Žirginis sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja, pritraukdamas vis daugiau entuziastų. Šiame straipsnyje panagrinėsime jauniausius Lietuvos žirginio sporto talentus, jų pasiekimus ir perspektyvas. Lietuvoje žirginiu sportu užsiima apie pustrečio tūkstančio entuziastų, o žirginio sporto populiarumas Lietuvoje nuolat auga. Šiuo metu tikslinama statistinius duomenis ir aiškėja, kad turime daugiau kaip 2,5 tūkst. sportininkų, mėgėjų, jaunimo, kurie vis labiau įsitraukia į šį sportą, įskaitant visas penkias disciplinas: konkūrus, dailųjį jojimą, trikovę, ištvermę, kinkinius.
Žirginio Sporto Populiarumas Lietuvoje
Lietuvoje žirginis sportas tampa vis populiaresnis. Šiuo metu tikslinama statistinius duomenis ir aiškėja, kad turime daugiau kaip 2,5 tūkst. sportininkų, mėgėjų, jaunimo, kurie vis labiau įsitraukia į šį sportą, įskaitant visas penkias disciplinas: konkūrus, dailųjį jojimą, trikovę, ištvermę, kinkinius.
Žirginio sporto disciplinos
Olimpinių žaidynių programoje - trikovės, dailiojo jojimo ir konkūrų rungtys.
Lietuvos žirginio sporto federacija
Lietuvos žirginio sporto federacija gyvuoja jau daugiau nei 80 metų. Federacija per 80 metų pasiekė labai daug. Sovietmečiu mūsų sportininkai buvo vieni geriausių Sovietų Sąjungoje, o šiuo metu aktyviai veržiasi į pasaulio žirginio sporto elitą. Puoselėjame daug gražių planų ir, manau, juos pavyks įgyvendinti.
Žirgynai Lietuvoje
Privačių žirgynų yra labai daug. Juk jų yra pačių įvairiausių - nuo įprastų mums žinomų žirgynų su daugybe žirgų, maniežų ir pan. iki kelių žirgų privačioje arklidėje be maniežo, su galimybe joti miškais. Tokių žirgynų visoje Lietuvoje yra nemažai - daugiau kaip 100, ir kasmet jų skaičius vis auga.
Taip pat skaitykite: Žirginis sportas Lietuvoje
Jaunieji Talentai ir Jų Pasiekimai
Žirginio sporto klubo „Origonas“ sportininkė Augustė Baužaitė - jauniausia raitelė. Šios mergaitės kasdienybė prasideda nuo paprasto veiksmo - keliavimo į darželį. Nuo 8 valandos ryto iki 17 val. Augustė būna eilinis vaikas ir atlieka kasdienes pareigas - mokosi kartu su kitais vaikais. Augustė treniruojasi netoli Kauno esamame žirginio sporto klube „Pajiesio žirgai“. Pirmą kartą ji buvo užsodinta ant žirgo 3-ejų, o jau po poros mėnesių dalyvavo ir pirmosiose savo konkūro varžybose. Mergaitė užsiima viena iš trijų olimpinių sporto šakų - konkūru. Raitelės tikslas - be klaidų ir greičiau nei kiti konkurentai įveikti verčiamų kliūčių maršrutą. Nesenai buvo išbandyta treniruotis ir ant didesnių žirgų, noras auga, kai mato kartu besitreniruojančius vaikus, kurie tiesiog jau yra išaugę ponius. Prieš savaitę vykusiose varžybose Leskavoje Augustė iškovojo 1-ą vietą ir aplenkė daugiau nei septynis savo konkurentus. Užsispyrusios ir niekados nenustygstančios raitelės Augustės mama Dalia neslepia, kad varžybų metu ne iš vieno žmogaus sulaukia smalsių klausimų: kiek šiai mergaitei metų? „Rizika visuomet yra, tačiau tokios laimingos dar jos nesu mačiusi - ji pati to nori, o ir apdovanojimus jau rikiuojame lentynose“, - šypteli mama. „Amžius nėra riba. Nuo pačių mažiausių jojikės dienų visos jos mintys sukosi vien apie šiuos kanopinius gyvulius. „Gal kitiems ir gali pasirodyti keista, kad vaikas atrodo neturi kitų minčių, tik apie žirgus, tačiau dėl vieno visados galiu būt rami - kartą pamilus žirgą šio jausmo neapleisi jau visą likusį gyvenimą. Žinosiu, kad mano vaikas nepasuks netinkamu keliu. Visuomet bus tarp bendraminčių, mylinčių ir prižiūrinčių savuosius žirgus“, - susitikimo metu kalbėjo trenerė ir laiminga mama Dalia.
