Įvadas
Tenisas Lietuvoje turi gilias šaknis, siekiančias XX amžiaus pradžią. Per šimtmetį ši sporto šaka patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau išliko populiari ir mėgstama. Nuo pirmųjų teniso aikštelių dvaruose iki tarptautinių turnyrų ir aklųjų teniso čempionatų, tenisas Lietuvoje nuėjo ilgą ir įdomų kelią. Šiame straipsnyje apžvelgsime teniso istoriją Lietuvoje, žymiausius sportininkus, trenerius ir iniciatyvas, prisidėjusius prie šios sporto šakos populiarinimo.
Teniso ištakos Lietuvoje: dvarų kultūra ir pirmieji kortai
Pirmoje XX a. pusėje Lietuvos aristokratija ėmė domėtis teniso sportu. Dvaruose imta organizuoti turnyrus, įrenginėti kortus. Pirma cementinė lauko aikštelė įkurta Grafo Juozapo Tiškevičiaus užsakymu 1900 m. Biržų rajone, Astravo dvare. Netrukus, 1901-aisiais, siekiant patenkinti Lietuvos dvarininkijos susidomėjimą tenisu, pradėtas statyti Palangos Birutės parko kortas, įkurdintas Felikso ir Antaninos Tiškevičių rūmų komplekse.
Palangos rūmų didikų organizuojami privatūs turnyrai tapo Lietuvos teniso židiniu, kurio ugnis nuvilnijo per visą šalį. Nors šalies kurorte įrengti kortai vieni pirmųjų ir sutraukdavo gausius būrius interesantų, Kaune anksčiau kūrėsi infrastruktūra, kuri buvo atvira ne bajorų luomui, būtent šiame mieste buvo įsteigta teniso asociacija.
Pirmąją teniso aikštę Lietuvoje projektavo Palangos Birutės parko komplekso vadovas, Europos kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua. Visgi, eiliniams miestiečiams teniso malonumai pasiekiami tapo tik 1923-iaisiais, kai į kurortą atsikraustė sporto pedagogas Mečislovas Gedvilas. Po kelių metų jo pastangomis Palangos mokyklos teritorijoje jau buvo įrengta specialiai tenisui skirta aikštelė. 1928 metais M. Gedvila surengė pirmąsias teniso varžybas, kurias laimėjo Antanas Ragauskas. Taip Ragauskų šeima pasinėrė į lauko tenisą, jo populiarinimą. Žaidė ir jaunesnysis Antano brolis Kazimieras, o tėvas šalia savo vilos išgrindė privačią aikštelę, kurią nuomuodavo poilsiautojams. Pamažu šalyje formavosi teniso elitas, o Palangoje esanti infrastruktūra viliojo sportininkus ir miesto svečius.
Tarpukaris: teniso populiarėjimas ir pirmieji čempionatai
Chaotiško pokario kontekste, metai iki Kaunui tampant laikinąja sostine, Kaune pradėjo formuotis lauteniso (tuometinis teniso pavadinimas) bendruomenė. 1919 m. Kaune iškilo pirmoji miesto teniso sekcija. Tarpukario Kaune steigėsi įvairios visuomeninės organizacijos, telkėsi inteligentija, todėl mieste susidarė puikios sąlygos elegantiško aukštuomenės žaidimo populiarėjimui. Čia pirmus žingsnius teniso aikštelėje žengė ir nemažai žymiausių šalies lauko teniso profesionalų.
