduoti, tai jos į Europos čempionatą važiavo autobusu. Laimėjus jau buvo didžiausi svarstymai, ką čia daryti, kad joms nereikėtų atgal taip pat važiuoti. Netgi jau pačio premjero nurodymu buvo skirtas lėktuvas, užsakomasis skrydis ir moterų rinktinė taip grįžo iš Europos čempionato su aukso medaliais“, - daugiau detalių apie čempionišką moterų rinktinės kelionę namo atskleidė T.
Galiausiai, 2003 metais vyrų rinktinė padarė tai, ko nepavyko 1995 metais. „Pamenu, kad buvo amerikietiški kalneliai. Po Sidnėjaus žaidynių 2001 metais Europos čempionate viskas susiklostė tragiškai. Tuometis treneris Jonas Kazlauskas sakė, kad kai kurių žaidėjų neatpažino. Buvo visiškas fiasko, treneris turėjo pasitraukti. Tada 2003 metais į Europos čempionatą važiavo jau naujas strategas Antanas Sireika. Ten buvo fantastinė rinktinė. Žaidimas buvo įspūdingas ir jis čempionato metu vis gerėjo. Atsimenu finalą, vietų gauti kur nors žiūrėti bare Lietuvoje buvo neįmanoma. Patekome kaip žurnalistai filmuoti sirgalių emocijas.
„Žalgirio“ Eurolygos Triumfas ir „Lietuvos Ryto“ Sėkmė Europos Taurėje
„Žalgiris“ ryškiai sužibo artėjant prie 21 amžiaus pradžios. 1998 metais Jono Kazlausko treniruojami žalgiriečiai iškovojo Europos taurę ir įgijo teisę pirmą kartą žaisti Eurolygoje. „Reikia prisiminti, kad ten buvo kilę skandalų Kauno sporto halėje, kai mestas butelis kainavo kelialapį į Eurolygą ir anksčiau. Visi laukė „Žalgirio“ sugrįžimo tarp stipriausių Europos komandų. Laukti teko ganėtinai ilgai. O kitais metais buvo visiška pelenės istorija. Atsimenu, pirmas rungtynes pralaimėjo, bet gyvai buvo galima išvysti tokias žvaigždes, kurios iki tol matytos tik per televizoriaus ekranus. Bet vėliau „Žalgiris“ Eurolygoje kaip ėjo, taip ir nuėjo. Matėsi, kad sezono pradžioje patys krepšininkai netikėdavo, kad gali laimėti, bet pasipylus pergalėms atsirado pasitikėjimas. Kai pateko „Žalgiris“ į finalo ketvertą vėl buvo kalbama, kad dabar tikrai sudaužys visi juos. O jei reikėtų išskirti, kada Lietuvoje po pergalės vyko daugiausia visko, tai išskirčiau šią „Žalgirio“ pergalę Eurolygoje“, - įžvalgomis apie žalgiriečių pasaką dalinosi T. Savo ruožtu „Lietuvos rytas“ siautėjo Europos taurėje nuo 2004 iki 2009 metų.
Kiti svarbūs Lietuvos sporto įvykiai
Olimpinės žaidynės Atlantoje
1996 Atlantos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 61 sportininkas: 2 baidarių ir kanojų irkluotojai (Vidas Kupčinskas, Vaidas Mizeras), boksininkas (Vitalijus Karpačiauskas), 12 dviratininkų (Linas Balčiūnas, Artūras Kasputis, Remigijus Lupeikis, Jolanta Polikevičiūtė, Rasa Polikevičiūtė, Rita Razmaitė, Jonas Romanovas, Raimondas Rumšas, Artūras Trumpauskas, Mindaugas Umaras, Raimondas Vilčinskas, Diana Žiliūtė), dziudo imtynininkas (Algimantas Merkevičius), gimnastė (Kristina Kliukevičiūtė), 3 imtynininkai (Ričardas Pauliukonis, Remigijus Šukevičius, Ruslanas Vartanovas), 3 irkluotojai (Juozas Bagdonas, Einius Petkus, Birutė Šakickienė), 11 krepšininkų (Gintaras Einikis, Artūras Karnišovas, Rimas Kurtinaitis, Darius Lukminas, Šarūnas Marčiulionis, Tomas Pačėsas, Arvydas Sabonis, Saulius Štombergas, Rytis Vaišvila, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas), 14 lengvaatlečių (Virgilijus Alekna, Pavelas Fedorenka, Valdas Kazlauskas, Vaclavas Kidykas, Saulius Kleiza, Česlovas Kundrotas, Sonata Milušauskaitė, Remigija Nazarovienė, Audrius Raizgys, Rita Ramanauskaitė, Stefanija Statkuvienė, Dainius Virbickas, Daugvinas Zujus, Nelė Žilinskienė), 8 plaukikai (Dita Jovita Babrauskaitė, Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas, Darius Grigalionis, Raimundas Mažuolis, Laura Petrutytė, Arūnas Savickas, Mindaugas Špokas), stalo tenisininkė (Rūta Garkauskaitė-Paškauskienė), sunkiaatletis (Ramūnas Vyšniauskas), šaulė (Daina Gudzinevičiūtė), penkiakovininkas (Andrejus Zadneprovskis). Vienintelį bronzos medalį iškovojo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Sužaidė 8 rungtynes, iš kurių 5 laimėjo ir 3 pralaimėjo. Grupės etape nugalėjo 83:81 (po 2 pratesimų) Kroatijos, 85:49 Angolos ir 116:55 Kinijos, pralaimėjo 61:65 Argentinos ir 82:104 Jungtinių Amerikos