Įvadas
Lietuvos žirginis sportas išgyvena svarbų laikotarpį, kuriam vadovauja naujai išrinkti lyderiai. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) prezidento Sigito Paulausko veikla, federacijos tikslai, iššūkiai ir ateities perspektyvos, remiantis įvairiais pranešimais ir interviu. Taip pat aptariami svarbiausi federacijos įvykiai, pasiekimai ir problemos, su kuriomis susiduria žirginio sporto bendruomenė Lietuvoje.
Naujo prezidento išrinkimas ir vizija
2020 m. birželio 30 d. ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo metu naujuoju Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentu keturių metų kadencijai buvo išrinktas Sigitas Paulauskas. Ilgametis žirgų mylėtojas ir šios sporto šakos globėjas pabrėžė, kad būtina skirti dėmesį visoms žirginio sporto disciplinoms, sukurti šiuolaikišką ir funkcionalią jaunųjų raitelių paruošimo sistemą bei bendradarbiauti ir skatinti visuomenę domėtis šiuo sportu. Kartu su naujuoju prezidentu buvo pristatyta ir naujoji generalinė sekretorė - Gintarė Šakytė.
Susirinkimo metu taip pat buvo išrinkti LŽSF Valdybos nariai, kuriais tapo Regina Gražulienė, Daiva Petrovienė, Sandra Sysojeva, Alvija Gražulytė, Edmundas Jakilaitis, Laimondas Skėrys, Kristupas Petraitis, Vaidotas Zapolskis, Gražvydas Dzindzileta bei Nerijus Šipaila. Naujai išrinktai LŽSF komandai buvo palinkėta kūrybingų, darbingų ir sėkmingų metų. Taip pat buvo padėkota buvusiam prezidentui Gediminui Gutkauskui ir generalinei sekretorei Raimondai Palionytei už ilgametį darbą žirginio sporto labui.
LŽSF savaitė ir 2021 metų apžvalga
Sausio 7-14 d. Lietuvos žirginio sporto federacijos (LŽSF) savaitė antrą kartą sukvietė žirgų sporto profesionalus ir šio sporto gerbėjus. Visą savaitę vyko žirgų sporto bendruomenei aktualūs nuotoliniai seminarai, mokymai ir diskusijos. LŽSF apžvelgė praėjusių metų rezultatus ir pasiekimus bei aptarė artėjančio sezono taisyklių pasikeitimus. Žirgų sporto savaitę vainikavo geriausių 2021-ųjų metų sportininkų apdovanojimai.
Pasak LŽSF prezidento Sigito Paulausko, 2021-ieji žirginiam mūsų šalies sportui buvo rekordiškai aktyvūs. „Praėję metai žirgų sporto istorijoje neabejotinai išsiskirs savo ryškumu. Rekordiškai daug, net 7 mūsų šalies sportininkai dalyvavo pasaulio čempionatuose ir net 4 šaliai atstovavo čempionatuose Europoje. Kasmet gerėja Lietuvos žirginio sporto rezultatai, auga naujų mažųjų raitelių gretos bei žiūrovų susidomėjimas, todėl šiųmetį sezoną planuojame dar aktyvesnį“, - sako S. Paulauskas.
Taip pat skaitykite: Žirginis sportas Lietuvoje
Sportininkų pasiekimai ir reitingai
Praėjusiais metais po ilgos pertraukos buvo suformuota Lietuvos konkūrų disciplinos suaugusiųjų raitelių rinktinė. Pirmąją poziciją dailiojo jojimo ponių klasės žirgais grupėje užima Rinel Libman, Orinta Klimantavičiūtė pirma vaikų, Laura Lumbytė - jaunučių, o Barbora Jakilaitė - jaunių grupėse. Geriausia sportininke konkūrų jojimo ponių klasės žirgų grupėje tapo Faustina Padolskytė, vaikų tarpe - Saulė Jaudženytė, jaunučių - Trojus Rimkevičius, jaunių - Doma Zigmantavičiūtė, o jaunimo - Evita Vismerytė. Pirmosios reitingų pozicijos konkūrų mėgėjų grupėje priklauso Jūratei Cvinskaitei, Mildai Galdikaitei ir Ievai Brazytei.
