Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos žolės riedulio federacijos (LŽRF) istoriją, pradedant nuo jos ištakų ir apimant svarbiausius įvykius bei pasiekimus per visą gyvavimo laikotarpį. Straipsnyje remiamasi archyvine medžiaga, federacijos dokumentais ir sporto istorikų įžvalgomis.
Žolės Riedulio Pradžia Lietuvoje
Žolės riedulio šaknys siekia gilią senovę. Istoriniai šaltiniai teigia, kad šis sportas buvo žaidžiamas Egipte dar 4000 metų prieš Kristų, o Etiopijoje - 1000 metų prieš Kristų. Teigiama, kad žolės riedulys yra seniausias pasaulyje žaidimas, kuriam reikalingos lazdos ir kamuoliukas. Įvairiuose muziejuose galima rasti įrodymų, kad šį žaidimą po egiptiečių ir etiopų pamėgo graikai ir romėnai. Užsienyje šis žaidimas vadinamas tiesiog "hockey", nors mums šis žodis labiau siejasi su ledo rituliu. Spėjama, kad angliškas žolės riedulio pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio "hoquet". Taip prancūzai viduramžiais vadino žaidimą su lazdomis ir kamuoliuku.
Šiuolaikinis žolės riedulys išsivystė 18-ojo amžiaus viduryje Anglijos mokyklose, o oficialia šios sporto šakos įteisinimo data laikomi 1861 metai. Tada pietryčių Londone buvo įkurtas pirmasis žolės riedulio klubas pasaulyje - "Blackheath". Netrukus kitas Anglijos sostinės klubas - "Teddington" - parengė pirmąsias taisykles. Jose pirmą kartą buvo uždrausta liesti kamuoliuką rankomis, kelti lazdas aukščiau pečių ir įvesta smūgiavimo zonos taisyklė. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse žolės riedulys žaistas 1908 metais (varžėsi Anglijos, Airijos ir Škotijos rinktinės).
Lietuvoje žolės riedulys pirmą kartą sužibo 1930 m. Klaipėdos krašte, tačiau po 1934 m., vokiškiems klubams sunykus, varžybos nutrūko. Visoje Lietuvoje žolės riedulys pritapo tik iš trečio karto. Pirmasis bandymas įvyko 1954 metais, kai tuometinis LKKI studentus su šiuo žaidimu supažindino žinomas krepšinio ir rankinio treneris Valerijus Grešnovas. Jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio komanda 1955-aisiais debiutavo 1-ajame SSRS sąjunginiame turnyre ir užėmė 5-ąją vietą. Po metų jau "Žalgirio" pavadinimu kauniečiai buvo 7-ti. 1956-aisiais lietuviai Kaune taip pat žaidė draugiškas rungtynes su SSRS rinktinės 1-ąja ir 2-ąja komandomis ir tik po atkaklios pralaimėjo joms atitinkamai 0:3 ir 0:1.
Antras bandymas populiarinti žolės riedulį buvo 1968-aisiais. Trenerio Adolfo Mickaus suburti LKKI studentai ir ledo ritulininkai Lietuvos rinktinės vardu išvyko į 3-iąjį sąjunginį turnyrą, kuriame buvo kovojama dėl kelialapių į 1969-ųjų SSRS čempionatą. Deja, mūsiškiai pralaimėjo daugumą rungtynių ir turėjo žaisti papildomus mačus su Latvija. Kaune "Inkaro" stadione sužaista lygiosiomis 0:0, o Rygoje pralaimėta 0:1.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulio prekės
Trečias daiginti žolės riedulio daigus Lietuvoje ėmėsi jaunas gydytopjas terapeutas Feliksas Paškevičius. Jis 1977 metų vasarą savo iniciatyva išvyko į Maskvą susipažinti su žolės rieduliu ir rudenį pradėjo kviesti Šiaulių merginas į naujos sporto šakos treniruotes. Gydytojo suburtos šiaulietės netruko pamilti naują sporto šaką, kuri nuo to laiko iš Lietuvos jau nebepasitraukė.
LŽRF Įkūrimas ir Veikla
Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF) buvo įkurta 1978 m. kovo 1 d. Siekiant koordinuoti ir plėtoti šią sporto šaką Lietuvoje. Federacijos įkūrimo iniciatorius ir pirmasis prezidiumo pirmininkas buvo Feliksas Paškevičius. Federacija rūpinasi žolės riedulio populiarinimu, jaunų talentų ugdymu ir Lietuvos atstovavimu tarptautinėse varžybose.
Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Lietuvos žolės riedulio federacija įsikūrusi adresu Žemaitės g.
Federacijos Struktūra ir Valdymas
LŽRF prezidentais skirtingais laikotarpiais buvo:
- F. Paškevičius (1978-1980)
- V. L. Beržanskis (1980-1991)
- V. Alekna (1991-1992)
- V. Juškus (1992-1995, 1996-2000)
- N. Songaila (1995)
- L. Čaikauskas (nuo 2000)
Federacijos veikloje taip pat svarbų vaidmenį atlieka viceprezidentai ir generaliniai sekretoriai (nuo 2002 m. - biuro administratoriai).
Taip pat skaitykite: Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademija
Finansinė Veikla
2024 metais Lietuvos žolės riedulio federacijos pardavimo pajamos siekė 325 888 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 3. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
„Tauro“ Komandos Fenomenas
Paškevičiaus įkurta Šiaulių "Tauro" komanda per keletą metų pasiekė labai aukštų rezultatų. 1978-aisiais sąjunginėse žaidynėse savo zonoje užėmė 3-iąją vietą ir tik per plauką nepateko į 1-ąjį SSRS aukščiausiosios lygos čempionatą. Po metų šiaulietės vis dėlto nugalėjo SSRS pirmojoje lygoje ir iškopė į elitinį divizioną. 1980 metais SSRS aukščiausioje lygoje "Tauras" ilgai žengė trečias, tačiau iš komandos vyriausiojo trenerio pareigų turėjo pasitraukti Paškevičius ir ekipa liko be medalių. Vis dėlto naujuoju riedulininkių treneriu tapęs Rimantas Čaikauskas (tuomet 25 metų LKKI futbolo trenerio specialybės absolventas) neleido Lietuvos žolės rieduliui nusiristi žemyn. 1985 metais "Tauras" pirmą kartą iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę. Po 2 metų SSRS taurė vėl atkeliavo į Šiaulius, o net 7 "Tauro" riedulininkės buvo pakviestos į įvairaus amžiaus SSRS rinktines. Tais pačiaus metais Europos "bronzą" į Lietuvą parvežė Onutė Šimkutė-Kanaporienė ir Virginija Povilonytė-Čaikauskienė. 1988 ir 1989 metais SSRS jaunimo pirmenybes laimėjo Lietuvos rinktinė, vadovaujama Vaidoto Vaičeliūno ir Arvydo Kšivicko. 1989-aisiais SSRS jaunimo rinktinė, treniruojama Rimanto Čaikausko, pasaulio čempionate Kanadoje laimėjo bronzos medalius. Jais taip pat pasidabino vartininkė Rasa Baniulytė-Čepienė, Rasa Kriščiūnaitė ir Ramūnė Pilkauskaitė.
Atėjus Lietuvos nepriklausomybei, ši komanda įsiveržė į Europą ir iš daugelio turnyrų į namus grįžo, pelniusi pačius aukščiausius apdovanojimus. Skambiausia gaida nuskambėjo 1989-aisiais, kada Vašingtone, laimėjus 16-os komandų - Johno Fitzgeraldo Kennedy taurės - varžybas. Kiek bijodami, tada aikštėje išskleidėme Lietuvos trispalvę. Tą triumfą pakartojome dar tris kartus.
Lietuvos Žolės Riedulio Pasiekimai
Lietuvos žolės riedulininkai per savo istoriją pasiekė nemažai reikšmingų laimėjimų tiek SSRS laikotarpiu, tiek atkūrus nepriklausomybę.
Svarbiausi Pasiekimai
- SSRS Čempionatas: "Tauras" komanda 1985 m. iškovojo bronzos medalius ir taurę.
- SSRS Jaunimo Pirmenybės: Lietuvos rinktinė laimėjo 1988 ir 1989 m.
- Pasaulio Jaunimo Čempionatas: SSRS jaunimo rinktinė (su Lietuvos žaidėjomis) laimėjo bronzos medalius 1989 m.
- Europos Čempionų Taurės Turnyras: "Šiauliai" komanda 1995 m. užėmė 3 vietą.
- Europos Uždarų Patalpų Riedulio Čempionatas: Lietuvos moterų rinktinė 2002 m. laimėjo sidabro medalius.