Taip pat skaitykite: Nuotykiai vaikų stovykloje
1932 m. šalyje įsteigta Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. Palangoje įkūrė teniso klubą. Metai iki klubo įkūrimo mieste įrengta dar viena lauko aikštelė - tinkama profesionalioms tarptautinėms varžyboms. Kortas buvo įkurtas policijos sanatorijos „Palanga“ teritorijoje. Šios sąlygos leido organizuoti tarpmiestinius, tarptautinius turnyrus bei pasigirti sąlygomis, kurios prieš tai Lietuvoje buvo pasiekiamos tik laikinajai sostinei. Aukšto lygio sportininkų mačai sutraukdavo poilsiautojus net iš aplinkinių šalių. Vasaros metu varžytis Palangoje susirinkdavo visos Lietuvos teniso žvaigždės: J. Smetona, A. Jakutis, V. Kačergis, F. Giedrys, V. Gerulaitis (Vito Gerulaičio tėvas), A. Remeikis, seserys J. ir V. Ščiukauskaitės, broliai A. ir K. Ragauskai. 1934 metais „Lietuvos Aide“ rašoma, kad liepos 20-21 d. sanatorijoje „Palanga“ įvyko trečios rungtynės tarp Lietuvos ir Latvijos žaidėjų, kuriose pranašumą įrodė Lietuva. Šios varžybos buvo pirmos, kurias Lietuva laimėjo prieš minėtą kaimynę. Nugalėtojos vardą šalis pelnė tenisininko F. Giedrio pastangomis.
Tarpukaris Lietuvos teniso raidai buvo vaisingas - teniso asociacijos pastangomis visoje šalyje aktyviai steigėsi klubai, buvo ruošiami kortai, brendo perspektyvi sportininkų karta. Šalyje varžėsi teniso sporto įžymybės iš kitų Europos šalių, kurioms mūsų tenisininkai savo profesionalumu nenusileido. Žymiausias palangiškis tenisininkas - K. Ragauskas, paskutinį kartą rungęsis „Palanga Open - 1999“. Sportininko garbei įsteigta K. Ragausko taurė, o po mirties suteiktas Palangos teniso klubo Garbės nario vardas. Tarp ryškiausių šalies teniso XX a. žvaigždžių - Vytautas Gerulaitis, daugiausiai apdovanojimų pelnęs XX a. pirmos pusės tenisininkas. Lietuvos kurorto kortuose paskutinį turnyrą laimėjęs 1937-aisiais.
Karo ir pokario metai: išbandymai ir atsigavimas
Karui prasidėjus kilminga šeima pabėgo į Ameriką, kur gimė jo visame pasaulyje garsus sūnus - profesionalus tenisininkas Vitas Gerulaitis. Siekiant puoselėti jo atminimą „Topspin“ rengia teniso turnyrą, kurio metu dalyviai susikaus dėl retro Vito Gerulaičio raketės. Preliminariai renginys planuojamas liepos mėnesį.
Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. 1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė).
Sovietinis laikotarpis: teniso plėtra ir nauji talentai
1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V.
Taip pat skaitykite: „Žalgiris“ ir NBA
Gegužės 20 dieną 70 metų jubiliejų sutinka legendinis Lietuvos teniso žaidėjas Gracijus Remeikis. Jis Lietuvos kortuose karaliavo net 20 metų (1973-1993): 28 kartus tapo šalies čempionu žaisdamas vienetą ir dvejetus, bei 7 kartus - Lietuvos komandinių varžybų čempionu atstovaudamas Vilniaus „Žalgiriui“, Vilniaus komandai ir Kauno „Pluoštui“.