LŽSF tikslai ir partnerystės
„Profesionalių sporto atstovų pasiekimų augimas - akivaizdus. Siekiame sudaryti sąlygas šalies sportininkams patekti į 2024 m. Paryžiuje vyksiančias vasaros olimpines žaidynes. Taip pat tikimės, kad jaunųjų raitelių rinktinei pavyks varžytis Europos ir Pasaulio čempionatuose. Todėl dabar mums ypatingai svarbios partnerystės, padėsiančios tai įgyvendinti“, - teigia G. Šakytė.
LŽSF veiklos teisiniai ir organizaciniai aspektai
LŽSF yra Tarptautinės žirginio sporto federacijos (FEI) narys, pripažintas kaip vienintelis žirginio sporto valdžios organas Lietuvoje. Tai suteikia federacijai teisę kurti ir taikyti šalies žirginio sporto čempionatų, pirmenybių, taurių varžybų ir kitų žirginio sporto varžybų taisykles, taip pat nustatyti žirginio sporto renginių organizavimo ir vykdymo taisykles. Asociacija, pakeitusi pavadinimą iš Lietuvos žirginio sporto sąjungos (LŽSS) į Lietuvos žirginio sporto federaciją, tapo nuo 1989 m.
Finansavimas ir rėmėjai
Pagrindinė Lietuvos žirginio sporto federacijos rėmėja - tarptautinė investicinė VMG grupė, vienijanti 27 įmones, kuriose dirba daugiau nei 5000 darbuotojų. Jos produkcija eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.
S. Paulausko požiūris į žirginio sporto būklę ir perspektyvas
Šių metų birželio pabaigoje Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidento pareigos buvo patikėtos ilgamečiam šios sporto šakos rėmėjui, žinomam verslininkui Sigitui Paulauskui. Jis teigia, kad kadenciją baigusios federacijos vadovybė nepateisino lūkesčių, todėl reikėjo pasikeitimų, kurių žirginio sporto bendruomenė norėjo. S. Paulauskas pastebėjo, kad per tą laiką pakilo sportininkų lygis, Lietuvoje atsirado daug gerų žirgų, tačiau labiausiai liūdina jojimo bazių klausimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos konkūrų čempionatas
Jojimo bazių problema
Lietuvoje nėra tinkamų bazių sportuoti, rengti varžybas ir vasarą, ir žiemą. Vienintelė tokia bazė, kuri atitinka reikalavimus, yra „Audruvis“ Joniškio rajone. Ilgą laiką buvusi viena pagrindinių jojimo bazių Vilniuje, Belmonte, apskritai atiduota į aukcioną ir parduodama. S. Paulauskas teigia, kad aptarė šį klausimą su LTOK, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija ir kreipsis į Vyriausybę, kad čia galėtų būti įsteigta viešoji įstaiga ir jojimo bazė galėtų tęsti veiklą.
Jojimo bazės Lietuvoje
Didesnių ar mažesnių bazių, žirgynų, jojimo centrų yra visose apskrityse: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Utenos, Marijampolės, Alytaus. Apie Palangą yra daug ir gerų. Nerijus Šipaila, buvęs Lietuvos čempionas, atstatė bazę Seirijuose, ten sportuoja, žirgus augina, veisia. Senosios bazės irgi niekur nedingo. Daug naujų bazių neatsirado, bet per visą Lietuvą baltų taškų, kuriuose žirgynų visai nebūtų, turbūt nerastume. Prienų rajone esantis „Harmony Park“ turi puikią lauko aikštę, nedidelį maniežą, bet nėra priešmaniežio.
Visų šių bazių - šiuolaikiškų, turinčių elementarius patogumus - reikia masiškumui užtikrinti, nes be jo nebus meistriškumo. Masiškumas nesumažėjęs, ateina daug jaunų sportininkų, vaikų. Masiškiausiai dalyvauja konkūrų disciplinoje, bet dėmesio sulaukia ir kitos rungtys: dailusis jojimas, trikovė, ištvermė, kinkiniai. Krepšinis po areną turi kiekviename didesniame mieste, o mums bent trys visais metų laikais treniruotis ir varžytis tinkamos bazės būtų labai gerai.