Jaunųjų raitelių pasiekimai Europoje
Rugpjūčio 08-13 dienomis, Europos žirginio sporto jaunimo elitas rinksis Šamorino mieste Slovakijoje - ten vyks Tarptautinės žirginio sporto federacijos (FEI) Europos vaikų, jaunių ir jaunimo čempionatas. Jame dalyvaus ir penki Lietuvos atstovai - konkūrų vaikų grupėje (gim. 2003-2005 m.) startuos Zigmantas Jasas, Rugilė Petravičiūtė, Dovilė Jakubauskaitė, o jaunių grupėje (gim. Į šias varžybas susirinks geriausi raiteliai iš visos Europos.
Pasiruošimas čempionatui
Čempionatui ruošiuosi labai intensyviai, dalyvauju tarptautinėse varžybose, kaupiu patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mano tikslas - mėgautis jojimu ir gerai pasirodyti čempionate, - sakė R. Petravičiūtė. Varžybose jau keturis metus dalyvaujanti D. Kasdien treniruojuosi, žiūriu varžybų įrašus, kad galėčiau tobulinti savo įgūdžius. Joju su daug skirtingų žirgų, nuolat dalyvauju varžybose. Mano tikslas - pagal išgales padaryti viską, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, - sakė Z. Jasas. Penkerius metus jodinėjanti ir 2016 m. Europos čempionate jau dalyvavusi M. Kiekvieną dieną važiuoju į žirgyną ir jodinėju 4-5 žirgais, treniruojuosi. Šiuo metu savo sportinės ateities planų dar nesu sukonkretinusi, tad varžybų rezultatai tikrai paveiks mano ateities apsisprendimus ir pasirinkimus, - teigė vieno geriausių Lietuvos raitelių Andriaus Petrovo auklėtinė M. Paulauskaitė.
Trenerių lūkesčiai
Džiugu, kad žirginis sportas Lietuvoje nestovi vietoje, turime daug perspektyvių raitelių. Jų dalyvavimas Europos čempionate, galimybė konkuruoti su pajėgiausiais Europos raiteliais - svarbus sportinės karjeros laiptelis. Neabejoju, kad šis čempionatas juos paskatins tobulėti dar labiau ir parodyti tai, ką gali geriausio. Linkiu duetams kuo didžiausios sėkmės ir abipusio sutarimo, - sakė G. Priklausomai nuo starto šiame čempionate, kartu su treneriu galėsime įvertinti tolimesnes perspektyvas dalyvauti varžybose Europoje, o jei lydės sėkmė - ir pasaulyje. Dabar svarbiausia gerai atšokti, o tada jau ir laimėti, - tikino legendinio Lietuvos konkūrų raitelio ir trenerio Vinco Civinsko auklėtinis L.
Žiemos konkūrų čempionatas
Žagarėje (Joniškio r.) pasibaigusiame 2015 metų Lietuvos žiemos konkūrų čempionato finale Šiaulių rajono žirgyno „Jusaičių žirgai“ raitelis penkiolikmetis Domantas Bagarauskas tapo suaugusiųjų ir jaunių grupių Lietuvos čempionu. Lapkritį prasidėjęs ir balandį baigęsis Lietuvos žiemos konkūrų čempionatas penkiolikmečiui raiteliui iš Jusaičių kaimo Domantui Bagarauskui buvo ypač sėkmingas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos konkūrų čempionatas
Jaunojo čempiono triumfas
Gana retas reiškinys, kai toks jaunas vaikinas aplenkia tokiose svarbiose varžybose žymiai labiau patyrusius raitelius, turinčius daug perspektyvų ir tarptautinėje, ir nacionalinėje arenoje. D. Bagarauskas dar neseniai treniruojasi ir neturi daug varžybų patirties. Tai buvo daug kam didelis netikėtumas, - sakė R. Penkiolikmetis raitelis D. Taip pat D. Iš pradžių net neapsidžiaugiau, gal net išsigandau, - dabar jau neslėpdamas džiaugsmo pasakojo jaunasis Lietuvos čempionas D. Lietuvoje vyksta du konkūrų čempionatai - vasaros ir žiemos. Žiemos čempionatas susidėjo šiemet iš šešių etapų, kurių metu yra renkami kvalifikaciniai taškai. Domantas kvalifikacinius taškus surinko paskutiniuose dviejuose etapuose, net ne visose varžybose dalyvavo. Buvo tokių raitelių, kurie važiavo į visas varžybas, rinko taškus, bet net patyrusiems raiteliams taškų neužteko. Tai labai unikalus atvejis, kai užtenka laimėti dvejas varžybas, ir raitelis jau tampa čempionu, - sakė Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinė sekretorė R.
