Žymiausi Lietuvos vasaros olimpinių žaidynių prizininkai

Įvadas

Lietuva, turinti turtingą sporto istoriją, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo aktyviai dalyvauja vasaros olimpinėse žaidynėse. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausius Lietuvos sportininkus, kurie vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo medalius ir garsino Lietuvos vardą pasaulyje, nepriklausomai nuo to, kokiai šaliai jie atstovavo. Straipsnyje siekiama apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Taip pat pateikiama informacija apie Lietuvos sportininkų dalyvavimą gimnastikos varžybose olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia

Prieš pradedant apžvalgą, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Nepriklausomos Lietuvos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus.1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje

1952 m. pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė olimpinėse žaidynėse (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas).

Žymiausi Lietuvos vasaros olimpinių žaidynių prizininkai

Šiame skyriuje aptarsime žymiausius Lietuvos sportininkus, kurie iškovojo medalius vasaros olimpinėse žaidynėse.

Taip pat skaitykite: Pasaulio futbolo teisėjai

Disko metimas

• Romas Ubartas: Barselonos olimpinėse žaidynėse 1992 m. R. Ubartas iškovojo aukso medalį disko metimo rungtyje, tapdamas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos olimpiniu čempionu.

Krepšinis

• Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė: Lietuvos krepšininkai tris kartus iškovojo bronzos medalius olimpinėse žaidynėse: 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje ir 2000 m. Sidnėjuje. Šios pergalės įtvirtino Lietuvą kaip krepšinio šalį.

Šaudymas į skriejančius taikinius

• Daina Gudzinevičiūtė: Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse 2000 m. D. Gudzinevičiūtė iškovojo aukso medalį šaudymo į skriejančius taikinius (tranšėjinio stendo) rungtyje.

Penkiakovė

• Edvinas Krungolcas: 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse E. Krungolcas iškovojo sidabro medalį šiuolaikinės penkiakovės rungtyje.
• Andrejus Zadneprovskis: 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse A. Zadneprovskis iškovojo sidabro medalį, o 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse - bronzos medalį šiuolaikinės penkiakovės rungtyje.

Boksas

• Ričardas Tamulis: Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų. Iš jų net dešimt - irkluotojai. Penki lietuviai dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, o vienas - bokso. Būtent boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse. Mūsų šalies atletą tik finale įveikė lenkas Marianas Kasprzykas.

Plaukimas

• Albina Osipavičiūtė: 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynėse (Olandija)Į Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Taip pat vienas lietuvių kilmės sportininkas atstovavo kitos šalies rinktinėje. JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.

Bobslėjus

• Edas (Ed) Rimkus: 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)Šiose žaidynėse JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.

Krepšinis

• Pranas Lubinas: 1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse. Bet JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą. Būtent jo metimas lėmė lietuvių pergalę lemiamose Kaune vykusių pirmenybių rungtynėse su latviais.

Ieties metimas

• Birutė Kalėdienė: LTOK Garbės ženklu pagerbta gruodžio pabaigoje 90-ąjį gimtadienį minėjusi 1960 m. Romos olimpinių žaidynių bronzos medalio ir 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių ketvirtosios vietos laimėtoja ieties metikė Birutė Kalėdienė.

Gimnastika olimpinėse žaidynėse

2020 Tokijo vasaros olimpinių žaidynių 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.Olimpinėse žaidynėse gimnastika yra viena iš populiariausių sporto šakų, pritraukianti daug žiūrovų ir sportininkų iš viso pasaulio. Gimnastikos varžybos apima įvairias rungtis, tokias kaip sportinė gimnastika, meninė gimnastika ir šuoliai ant batuto.

Lietuvos gimnastai olimpinėse žaidynėse

Lietuvos gimnastai dalyvavo įvairiose olimpinėse žaidynėse, tačiau kol kas nėra iškovoję olimpinių medalių. Nepaisant to, Lietuvos gimnastai nuolat tobulėja ir siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėse varžybose.

• 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)Leonardus Syttin (g. 1892 m. gruodžio 3 d. Vilniuje - ?) - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę 1912 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
• 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)Šiose žaidynėse pirmą kartą istorijoje dalyvavo Lietuvos delegacija. Į žaidynes buvo nusiusti 15 sportininkų. Dalyvavo dvejose rungtyse. 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė dvejas rungtynes. Prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0) ir prieš Egiptą, kuriems pralaimėjo 0:10. Dviratininkai varžėsi 188 km plento lenktynėse, tačiau dėl techninių problemų (sugedo dviračiai) trasos nebaigė. 1943 m.