Naujo žirginio sporto komplekso projektas
Jau turime projektą ir pavasarį gavome leidimą žirginio sporto kompleksui Vilniaus rajone, Kiemeliuose, statyti. Tada Lietuvoje būtų bent dvi šiuolaikiškos jojimo bazės. Normaliam žirgynui ir sporto kompleksui, kuriame viskas tilptų, reikia mažiausiai 10 ha ploto. Jame galėtų sportuoti ir rajono vaikai, ir iš Vilniaus netoli važinėti.
Žirginio sporto kaina
Patrauklios bazės - labai svarbu, bet yra ir kita šio sporto specifika, dėl ko jis niekada nebus toks populiarus kaip krepšinis, tenisas ar futbolas. Tai brangus sportas. Žirgelį išlaikyti - vien jį maitinti, gardą nuomoti, prižiūrėtoją, veterinarą samdyti - jau 350-500 eurų per mėnesį. Jeigu važinėji į varžybas - dar būna išlaidų. Jeigu eitume toliau, žirgą nusipirkti, jį varžyboms parengti - vėlgi didžiulės sumos. Taip kasdien euras prie euro susideda išlaidos, kurios per metus susidaro nemažos. Bet tokia šio sporto specifika. Sporto bazės arba mokyklos, į kurią atėję vaikai galėtų joti su centro ar mokyklos žirgais, nėra. Visi joja su nuosavais arba, jeigu priklauso kokiai nors jojimo bazei, - tada su jos žirgais.
Taip pat skaitykite: Kiemelių žirgyno sporto kompleksas
Naujosios LŽSF komandos apibūdinimas
Nuo šios kadencijos LŽSF valdybai priklauso žinomas žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Mūsų sportą reikia populiarinti, jam reikia žinomumo, parengti komunikacijos planą, kaip rodysimės, kaip darysime šį sportą masišką. Todėl būtina turėti komandoje žmonių, išmanančių šią sritį. Visi į naują komandą suburti žmonės tiesiogiai susiję su žirginiu sportu, pašalinių čia nėra. Pavyzdžiui, vieni yra jojimo bazių savininkai, kaip antai Daiva Petrovienė. Yra konkūrinio jojimo raitelių, kurie ir sportininkai, ir jojimo bazių savininkai, išmanantys šią sritį. Naujoji generalinė sekretorė Gintarė Šakytė - buvusi raitelė, po to teisėja, varžybų organizatorė.
LŽSF tikslai
Pirmiausias mūsų tikslas - padaryti mūsų bendruomenę draugiškesnę, pakantesnę vieni kitiems, ne tokią susipriešinusią ir vektorizuoti bendrą visos mūsų federacijos veiklą. Taip pat sieksime didesnio šio sporto, kurį Lietuvoje visi myli, masiškumo. Norime, kad kuo daugiau žmonių atvyktų į varžybas. Bet tam, kad atvyktų, pirmiausia reikia žinoti, kad tokios varžybos vyksta.
Varžybų kalendorius
Vasaros sezonas kartu su LŽSF taurės varžybomis baigėsi, mažų vietinės reikšmės bus, o rugsėjo gale LŽSF valdyba renkasi aptarti ir sudaryti šios žiemos ir kitų metų vasaros sezono varžybų kalendorių. Bet, kaip jau sakiau, žiemą Lietuvoje tik vienoje jojimo bazėje - „Audruvyje“ - varžybos gali vykti. Kitur galime surengti vienos dienos varžybas, nes trūksta priešmaniežio, gardų.
S. Paulausko asmeninis ryšys su žirginiu sportu
S. Paulauskas pats atrado žirginį sportą tada, kai dar mažą dukrą Moniką pradėjote vežioti į žirgyną jodinėti. Dabar Monika yra Vilniaus universiteto biochemijos antro kurso studentė. Papildomas motyvas likti namie ir čia mokytis buvo jos noras toliau sportuoti ir čia turimi nuosavi žirgai. Pirmame kurse, kol įsivažiavo, varžybų tempą buvo šiek tiek primažinusi, bet dabar vėl dalyvauja visur, kur tik šį sudėtingą sezoną buvo galima: šią vasarą kaip lygi su lygiais rungėsi su Baltijos šalių sportininkais. Startavo Pasaulio taurės etape, tapo prizininke.