Žymiausi Lietuvos Žirginio Sporto Meistrai
Nors konkrečių penkių garsiausių Lietuvos žirginio sporto meistrų sąrašas nepateiktas, remiantis pateikta informacija galima išskirti keletą žymių asmenų ir apibendrintai pristatyti jų pasiekimus.
- Aistis Vitkauskas - trikovės meistras.
- Sandra Sysojeva - dailiojo jojimo atstovė.
- Andrius Petrovas - konkūrų raitelis.
Kiti žymūs sportininkai ir treneriai
Siekiantys dalyvauti varžybose raiteliai visi yra verti pagarbos. Iš vyresnių garsesnių trenerių norėčiau paminėti Gediminą Juknį. Jis sėkmingai darbuojasi su Lazdijų rajono sporto centro jaunaisiais sportininkais. Vincą Civinską, Judrą Kašariną, Laimą Šilalienę, Kostą Gaigalą, Irmantą Grikienį, Valdemarą Žukauską, Stasį Jasą, Danielių Gutkauską, S. Sysojevą, Ugnę Mateikaitę ir daug kitų. Padėkos raštais už nuoseklų aukšto meistriškumo sportininkų rengimą buvo apdovanoti treneriai: Žilvinas Ovsiukas, Bronius Vitkūnas, Algirdas Pupkis, Algirdas Ananka, Algis Drūsys, Arvydas Krikščiūnas, Eugenijus Šilaika.
Edmundo Klimovo taurės varžybos
Praėjusį savaitgalį Priekulėje, Vingio parke, 16-ąjį kartą vyko Edmundo Klimovo taurės jojimo konkūrų varžybos. Jose dalyvavo 31 raitelis iš įvairių Lietuvos vietovių. Jie startavo 111 kartų. Taurę iškovojo marijampolietis raitelis Nerijus Šipaila.
Tradicijos tęstinumas
Jau 17 metų amžinybėje ilsisi buvęs raitelis E. Klimovas, tarptautinės klasės sporto meistras, garsinęs Lietuvos vardą užsienyje. Kitais metais jam būtų sukakę 50 metų. Jo atminimui vyresnysis brolis Vytautas Klimovas prieš 16 metų pradėjo rengti jojimo konkūrų varžybas E. Klimovo taurei laimėti. Kadaise Priekulėje buvo sukurtos žirginio sporto tradicijos. Tačiau per porą dešimtmečių jos pamirštos. Šios varžybos primena jas bei garsius raitelius, - kalbėjo Vytautas Klimovas, varžybų iniciatorius. Beveik kasmet dalyvauja buvęs priekuliškis, o dabar kaunietis, tarptautinės klasės sporto meistras Zigmantas Šarka, beje, šiemet atvyko su sūnumi Zigmantu, jaunesniuoju raiteliu.
Taip pat skaitykite: Kiemelių žirgyno sporto kompleksas
Varžybų dalyviai ir nugalėtojai
Šeštadienį ir sekmadienį Priekulėje vykusiose E. Klimovo taurės varžybose dalyvavo žinomi Lietuvos raiteliai. Varžybų dalyviai buvo suskirstyti į grupes: jauniai iki 18 metų, mėgėjai veteranai ir raiteliai profesionalai. Žiūrovai gėrėjosi šių metų šalies konkūrų jojimo čempionu vilniečiu Stasiu Jasu. Pasak V. Klimovo, šio raitelio pasiekimai šiuo metu Lietuvoje geriausi. Varžybose taip pat dalyvavo raitelių mergaičių. Žiūrovus nustebino keturiolikmetės vilnietės Akvilės Druktenytės pasirodymas. Beje, tarp jaunių dalyvavo šviesaus atminimo E. Klimovo sūnėnas Mantas Pocius, kurio trenerė - Laura Klimovaitė, dukterėčia. Taigi žirginio sporto tradicijas Priekulėje tęsia garsaus raitelio brolis Vytautas Klimovas su dukra Laura bei sūnėnu Mantu. Šiemet E. Klimovo taurė iškeliavo į Marijampolę: ją išsivežė čempionas Nerijus Šipaila. Antrąją vietą užėmė Mantas Petraitis iš Joniškio, o trečiąją - N.