Valstijų krepšininkams Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė grupėje užėmė 2 vietą. Ketvirtfinalio susitikime 99:66 nugalėjo Graikijos krepšinio rinktinę, tačiau pusfinalyje 58:66 pralaimėjo Jugoslavijos komandai. Olimpinėse žaidynėse debiutavo disko metikas Virgilijus Alekna, diską numetė 65,30 m. Šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė įveikė 1,96 m aukštį. Abu sportininkai užėmė 5 vietą. Disko metikas Vaclovas Kidykas numetė diską 65,30 m iškovojo aukštą 8 vietą, septynkovininkė Remigija Nazarovienė surinko 6254 taškus užėmė 10 vietą. Ieties metikė Rita Ramanauskaitė tarp 32 dalyvių liko 22. Trišuolininkas Audrius Raizgys, nušoko 16,38 m, iškovojo 23 vietą. Saulius Kleiza rutulį nustūmė 18,21 m ir užėmė 30 vietą. Ėjikai Daugvinas Zujus 50 km nuotolį įveikė 35 (4:23.35) iš 51 dalyviо, Sonata Milušauskaitė 10 km sportinio ėjimo rungtyje užėmė 37 vietą (48.05) tarp 44 dalyvių, Valdas Kazlauskas 20 km įveikė per 1:28.36 ir liko 44 iš 60 dalyvių. Maratonininkė Stefanija Statkuvienė distanciją įveikė per 2.39.51 ir užėmė 40 vietą, maratonininkas Pavelas Fedorenka užėmė 70 vietą (2:25.41). Rasa Mažeikytė dviračių treke 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse finišavo 6 (jos laikas 3:42.129) tarp 12 dalyvių. Plento dviratininkė Jolanta Polikevičiūtė 104,4 km grupinėse lenktynėse įveikusi nuotolį per 2:37,06 finišavo 5 iš 58 dalyvių; 26,10 km asmeninėse atskiro starto lenktynėse - 7 iš 24 dalyvių. Rasa Polikevičiūtė 104 km grupinėse lenktynėse užėmė 12 vietą ir 26,10 km asmeninėse atskiro starto lenktynėse - 11 vietą. Rita Razmaitė individualiose 200 m sprinto lenktynėse užėmė 13 vietą tarp 14 dalyvių. Po varžybų sportininkės dopingo teste aptikta draudžiama medžiaga - bromantanas. Dėl to ji negalėjo dalyvauti grupinėse lenktynėse. Visgi vėliau Tarptautinis sporto arbitražas ją išteisino. Prieš žaidynes buvo tikimąsi aukštų rezultatų iš vyrų treko komandos, tačiau lūkesčiai nepasiteisino - komandinėse 4 km persekiojimo lenktynėse užimta 11 vieta iš 17 komandų. Artūras Kasputis individualiose rungtyse pasiekė 10 vietą (4 km persekiojimas) ir 21 vietą (52,5 km atskiras startas). Remigijus Lupeikis užėmė 13 vietą lenktynėse dėl taškų, 28 vietą atskiro starto rungtyje ir 95 vietą grupinėse lenktynėse. Dziudo imtynininkas Algimantas Markevičius laimėjo prieš čeką Petrą Lacyną - 10:0 ir amerikietį Brieną Olsoną - 7:0. Irkluotojai Juozas Bagdonas ir Einius Petkus po pusfinalio plaukimo B grupės finale kovojo dėl 7-12 vietų ir užėmė 10 vietą. 13 vietą iškovojo plaukikas Darius Grigalionis, 100 m nugara nuotolį įveikęs per 56,33 s. Laura Petrutytė 50 m plaukime laisvuoju stiliumi užėmė 16 vietą (distanciją įveikė per 26,36 s) ir 200 m plaukime laisvuoju stiliumi - 41 vietą. Raimundas Mažuolis 50 m plaukime laisvuoju stiliumi užėmė 18 vietą tarp 63 dalyvių, 100 m plaukime laisvuoju stiliumi - 17 vietą tarp 60 dalyvių. Lietuvos vyrų plaukimo olimpinė rinktinė (Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas, Darius Grigalionis ir Raimundas Mažuolis) 4 × 100 m kombinuotosios estafetės užėmė 18 vietą tarp 23 komandų. Artūnas Savickas 200 m plaukime nugara užėmė 22 vietą tarp 39 dalyvių, Mindaugas Špokas 100 m plaukime nugara - 28 vietą tarp 50 dalyvių. Nerijus Beiga 100 m plaukimo krūtine rungtyje finišavo 28 tarp 45 dalyvių, 200 m plaukime krūtine - 32 tarp 34. Dita Babrauskaitė 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje užėmė 31 vietą tarp 55 dalyvių ir nuotolį įveikė per 26,55 s, 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje - 37 vietą tarp 64 dalyvių, 100 m plaukime peteliške buvo 39 iš 44 dalyvių.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Olimpinio judėjimo pradžia - istorija
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)
Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.Nikolaj Voronkov (g. 1883 m. Vilniuje). Buvo 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas. Atstovavo Rusijos imperijos rinktinei. Jo rungtyje finisavo tik 5 plaukikai, o iš viso startavo 10 iš kurių 5 nebaigė, tad teoriškai Nikolajus pasidalino 6-10 vietas.