Žirgų genetika ir naujos veislės kūrimas
Įsitraukęs į šį sportą S. Paulauskas atrado įdomų pomėgį - žirgų genetiką. Kažkada pradėjau nuo vieno žirgelio, o dabar jų padaugėjo iki 40. Į pasaulinį žirgų kilmės registrą įrašyta nauja oficiali veislė - Lietuvos jojamasis. Taigi registre yra ne tik trakėnas, sunkusis žirgas arba žemaitukas. Šios naujos veislės žirgų jau gimsta Lietuvoje, aš asmeniškai tokių turiu per 40. Noriu, kad Lietuvoje atsirastų gerų veislių žirgų ir pats prie to kiek galiu, tiek prisidedu.
S. Paulausko ateities vizija
S. Paulauskas nori, kad Lietuvoje po ketverių metų būtų bent keturios šiuolaikinės jojimo bazės, kuriose būtų galima organizuoti ir šalies žiemos čempionatus. Tai būtų didžiausias noras. Taip pat sieksime, kad atsirastų dar daugiau sportuojančių, nes kuo daugiau vaikų įsitrauks, tuo vėliau ir meistriškumas bus aukštesnio lygio. Mes ir dabar nesame prastesni už kitų šalių raitelius, patenkančius į olimpines žaidynes.
Kandidatų į LŽSF prezidento postą paieška
Informuojama, jog nesant nei vieno kandidato užimti LŽSF Prezidento postą, 2026 m. sausio 14 d. 11:00, LŽSF būstinėje V. Gerulaičio g. įvyks Visuotinis narių susirinkimas. LŽSF įstatų 13 str. 6 p. nurodo, kad „Prezidentas renkamas Visuotiniame narių susirinkime ne mažiau kaip prieš 30 dienų iki Visuotinio narių susirinkimo dienos“. Apie pateiktus kandidatus informuosime likus 14 dienų iki Susirinkimo datos www.equestrian.lt (LŽSF įstatų 13 str. LŽSF narių vadovams, negalintiems atvykti dalyvauti, tačiau norintiems įgalioti juos atstovausiantį asmenį, prašome su savimi turėti užpildytą balsavimo perleidimo sutartį arba laisvos formos Įgaliojimą.
Kontroversijos ir iššūkiai
Lietuvoje veikianti Rusijos verslininko, einančio oligarcho Igorio Altuškino verslo imperijos viceprezidento pareigas, Maksimo Ščibriko įmonė perregistravo Rusijos olimpietei Aleksandrai Maksakovai priklausantį žirgą. Tai buvo padaryta vos po kelių dienų dėl Rusijos karo Ukrainoje Tarptautinei žirginio sporto federacijai uždraudus šios šalies sportininkams ir jų žirgams dalyvauti tarptautinėse varžybose. A. Maksakova ir J. Ščibrikas turi leidimus gyventi Lietuvoje. Lietuvoje registruotas ir žirgas, vardu Bojengels, su kuriuo A. Maksakova dalyvauja varžybose.
Rusijos įtaka ir sankcijos
Lietuvoje šis žirgas registruotas neatsitiktinai, o 2022 m. kovo pradžioje dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą FEI uždraudus Rusijos sportininkams ir ten registruotiems žirgams dalyvauti tarptautinėse varžybose. Federacijos duomenų bazėje nurodoma, kad praėjus vos penkioms dienoms po draudimo, t. y. kovo 7 d., A. Maksakovos žirgas Bojengels buvo perregistruotas į Lietuvoje registruotą įmonę „Sportinių žirgų investicija“. Kaip ir žirgyną Nyderlanduose, taip ir žirgą perregistravusią įmonę Lietuvoje valdo ta pati Rusijoje gyvenanti Ščibrikų šeima - Maksimas ir Olga Ščibrikai.
M. Ščibrikas Rusijoje užima aukštas pareigas. Jis yra Rusijos vario kompanijos (АО «Русская медная компания»), kurios pagrindinis akcininkas - oligarchas Igoris Altuškinas, viceprezidentas. Oligarchui I. Altuškinui, kuris vadinamas artimu V. Putinui, kurį laiką sankcijas taikė tik Ukraina. Tačiau situacija pasikeitė šių metų gegužės 19 d. „The Moscow Times“ teigimu, kuris remiasi šaltiniais Rusijoje, I. Altuškinas visapusiškai remia Rusijos gynybos ministerijos šturmo padalinį - Uralo batalioną, kuris kovoja Ukrainos Luhansko srityje.