Tarptautiniai Pasiekimai ir Dalyvavimas Olimpiadoje
Slovakijos mieste Šamorine įvyko tarptautinės ištvermės jojimo varžybos „Summer spirit race“. Skirtingo ilgio distancijose - 80, 120 ir 160 km (atitinkamai CEI1/CEI2/CEI3*) varžėsi duetai net iš dvidešimties Europos ir Azijos šalių. Mūsiškė nusileido tik pasaulio lyderiams JAE komandai ir Lenkijos atstovei Izabelai Dražbai su Debiut. G. Mateikaitė su Sahimu pasirinktą 120 km distanciją įveikė per 7 val. 46 min. 9 sek., pademonstruodami vidutinį 15,4 km/val. judėjimo greitį (įprastas kvalifikacinis greitis žemynų ir pasaulio čempionatams - 14 km/val.). Tuo tarpu šios rungties nugalėtojai - Sh. Hamdanas Bin Mohdas Al Maktumas su Sahar, atstovaujantys JAE, distanciją įveikė per 5 val. 17 min. 14 sek., pademonstruodami vidutinį 22,7 km/val. greitį. „Nors buvo alinančiai karšta, buvau nusiteikusi, jei prireiks, žirgą parnešti iš trasos ant savo pečių, kad tik baigtumėme varžybas. Šio sezono pradžia man buvo itin nesėkminga, todėl buvau nusiteikusi itin ryžtingai ir mums su Sahim R pavyko! Šį rezultatą laikome didele asmenine pergale ir jau planuojame kopti į aukščiausią varžybų lygį - joti 160 km“, - paklausta, kaip vertina rezultatus, su šypsena veide tarė raitelė iš Lietuvos. Varžybų pavadinimas puikiai atspindėjo oro sąlygas, kuriomis duetams teko varžytis. Varžybų išvakarėse oro temperatūra buvo pasiekusi 39°C, pačių varžybų metu oro temperatūra siekė 35°C. Tokia aukšta temperatūra pakišo koją ne vienam duetui, juolab, kad didžioji dalis trasos driekėsi atvirais laukais palei Dunojaus upę. Pasirinktų distancijų dėl įvairių priežasčių, daugiausiai dėl alinančių oro sąlygų, neįveikė beveik 50 proc. varžybų dalyvių.
Sandros Sysojevos Dalyvavimas Olimpiadoje
Pridengusi savo žirgui galvą šlapiu baltu rankšluosčiu Sandra Sysojeva išjojo iš treniruočių maniežo ir netrukus pasirodė olimpinėje scenoje. Nuo Paryžiaus per 20 km nutolusiame miesto pakraštyje kiekvienas gali pasijusti dieviškoje vietoje, iš kurios matosi Versalio rūmai, o dailiojo jojimo varžybose elegantišką publiką stengiasi užburti geriausi pasaulio raiteliai. Lenkijai atstovaujanti lietuvė raitelė su žirgu irgi padovanojo puikų šokį tūkstančiams žiūrovų, tylomis stebėjusiems pasirodymą skambant tykiai muzikai. Pasiekusi asmeninį rekordą S.Sysojeva surinko 73,416 balo, o tai lėmė ketvirtą vietą dešimties raitelių F grupėje. „Startas pakankamai geras, mano žirgas čia bene jauniausias, gavo daugiau patirties. Pasiekiau savo rekordą tokioje įspūdingoje aplinkoje, olimpinėse žaidynėse - tai geras rezultatas, - 15min sakė S.Sysojeva. - Dar nežinau, kaip jos varžovai, nuo to priklausys, ar pateksiu į kitą etapą, tačiau savo pasirodymu esu patenkinta.“ O vėliau ji sulaukė gerų žinių - surinktas taškų kraitis leido ir iš ketvirtos vietos grupėje patekti tarp 18-os geriausių olimpinių raitelių, kurios varžysis finale. Antradienį S.Sysojeva kaip tik treniravosi ir dėl to nematė kitoje grupėje startavusios Justinos Vanagaitės-Samuilės, kuri tapo pirmąja Lietuvos raitele olimpinėse žaidynėse (69,208 proc) ir dalino nuotaikingą interviu, nors į finalą nepateko. Galėjo būti ir taip, kad jos vietoje su Lietuvos trispalve, o ne Lenkijos vėliava ant balno būtų startavusi S.Sysojeva, augusi ir pradėjusi raitelės karjerą Vilniuje. Belmonto žirgyną nuo septynerių metų lankiusi vilnietė žingsnis po žingsnio