Įvadas
Žirginis sportas Lietuvoje turi turtingą istoriją, tačiau susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansavimu ir baigiant trenerių kvalifikacija. Šiame straipsnyje nagrinėjama esama situacija, problemos ir galimi sprendimo būdai, siekiant atgaivinti ir plėtoti šią sporto šaką Lietuvoje.
Dabartinė Situacija ir Istorinis Kontekstas
Aukso amžių Lietuvoje žirginis sportas buvo pasiekęs aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Tuomet tokie raiteliai kaip Zigmantas Šarka, Raimundas Udrakis, Laimondas Skėrys ar Edmundas Klimovas dominavo sovietinėje erdvėje ir varžėsi su kolegomis iš Vakarų Europos. Po SSRS griūties situacija pasikeitė.
L. Skėrys teigia: „Tuomečiai mūsų sporto funkcionieriai kažkaip sugebėjo sukurti tokią terpę, kad buvome visa galva aukštesni už kitus SSRS. Gaudavome geriausius žirgus iš Rusijos ir kitų respublikų, patys sėkmingai juos veisėme. Ir sklandžiai veikė principas geriausius žirgus atiduoti geriausiems raiteliams - kad ir kur jie būtų. Apie lietuvius tais laikais tikrai ėjo garsas. Bet sugriuvus senai sistemai viskas iškart baigėsi. Jei Vakaruose žirgų sportas yra turtingųjų užsiėmimas, Lietuvoje tai - kaimo žmonių, neturinčių reikalingų resursų, veikla. Buvo ir keletas tokių, kurie tų išteklių turėjo, bet stokojo žinių ir supratimo“.
Finansavimo Iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių yra finansavimo trūkumas. Remiantis paskutine Registrų centrui pateikta LŽSF finansine ataskaita, federacijos pajamos 2020 metais siekė 116 tūkst. eurų. Pusę jų sudarė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) parama (56 tūkst.), o rėmėjų indėlis - 14 tūkst. eurų. Valstybės finansavimo LŽSF negavo dėl to, jog savo įstatuose nebuvo numačiusi maksimalaus valdybos narių kadencijų limito, kaip to reikalauja Sporto įstatymas. Pakoregavus įstatus šiemet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija LŽSF skyrė 11 tūkst. eurų.
L. Skėrio teigimu, „Jeigu valstybei nerūpi šitas sportas, privatūs rėmėjai irgi negali visko apmokėti iš savo kišenės. Ačiū jiems už tai, kad bent kažkas vyksta. Federacija daro, kas jos jėgoms - gal jiems atrodo, kad labai daug. Bet viskas vyksta paviršutiniškai, žiauriai taupant“.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
S. Paulauskas teigia, jog tarptautinėje arenoje aukščiausiu lygiu varžytis pajėgus žirgas kainuoja nuo pusės iki milijono eurų. O profesionaliam raiteliui reikia bent kelių keturkojų, nekalbant apie jų priežiūros ir transportavimo išlaidas.
Trenerių Kvalifikacija ir Rengimas
R. Udrakio nuomone, Lietuvoje jojimas iš sporto ilgainiui virto pramoga. „Žmonės perka žirgus, nors apie juos turi tiek pat supratimo, kiek apie triušį ar jūros kiaulytę. Liūdna, gaila žirgų. Rimto žirgų sporto Lietuvoje tiesiog nėra, ir tai baisu. Bėda ta, kad niekas Lietuvoje neruošia trenerių. Dauguma yra tik kažkiek pajodinėję ant senelio ar kaimyno žirgo, ir jau galvoja, kad to užtenka vaikus mokyti. Sudėtinga su tokiais žmonėmis net susikalbėti, ausys linksta jų pasiklausius“.
R. Udrakis įsitikinęs, kad „Reikėtų auginti trenerius, siųsti juos į Vakarus arba kviestis iš ten specialistų, kad mūsiškiai suprastų, kaip dirbti su žirgais ir raiteliais. Manau, kad tuo ir turėtų užsiimti federacija“.
Infrastruktūros Trūkumas
Anot buvusio raitelio, tinkamos sportui infrastruktūros šalyje taip pat drastiškai trūksta, ypač uždarų maniežų. O „absoliučiai jokių tarptautinių standartų neatitinkantį“ valstybinį Lietuvos žirgyną, kuris rūpinasi žirgų veisimu ir prekyba, R. Udrakis vadina „atskira tema ir didžiule gėda“.