Atstovavimas Palestinai
Iš FEI registro matyti, kad nuo 2022 m. pabaigos A. Maksakova ir J. Ščibrikas atstovauja Palestinos valstybei. Šiame portale taip pat pažymima, kad pirmiausia A. Maksakova kreipėsi į LŽSF dėl galimybės atstovauti Lietuvai.
LŽSF pozicija
L. Skėrio teigimu, Ščibrikai naudoja lietuvišką kompaniją žirgams pirkti, nes įstatymai to daryti nedraudžia. Nors teigia jau trejus metus neturėjęs reikalų su Ščibrikais, pernai rugpjūtį jo įmonė surengė tarptautines varžybas „FEI Jumping World Cup Kunkiai“. Paklaustas, kodėl rengė rusų verslininko remiamas varžybas karo metu, L. Skėrys aiškino, kad svarstė, ar rengti varžybas, tačiau galiausiai nusprendė jas surengti, nes sportininkai laukia tų varžybų ir nori jose dalyvauti. Jis teigė, kad Ščibrikas smerkia karą.
Lietuvos žirginio sporto federacijos prezidentui S. Paulauskui prisiskambinti nepavyko, SMS žinute jis atsakė, kad yra išvykęs. Į išsiųstus klausimus atsakymų negavome. Tuo metu federacijos generalinė sekretorė G. Šakytė atsakymuose raštu teigė, kad tarptautinių varžybų Kunkiuose federacija neorganizavo, o federacijos vadovas S. Paulauskas 2022 m. renginio prezidentu nebuvo. Anot jos, prieš karą, 2021 m. spalį, Tarptautinė žirgų sporto federacijos (FEI) valdyba Lietuvoje, Kunkiuose, patvirtino du 2022 m. tarptautinius renginius - varžybas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo komentare teigia, kad pasiaiškinusi su federacija gavo patikinimą, esą nuo karo pradžios 2022 m. jokių sporto ryšių su Rusija ir Baltarusija nebuvo palaikoma. Ministerija nuo pirmųjų Rusijos karo Ukrainoje dienų šalies sporto federacijas ir organizacijas ragino nutraukti visus sporto ryšius su Rusija ir Baltarusija, nevykti į varžybas šioje šalyje, nepriimti šios šalies sportininkų Lietuvoje ir padėti Ukrainos sportininkams tęsti treniruotes Lietuvoje. Visgi sporto federacijos, būdamos savarankiškos organizacijos, turi teisę pačios spręsti, kaip organizuoja renginius ir kartu prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir galimas tų veiksmų pasekmes.
LŽSF jubiliejus ir ateities siekiai
„Nemuno“ sporto draugija federacijos jubiliejaus proga įsteigė įspūdingą pereinamąją taurę geriausiam metų raiteliui, kuri šventės metu buvo įteikta Benui Gutkauskui. LŽSF prezidentas G. Gutkauskas teigia, kad žirginis sportas dabar išgyvena atgimimą: turime daugybę puikių sporto bazių, išaugo talentingų jaunų raitelių karta, varžybos tampa vis populiaresnės ir sulaukia didelio žiūrovų dėmesio. Kitąmet sieksime kuo daugiau pergalių tarptautinėse varžybose: ir Europos, ir Pasaulio čempionatuose. Norėtume, kad mūsų raiteliai iškovotų aukštų vietų visose rungtyse: ir konkūruose, ir dailiojo jojimo, ir ištvermės, ir kinkinių bei trikovės varžybose.
Geriausias šalies raitelis Benas Gutkauskas, kurio svajonė yra dalyvauti Olimpinėse žaidynėse, nusiteikęs kovingai. Tačiau mūsų sporto varžybose dalyvauji ne vienas, o su žirgu, tad ir rizika dviguba: gali suklysti tu, arba gali suklysti žirgas. Na, o didžiausias siekis - patekti į Olimpines žaidynes.
tags: #zirginio #sporto #federacijos #prezidentas