- Pasaulio Čempionatas (Uždarų Patalpų): Lietuvos moterų rinktinė 2003 m. užėmė 6 vietą.
Žolės Riedulio Infrastruktūra
LŽRF itin didžiuojasi, kad 1999 metais pavyko iš FIH gauti 100 tūkstančių JAV dolerių subsidiją dirbtinės dangos aikštei Šiauliuose įrengti. Po metų ilgai brandinta svajonė virto realybe ir dabar Lietuva gali pasigirti viena geriausių aikščių rytų Europoje.
Taip pat skaitykite: Žolės riedulys Lietuvoje
Žolės Riedulio Taisyklės ir Ypatumai
Žolės riedulys - tai komandinis sportas, žaidžiamas ant žolės arba sintetinės dangos aikštės. Žaidime dalyvauja dvi komandos po 11 žaidėjų, įskaitant vartininką. Žaidimo tikslas - lazdomis varyti kamuoliuką į varžovų vartus ir pelnyti įvartį.
Aikštė ir Įranga
Žolės riedulio aikštė yra stačiakampio formos, 91,4 m ilgio ir 55 m pločio. Aikštės galuose yra vartai, kurių plotis 3,66 m, o aukštis 2,14 m. Žaidėjai naudoja specialias riestas lazdas, skirtas varyti ir smūgiuoti kamuoliuką. Kamuoliukas yra kietas, apvalus, sveriantis 156-163 g.
Žaidimo Taisyklės
Žaidimo metu žaidėjai gali liesti kamuoliuką tik lazda, o ne kūnu. Įvarčiai gali būti įmušami tik iš specialios smūgiavimo zonos, esančios prieš vartus. Už taisyklių pažeidimus skiriami baudos smūgiai, mažieji kampiniai ir baudiniai.
Žaidimo Trukmė
Žolės riedulio rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 35 minutes, su 10 minučių pertrauka tarp jų. Jei rungtynės baigiasi lygiosiomis, gali būti skiriamas pratęsimas arba baudinių serija, priklausomai nuo varžybų formato.
LŽRF Šiandien
Šiandien LŽRF vienija 17 klubų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų, tokių kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Kėdainiai, Kelmė, Joniškis, Širvintos ir Vilniaus rajonas. Šią sporto šaką žaidžia apie 1200 vyrų ir moterų, o jų treniravimu rūpinasi 17 etatinių trenerių. Federacija aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose nuo 1994 metų, organizuodama Lietuvos įmonių dalyvavimą užsienyje vykstančiose specializuotose parodose.
LŽRF savo 40-mečiui specialiai pasigamino originalius prizus, federacijos ženkliukus, išsileido fotografo Alfredo Pliadžio 2009-2017m. nuotraukų albumą.
Sveikinimai Jubiliejaus Proga
Sukakties proga LŽRF sveikino Seimo jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas. Jis dėkojo federacijai už žolės riedulio populiarinimą Lietuvoje, jaunos kartos auginimą ir linkėjo, jog ši sporto šaka ir toliau šalyje būtų populiari, garsintų Lietuvą visame pasaulyje. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius neslėpė, kad jam džiugu dalyvauti šioje šventėje, kai joje įvardijama tiek įvykių ir pasiekimų per 40 metų, ir jų ateityje tikrai dar bus. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidžiaugė, kad Lietuvos žolės riedulys ir šiandien yra gyvas, o šiai sporto šakai didelį dėmesį skiria federacijos prezidentas L. Čaikauskas. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis visų federacijų vardu linkėjo žolės riedulininkams daugiau pergalių ir mažiau pralaimėjimų, dėkojo prezidentui L. LŽRF sveikino ir Seimo nariai Jonas Liesys bei Jaroslavas Narkevičius, Vilniaus savivaldybės vicemeras Linas Kvedarvičius, „Žalgirio“ draugijos vadovai Algis Vasiliauskas ir Vytas Nėnius, Širvintų r.
Geriausia 40-mečio moterų komanda pripažinta 1995-2005 m. šalies rinktinė, o vyrų - 2015 m. Buvo įteikta ir daugiau gausybė prizų. Šventėje dalyvavęs buvęs ilgametis Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas, o dabar Garbės prezidentas šiaulietis Vytautas Juškus federacijos 40 metų iškilmes pavadino nuostabiu renginiu, į kurį daug širdies įdėjo dabartinis LŽRF vadovas L.
tags: #zoles #riedulys #federacija