Kiti žymūs Lietuvos sportininkai

Be olimpinio prizininkų, Lietuva turi ir kitų žymių sportininkų, kurie pasiekė aukštų rezultatų įvairiose sporto šakose.

• Vlad GARASTAS (90 metų) - vienas žymiausių Lietuvos krepšinio trenerių, su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine ir Kauno „Žalgirio“ komanda iškovojęs svarbių pergalių ir garsinęs Lietuvos vardą.
• Ričardas BUKYS (55 metai) - olimpietis, irkluotojas, akademinio irklavimo rinktinės narys 1992 m.
• Ruslanas VARTANOVAS (50 metų) - ilgametis šalies imtynių rinktinės narys, Lietuvos graikų-romėnų imtynių rinktinės treneris, 1996 m.
• Simona Krupeckaitė - puikus pavyzdys kaip dideliu darbu ir atkaklumu pomėgį paversti įspūdingų aukštumų ir pripažinimo pelnančia profesija. Dar vaikystėje pradėjusi važinėtis dviračiu, po dešimtmečio ji jau stovėjo ant aukščiausių pasaulio dviračių sporto pirmenybių pakylų. Geriausia 2009 ir 2010 metų Lietuvos sportininke išrinkta S. Krupeckaitė - puikus pavyzdys kaip dideliu darbu ir atkaklumu pomėgį paversti įspūdingų aukštumų ir pripažinimo pelnančia profesija.
• Rūta Paškauskienė - viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių. Nuo 1994 metų Europos stalo teniso čempionatuose Lietuvai atstovaujanti Rūta Paškauskienė - viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių.
• Deividas Šemberas - 2005 m. geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas sportininkas per 15 metų trunkančią profesionalaus žaidėjo karjerą pasiekė rekordinių aukštumų. Kartu su atstovaujamais geriausiais Rusijos futbolo klubais tapo daugkartiniu Rusijos futbolo pirmenybių čempionu, UEFA taurės laimėtoju. Nuo 1996 m.
• Giedrius Titenis - Lietuvos plaukikas, daugkartinis Lietuvos vyrų plaukimo rekordininkas ir čempionas, Lietuvos olimpinės plaukimo rinktinės narys Pekino ir Londono olimpiadose. 2009 metais, būdamas dvidešimties, G. Titenis pirmąsyk tapo Pasaulio plaukimo čempionato bronzos medalininku.
• Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt - Viena geriausių visų laikų Lietuvos buriuotojų. Sportininkė, 2012 metais užkopusi ant aukščiausios Pasaulio moterų buriavimo čempionato apdovanojimų pakylos, 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių sidabro laimėtoja. 2013 m. Gintarei Volungevičiūtei-Scheidt įteiktas „Geriausios Lietuvos buriuotojos“ apdovanojimas už pasiekimus 2009-2012 m.

Sportas ir politika

Į politiką nusitaikiusių sportininkų šiemet kaip niekada daug. Prie jau anksčiau Seime dirbusių olimpiečių Virgilijaus Aleknos ir Sergejaus Jovaišos viliasi prisijungti dar bent keturi olimpinių žaidynių prizininkai. Politines ambicijas puoselėja ir viena geriausių visų laikų šalies dviratininkių. Netrūksta ir krepšininkų, kuriuos po savo sparnu priglaudė Tomo Pačėso vadovaujama partija „Lietuva - visų“.