LŽSF Veikla ir Valdymas
Informuojama, jog nesant nei vieno kandidato užimti LŽSF Prezidento postą, 2026 m. sausio 14 d. 11:00, LŽSF būstinėje V. Gerulaičio g. 1, Vilnius, bus šaukiamas pakartotinis Visuotinis narių susirinkimas. Apie pateiktus kandidatus informuosime likus 14 dienų iki Susirinkimo datos www.equestrian.lt (LŽSF įstatų 13 str. 6 p.). LŽSF narių vadovams, negalintiems atvykti dalyvauti, tačiau norintiems įgalioti juos atstovausiantį asmenį, prašome su savimi turėti užpildytą balsavimo perleidimo sutartį arba laisvos formos Įgaliojimą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
2020-aisiais į LŽSF vadovo postą po ilgos pertraukos grįžo žinomas šalies verslininkas S. Paulauskas - turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašuose figūruojantis „VMG grupės“ įkūrėjas ir savininkas.
Požiūrių Skirtumai
R. Udrakio ir S. Paulausko požiūriai išties radikaliai išsiskiria prakalbus apie žirgų sporto situaciją šalyje.
S. Paulauskas teigia, kad „Raimundo požiūris - plokščias, pasenęs šimtu metų. Tegul jis Vokietijoje ugdo profesionalus. Pas mus profesionalių raitelių yra trys, o visi kiti - mėgėjai ir vaikai. Jie negali sau leisti profesionaliai užsiimti žirginiu sportu“.
R. Udrakis nuogąstauja: „Palinkėčiau kuo greičiau prasimušti į olimpiadą, bet realiai neįsivaizduoju, kada ir kaip tai pavyks. Iki to dar daug akmenuoto kelio. Reikia suvokti esamą situaciją ir eiti į priekį nuosekliai, o ne tik skleisti gerą nuotaiką, nutylint problemas. Tik vienas kitą apgauname, ir kas iš to - mes visą laiką stovime toje pačioje vietoje“.
Regioninės Varžybos ir Renginiai
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje vyksta įvairios žirginio sporto varžybos ir renginiai, kurie prisideda prie šios sporto šakos populiarinimo. Pavyzdžiui, rugsėjo 7-ą Plungėje vyko žirgų konkūro varžybos Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio taurei laimėti. Jose dalyvavo stipriausi žirgų sporto atstovai iš visos Lietuvos.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Taip pat organizuojamos ištvermės jojimo varžybos, kuriose raiteliai su žirgais įveikia nustatytus atstumus per nustatytą maksimalų laiką. Vytauto Didžiojo čempionate renkami žemaitukų veislės žirgų čempionai, skatinant raitelius bei žemaitukų žirgų augintojus dalyvauti ištvermės jojimo varžybose.
LŽSF Įstatai: Pagrindiniai Aspektai
LŽSF įstatai reglamentuoja organizacijos veiklą, narystę, valdymą ir kitus svarbius aspektus. Straipsniai apibrėžia:
- Narystės sąlygas: stojamojo ir nario mokesčio mokėjimas, įstatų laikymasis, Valdybos sprendimų tenkinimas.
- Narių teises: dalyvavimas susirinkimuose, balsavimas, informacijos gavimas.
- Valdymą: Visuotinis narių susirinkimas, Valdyba, Prezidentas, Komitetai.
- Susirinkimų tvarką: šaukimo tvarka, darbotvarkė, balsavimas, sprendimų priėmimas.
- Finansinę veiklą: auditas, ataskaitos.
- Įstatų keitimo tvarką.
Nuotoliniai Susirinkimai: Naujos Galimybės
LŽSF įstatai numato galimybę organizuoti susirinkimus nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacines priemones. Tai leidžia užtikrinti didesnį narių dalyvavimą ir operatyvų sprendimų priėmimą.
Atsižvelgiant į tai, Generalinis sekretorius priima sprendimus dėl atitinkamo organo susirinkimo arba posėdžio organizavimo nuotoline tvarka. Dalyviai registruojami dalyvių registravimo sąraše. Susirinkimo metu atvirai balsuojama darbotvarkės klausimais. Organizatorius turi sudaryti galimybę dalyviui balsuoti iš anksto raštu.
tags: #zirgininio #sporto #remimas #raiteliams