1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)
Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m. Isakas Anolikas naciams okupavus Lietuvą IX forte buvo sušaudytas.Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.188 km plento lenktynėse: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)
Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius. Albina Liusi Šarlotė Osipavičiūtė (Albina Lucy Charlotte Osipowich) gimė 1911 m. vasario 26 d. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje.Boksas: 1. Juozas Vinča. Aukščiausiai, į 5-8 vietas, pakilo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius. J.Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg), laimėjęs pirmąją kovą, bet ketvirtfinalyje turėjęs pripažinti Pietų Afrikos atstovo pranašumą. 2. Kazys Markevičius. Kitas boksininkas Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) pralaimėjo pirmąją kovą prancūzui Georges Carcagne ir tenkinosi 17-24 vieta.Dviračių sportas: 1. Tanchumas Murnikas. Iš dviratininkų sėkmingiausiai pasirodė Tanchumas Murnikas: jis 168 km plento lenktynėse tarp 63 dalyvių užėmė 50 vietą. 2. Jurgis Gedminas. Jurgis Gedminas buvo 55-tas. 3. Isakas Anolikas. Isakas Anolikas nuotolio nebaigė. 4. Vladas Jankauskas. Vladas Jankauskas nuotolio nebaigė.Sunkioji atletika: 1. Pranas Vitonis. Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) trikovėje iškėlė 275 kg ir pasidalijo 15-16 vietą. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje jis nešė Lietuvos vėliavą.Lengvoji atletika: Bėgimas. Parengiamąjį bėgimą baigusi devinta, galutinėje įskaitoje tarp 25 dalyvių ji tenkinosi 23-24 vieta. 2. Haris Šveminas. Haris Šveminas, dalyvavęs 100 ir 200 m parengiamuosiuose bėgimuose, į tolesnes varžybas nepateko. 100 metrų bėgime liko 63-71 vietose, o 200 m. 31-44 vietose. 3. Julius Petraitis. Į jas nepapuolė ir Julius Petraitis, 5000 m parengiamojo bėgimo finišo liniją kirtęs dešimtas. Šuolis į aukštį: 1. Adolfas Akelaitis. Šuolininkas Adolfas Akelaitis įveikė 160 cm aukštį ir tarp 35 dalyvių užėmė 33 vietą. Ieties metimas: 1. Viktoras Ražaitis. Viktoras Ražaitis ietį numetė 51,16 m ir tarp 28 šios rungties dalyvių liko 26-tas. Beja sportininkas kilęs iš Marijampolės apsk., Sasnavos kaimo.Plaukimas: 1. Albina Osipavičiūtė. Dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje nuplaukdama šį atstumą per 1 minutę 11 sekundžių. Tai buvo tuometinis olimpinis rekordas. Taip pat dalyvavo estafetės plaukime kaip JAV olimpinės estafetės rinktinės narė. 4 x 100 m estafetės distanciją JAV rinktinė įveikė per 4:47,6 minutes, taip pat pagerindama pasaulio rekordą. Iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai .
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Vis tik, kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad šioje rungtyje jo pasiekimas geriausias ir užimta 5 - oji vieta.Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio. Deja, tai buvo paskutinis Lietuvos didžiavyrio žygis.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)
Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.1936 m. Berlyno olimpiadoje, kurioje krepšinis buvo pirmą kartą įtrauktas kaip olimpinė sporto šaka, 198 cm ūgio vidurio puolėjas buvo JAV krepšinio rinktinės, iškovojusios auksą, kapitonas. JAV rinktinė žaidynėse nugalėjo Estiją (52:28), Filipinus (56:23), Meksiką (25:10), o finale nugalėjo Kanados rinktinę rezultatu 19:8. Pranas Lubinas vidutiniškai per rungtynes pelnė po 11 taškų (antras pagal rezultatyvumą komandoje).Pagal trenerio nurodymą, žaidėjai buvo padalinti į dvi komandas, kurios žaidė pakaitomis, žaidė su Estija (pelnė 13 taškų) ir Meksika (9 taškai), o finale nedalyvavo.
#