Olimpinių prizininkų rekordas

Jau nuo 2012-ųjų LR Seimo sudėtyje yra 1980 ir 1992 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas Sergejus Jovaiša, o prieš ketverius metus į parlamentą išrinktas ir 2000 bei 2004 m. olimpinis čempionas ir 2008 m. bronzos medalininkas Virgilijus Alekna. Dabar jiems į kompaniją prašosi dar bent keturi olimpiniai prizininkai. Daugiausia patirties tarp jų turi 1976 m. Monrealio žaidynėse bronzą iškovojęs plaukikas Arvydas Juozaitis, šalies politinėje padangėje besisukantis jau daugelį metų. Dar prieš 19 metų A.Juozaitis tapo tuomečio premjero Algirdo Brazausko patarėju švietimo ir kultūros klausimais, vėliau penkmetį ėjo Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė pareigas, o pernai skambiai kandidatavo Lietuvos prezidento rinkimuose, kuriuose surinko 4,69 proc. balsų ir užėmė penktąją vietą. Buvęs plaukikas į Seimą ruošiasi eiti su buvusia Pensininkų partija, dabar žinoma kaip „Kartų solidarumo sąjunga - Santalka Lietuvai“. Politinę patirtį pastaraisiais metais kaupė ir 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių prizininkas T.Pačėsas, perėmęs buvusios Emigrantų partijos vairą. Ilgametis žaidėjas, kurį laiką ir treneris, pastaraisiais metais sukosi Alytaus savivaldybės koridoriuose. Išvien su T.Pačėsu į Seimą susiruošė ir dviejų olimpinių žaidynių prizininkas, 1988 m. aukso ir 1992 m. bronzos medalių laimėtojas Valdemaras Chomičius. Legendinis krepšininkas pastaraisiais metais buvo glaudžiai susijęs su dabartiniu savo atstovaujamos partijos vedliu, mat kurį laiką treniravo T.Pačėso prižiūrimą Alytaus „Dzūkijos“ klubą. Kalbama, kad V.Chomičius dzūkų vairą vėl perimtų, jei į Seimą patekti jam vis tik nepavyktų. Paskutinis iš Seiman susiruošusių olimpinių prizininkų - penkiakovininkas Edvinas Krungolcas. „Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ partijos sąraše figūruojantis 2008 m. Pekino žaidynių vicečempionas dar 2012-aisiais tapo partijos nariu ir kandidatavo į Seimą, o po nesėkmingo pirmojo bandymo, kurį tąsyk vadino „avantiūra“, šiemet bando iš naujo.

Taip pat skaitykite: NBA žvaigždės

Europos čempionės - veteranė ir naujokė

Partijų sąrašuose prieš rinkimus galima aptikti ir daugiau žymių sporto veidų. Viena tokių - dukart pasaulio ir trissyk Europos čempionė Simona Krupeckaitė, figūruojanti tarp Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų. 37-erių panevėžietė, net triskart išrinkta geriausia Lietuvos sportininke, dar pernai Europos žaidynėse Minske skynė medalius dviračių treko rungtyse, bet dabar lenktyniauja jau ne dėl sekundžių, o dėl rinkėjų balsų. S.Krupeckaitė mėgins sekti kitos Europos čempionės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, Seime esančios jau aštuntus metus, pėdomis. 2011 m. Europos šachmatų čempionė ir 2006 m. pasaulio šachmatų čempionato prizininkė per aštuonerius metus politikoje užkilo net iki Liberalų sąjūdžio pirmininkės pareigų ir yra šių metų partijos rinkimų kampanijos veidas.

Krepšininkų desantas

Iš Lietuvos krepšinio lygos arenų tiesiai į Seimo koridorius - tokį šuolį bando atlikti bent keli šalyje žinomi krepšininkai. Darbo partijos sąraše prieš rinkimus atsidūrė Klaipėdos „Neptūno“ kapitonas Simas Galdikas. Klaipėdietis prasidėjus karantinui skundėsi dėl lėšų stygiaus ir vasaros pradžioje pasirašė naują kontraktą iki 2022 metų su uostamiesčio klubu, bet jau netrukus priėmė kvietimą tapti vienu iš partijos veidų. Krepšinio užkulisiuose kalbama, kad „Neptūnui“ spalį gali tekti ieškoti pamainos vidurio puolėjui, rimtai svarstančiam atidaryti Seimo duris, bet kol kas S.Galdikas pluša ne tik agituodamas, bet ir rinkdamas taškus bei kovodamas dėl atšokusių kamuolių. Ne tik rinkimais, bet ir krepšiniu kol kas užsiima ir „Dzūkijos“ puolėjas Artūras Jomantas. Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas jau nuo 2018 m. žaidžia Alytuje, o vasarą susigundė T.Pačėso pasiūlymu savo gynybinius sugebėjimus perkelti į politiką. Kartu su A.Jomantu prasiveržimą į Seimą ruošiasi atlikti ir kita Vilniaus „Lietuvos ryto“ legenda Stepas Babrauskas, dar 2018-2019 m. sezone taip pat vilkėjęs Alytaus klubo aprangą. Vilniaus sirgalių numylėtinis visiškai atsidavė politikai ir šiuo metu krepšinio nežaidžia, bet kalbama, jog nepasisekus rinkimuose pratęs krepšininko karjerą ir galbūt net vėl apsivilks „Dzūkijos“ marškinėlius.