kilo varžybose bei derino sportą su verslu - jai iki šiol priklauso „Žirgo pasaulis“ Petešos kaime, per 15 km nuo Vilniaus. Tarptautinėje dailiojo jojimo scenoje S.Sysojeva pasirodė 2012 metais. Iš pradžių jojusi žirgais Forveter ir King Vikont, pasaulio čempionate atstovaudama Lietuvai S.Sysojeva startavo 2021 metais su žirgu Found Boy. Pastaruosius kelerius metus vilnietė varžosi žirgu Maxima Bella, kuriam dabar yra aštuoneri. Juodajam savo bendražygiui raitelė po olimpinio debiuto skyrė komplimentus ir pasakojo istoriją, lyg trauktą iš Hanso Christiano Anderseno knygos. „Mano žirgas čia yra bene jauniausias, bet, manau, puikiai susitvarkė su visa atmosfera, - kalbėjo S.Sysojeva. - Turiu jį nuo tada, kai jam buvo dveji. Įsigijau kaip įprastą jauną žirgą. Pradėjome nuo nulio, iš pradžių jis atrodė toks liesas, negražus, tarsi sulaužyta nugara. Pagalvojau: o, Dieve, ką dabar daryti? Bandžiau parduoti porą metų, bet niekas nenorėjo imti. Pradėjau su ja dirbti, bet buvo sunku suvaldyti, ji turėjo daug ydų. Tačiau žingsnis po žingsnio mes susidraugavome. Pradėjau išjoti į mišką, ji dalyvavo treniruotėse su mano mokiniais. Iš pradžių jos net netreniravau - tiesiog laikiau prie savęs. Tada ji staiga pasikeitė: pradėjo eiti nebe prieš mane, o ginti mane nuo visų tarsi būtų šuo. Mūsų santykiai sušilo, o tada pradėjo skleistis žirgo talentas - jis iškart pradėjo gerai pasirodyti varžybose, tarsi mokinys, kuris nelankė mokyklos, bet pradėjo puikiai studijuoti universitete. Ji beprotiškai talentinga, o arenoje tiesiog nori varžytis, tarsi sako publikai: „Žiūrėkite į mane“. Labai įspūdingas, talentingas žirgas.“ Būtent tada, kai Maxima Bella buvo perregistruota kaip Lenkijos žirgas praėjusią žiemą, ir jos tautiečiams tapo galutinai aišku, kad kartu atstovaujamą šalį keičia ir S.Sysojeva. Pasak Lietuvos žirginio sporto federacijos generalinės sekretorės Gintarės Šakytės, žirgų registracija žaidynių procedūroms vyko iki sausio 15 dienos, o savo raitelius federacija planavo patvirtinti iki birželio 24 dienos. „Mes turėjome pateikti raitelių sąrašus ir Sandra turbūt būtų buvusi tame sąraše (jei nebūtų pakeitusi pilietybės)“, - sakė G.Šakytė. Pati S.Sysojeva sprendimą pakeisti pilietybę buvo priėmusi anksčiau. „Sprendimas sukosi ne kartą anksčiau, nes buvo tokių minčių. Tik tuo metu neturėjau žirgo. Viskas nevyko greitai, tam reikėjo laiko“, - 15min sakė raitelė. Kovo mėnesį apie S.Sysojevos pilietybės ir atstovaujamos šalies pakeitimą pranešęs eurodressage.com rašė, kad pastaruosius šešerius metus S.Sysojeva treniravosi ir bendradarbiavo su Lenkijos raitele Dominika Krasko-Biali jojime centre „Centurion“ ir reguliariai varžėsi varžybose Lenkijoje. „Norėjosi kažką pakeisti, rasti daugiau galimybių. Manau, kad startuoti rinktinėje yra daugiau galimybių“, - 15min paprašyta papasakoti apie sprendimo motyvus sakė S.Sysojeva. Ji tvirtino, jog su nieku Lietuvoje nesusipyko, palaiko gerus santykius su Lietuvos žirginio sporto bendruomene, o ir ją į Paryžių atlydėjusi dukra Emilija varžosi už mūsų šalį. „Kol kas atstovauja Lietuvai, o toliau matysime“, - sakė S.Sysojeva. Plačiau komentuoti savo posūkio karjeroje ji nenorėjo. „Šis klausimas man nėra malonus. Esame varžybose, klauskite daugiau apie sportą, - sakė ji. - Tai mano asmeninis reikalas. Tai įvyko metų pradžioje ir viskas. Tuo sprendimu labai džiaugiuosi.“