Yra ir daugiau

Rinkimų sąrašuose sporto atstovų yra ir daugiau. 2016-2020 m. kadenciją Seime jau išbuvęs kovos menų meistras Kęstutis Smirnovas vėl figūruoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų būryje, o į Seimą po ketverių metų pertraukos mėgina sugrįžti ir Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Vydas Gedvilas. 1997 m. Lietuvos moterų rinktinę link triumfo Europos krepšinio čempionate atvedęs buvęs treneris Seime jau dirbo tris kadencijas 2004-2016 m., o šio dešimtmečio pradžioje trumpai net buvo Seimo pirmininku. Išvien su juo Lietuvos žaliųjų partijoje į Seimą taikosi ir dar viena krepšinio atstovė - Audra Ginelevičienė. Ilgametė Lietuvos moterų krepšinio lygos prezidentė dar pernai dirbo Vilniaus „Ryto“ komercijos direktore, kol buvo priversta trauktis dėl kilusio skandalo. Politinės karjeros siekia ir futbolo pasaulyje gerai žinomas Paulius Malžinskas. Lietuvos futbolo federacijos prezidento posto rugpjūtį siekęs, bet negailestingai rinkimuose sutriuškintas buvęs futbolininkas, o dabar Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas į Seimą eina Lietuvos liberalų sąjūdžio sąraše. Tarp kitų labiau žinomų sporto veikėjų rinkimų sąrašuose - buvęs krepšininkas, o dabar Vilniaus savivaldybės narys Linas Kvedaravičius (Laisvės partija), buvęs krepšinio treneris Rūtenis Paulauskas („Lietuva - visų“), legendinio futbolo trenerio Benjamino Zelkevičiaus sūnus, futbolą anksčiau žaidęs Benjaminas Zelkevičius jaunesnysis (Lietuvos žaliųjų partija), irkluotojai Algirdas Raslanas (LSDP) ir Jonas Pinskus (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), buvęs futbolininkas ir laikinasis KKSD vadovas Ritas Vaiginas (LSDDP).

Į Seimą kandidatuojantys sporto atstovai

• Lietuvos socialdemokratų partija: Simona Krupeckaitė, Algirdas Raslanas.
• Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai: Sergejus Jovaiša, Edvinas Krungolcas.
• Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga: Kęstutis Smirnovas.
• Lietuvos žaliųjų partija: Vydas Gedvilas, Audra Ginelevičienė, Benjaminas Zelkevičius jaunesnysis.
• Darbo partija: Simas Galdikas.
• Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Virgilijus Alekna, Paulius Malžinskas.
• Partija „Lietuva - visų“: Tomas Pačėsas, Valdemaras Chomičius, Artūras Jomantas, Stepas Babrauskas, Rūtenis Paulauskas.
• Kartų solidarumo sąjunga - santalka Lietuvai: Arvydas Juozaitis.
• Laisvės partija: Linas Kvedaravičius, Vytautas Kukarskas.
• Lietuvos socialdemokratų darbo partija: Jonas Pinskus, Ritas Vaiginas.

Sportininkai rinkimuose - ne naujiena

Visi minėti kandidatai į Seimą nėra pirmieji sportininkai, bandantys savo laimę rinkimuose. Kadaise vienu metu ir daugiau nei po 20 taškų LKL rinko, ir Seime įstatymus priiminėjo Gintautas Šivickas, į Seimą yra kandidatavęs ir Europos čempionų treneris Antanas Sireika, žymūs krepšininkai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas. Dar prieš ketverius metus nesėkmingai į Seimą taikėsi ir stipriausiu pasaulio žmogumi ne kartą tapęs Žydrūnas Savickas, į parlamentą prasmukti nepavyko ir ilgamečiam Lietuvos rinktinės futbolininkui Tomui Ražanauskui.

Pasirengimas sezonui ir Lietuvos rekordų siekimas

Lietuvos ir Baltijos šalių čempionatai bei LLAF taurės varžybos - šie startai lengvaatlečiams taps svarbiausiais šią vasarą po to, kai buvo nukeltos olimpinės žaidynės ir atšauktas Europos čempionatas. Tačiau motyvaciją ruoštis sezonui kelia nekuklus tikslas - pagerinti Lietuvos rekordą. To šiemet sieks kone dešimtis lengvaatlečių. Dabartinis Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius karantino metu sezonui ruošiasi Slovakijoje - ten bėgikas praleido jau daugiau nei du mėnesius. Tikimybę pagerinti 1500 m rungties rekordą - nubėgti greičiau nei per 3 min. 39,01 sek. „Žiemą gerėjo rezultatai, buvo uždarų patalpų rekordas, ir Lietuvos čempionatų rekordas, todėl ir dabar tikslai yra aukšti. Žinoma, į stovyklą išvykau su tikslu ruoštis aukščiausio rango varžyboms, bet manau, kad rekordą pagerinti galima ir vietinės reikšmės varžybose, kaip Lietuvos čempionatas ar Baltijos šalių čempionatas. Tą dariau 2018 metais, kai rekordas krito triskart, turiu visus šansus tą pakartoti šiais metais“, - teigė S. „Žinau, kad galiu bėgti vienas, kad tą moku daryti. Tai manęs negąsdina, su tinkamu nusiteikimu galima tą padaryti vienam“, - sakė Europos čempionato finalininkas S. „Sunku lyginti stovyklas Kenijoje ir Slovakijoje dėl to, nes skiriasi mano forma, kurią turėdamas aš važiavau į jas. Pernai žiemos sezonas nebuvo labai sėkmingas, savijautos atžvilgiu nebuvo taip gerai, kaip šiemet. Šiais metais nuo pat pirmų varžybų jaučiau, kad ta forma tik gerėja, tad į stovyklą išvykau geros formos“, - paaiškino S. Praėjusiais metais JAV gyvenanti kūjo metikė Agnė Lukoševičiūtė tapo sezono atradimu. Vis dėlto vasarą sugrįžusi į Lietuvą šalies čempionate kūjį A. „Labai norėčiau Lietuvos rekordo, bent truputį pagerinti. Manau, jis bus, jei tik bus, kur jį pasiekti. Abejoju, kad Amerikoje vyks varžybos, viskas atšaukta. Nebent atvykčiau į Lietuvą ir padaryčiau asmeninį rekordą čia, būtų smagu prisidėti porą metriukų“, - šyptelėjo A. Lengvaatletė tikisi, kad jai pavyks grįžti į Lietuvą ir šią vasarą, tačiau situaciją apsunkina ne tik COVID-19 virusas, bet ir tai, jog baigėsi žaliosios kortos galiojimas. Vis dėlto treniruotes A. „Treniruočių procesas nesustojo karantino metu. Mano koledžas išsiuntė mus visus namo dar kovą ir atšaukė sezoną. Su treneriu bendraujame internetu, o treniruotėms susiradau vietą, kur galiu metyti kūjį - bažnyčios mašinų aikštelėje. Turiu savo svarmenų, tik gaila, kad uždaryta sporto salė. Treniruojuosi, jaučiuosi gerai, viskas gerėja“, - savijauta džiaugėsi A. 0,21 sek. - tiek iki 200 m rungties Lietuvos rekordo trūksta Gediminui Truskauskui. Vilniaus sporto klubo „Cosma“ sprinteris praėjusią žiemą viršijo 2019 metų Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą net ne savo pagrindinėje, bet 60 m rungtyje. Dažniausiai sėkmingi žiemos startai pranašauja sėkmingą vasarą. Ar gali G. „Visas vasaros sezonas gerokai pasistūmėjo į priekį, varžybų skaičius gerokai sumažėjo, o pasiruošimo sąlygos buvo gana ribotos, tad rekordą pasiekti bus kiek sunkiau. Tačiau neabejoju savo trenerio Marto Skrabulio sistema, manau, buvo optimaliai prisitaikyta, kuo geriau išnaudotos visos sąlygos. Motyvacija siekti kuo aukštesnių rezultatų ir Lietuvos rekordo išlieka maksimaliai didelė“, - teigė G. Greičiausiai šalies istorijoje 200 m yra įveikęs Europos čempionato finalininkas Rytis Sakalauskas: 2011 m. „Rytis yra pasiekęs tikrai stulbinamai aukštų rezultatų, yra puikiai žinomas, palikęs didelį pėdsaką Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje. Manau, daug sprinterių nori pasiekti tokį aukštą lygį, jo rezultatai - motyvuoja. „Karantinas pasiruošimui labai kojos nepakišo, galbūt ne viskas pavyko pagal planą, kalbant apie pačias stovyklas, tačiau prisitaikėme.

Taip pat skaitykite: Futbolo treneriai pasaulyje

tags: #zymiausi #vasaros #olimpiniu #zaidyniu #prizininkai