Nepriklausomybės laikotarpis: naujos galimybės ir iššūkiai
1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre. 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Žymūs Lietuvos tenisininkai ir treneriai
Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919-1921 K. Blažys, 1921-1924 K. Petrauskas, 1924-1926 J. Daudzvardas, 1926-1936 V. Kačergis, 1934-1944 A. Katilius, 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis, 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis, 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis, 1979-1989 K. Makarevičius, 1989-1993 V. Ivancovas, 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis, 1995-1997 N. Gudavičienė, nuo 2003 R. Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919-1921 A. Langė, 1921-1924 S. Pavilionis, 1924-1926 A. Drevinskas, 1926-1929 J. Smetona, 1929-1931 R. Radzevičius, 1931-1934 E. Racevičius, 1934-1940 S. Blinstrubas, 1940-1944 A. Pūkštys, 1945-1952 J. Jodikaitis, 1952-1959 J. Vitkus, 1959-1966 V. Trumpa, 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas, 1969-1973 A. Sipavičius, 1975-1985 V. Korkutis, 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993-1997 R. Liubartas, 1997-2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J. Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai: 1919-1921 K. Petrauskas, 1921-1924 K. Blažys, 1924-1926 E. Navickienė, 1926-1937 V. Žadeika, 1937-1943 K. Kazlauskas, 1989-1993 A. Putramentas, 1993-1995 R. Tarasevičius, 1995-1997 L. Andrijauskas, 1997-2000 V. Lapinskas, 2000-2001 A. Pavilionis, 2001-2003 A. Augūnas, 2003-2009 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas, atsakingieji sekretoriai: 1919-1924 E. Kubiliūnaitė, 1924-1926 V. Žadeika, 1926-1929 V. Pukštaitė 1929-1931 K. Blažys, 1931-1934 E. Garbačiauskienė, 1934-1940 R. Radzevičius, 1940-1944 E. Racevičius, 1989-1993 R. Kačanauskas, 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė, 1995-1997 V. Ivancovas, 1997-2000 M. Dagys, 2001-2003 R. Balžekas, nuo 2003 E. Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai: 1945-1952 M. Gedvilas, 1952-1956 L. Mackevičius, 1956-1963 V. Jurgaitis, 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė, 1966-1969 L. Mackevičius, 1973-1975 V. Skobas, 1975-1979 J. Anilionis, 1979-1989 R. Tarasevičius, atsakingieji sekretoriai: 1945-1952 S. Blinstrubas, 1952-1956 G. Pranculis, 1956-1959 S. Vasiliauskas, 1959-1963 V. Matulaitis, 1963-1966 J. Purelis, 1966-1975 V. Korkutis, 1975-1979 A. Sipavičius 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas, 1983-1985 A.
Vitas Gerulaitis
Lietuvos liūto pravardę gavęs V. Gerulaitis buvo pakilęs iki 3-ios ATP reitingo vietos. Per karjerą jis laimėjo 24 vienetų ir 8 dvejetų turnyrus, o 1979 m. tapo ir Daviso taurės čempionu.
Vasario 6-12 d. dėl „Vitas Gerulaitis Cup“ pagrindinio prizo, 100 ATP reitingo taškų ir didžiausio Lietuvos teniso istorijoje premijų fondo (118 tūkst.
Taip pat skaitykite: 1958 m. pasaulio čempionato Brazilija
Ne vieną įsimintiną frazę apie V. Gerulaitį yra pasakę buvę jo draugai, bendražygiai, varžovai:
- Bjornas Borgas (Švedija): „Kai 1977 m. žaidėme penkių setų Vimbldono pusfinalį, kitą dieną Vitas ir vienas jo draugas aplankė mane teniso klube, kuriame treniravausi. Jis galėjo skristi namo, bet, kas neįtikėtina, man pasakė: kai tik norėsi treniruotis, aš būsiu pasiruošęs. Buvau priblokštas, kad žaidėjas taip pasielgtų. Jis buvo vienas geriausių mano teniso draugų. Mes padėjome vienas kitam ir tapome geresniais žaidėjais, užmezgėme puikią draugystę. Vitas atliko labai daug gerų darbų tenisui, bet ne tik pats žaisdamas - turėjo nemažai paramos fondų ir padėdavo vaikams pradėti žaisti tenisą."
- Johnas Lloydas (Didžioji Britanija): „1977-ųjų turnyro „Australian Open“ metu kartu ir treniravomės, ir leidome laisvalaikį - šiais laikais to tikrai nebūtų. Prisimenu, kaip finalo rytą buvau sunerimęs dėl bendrų treniruočių, todėl paklausiau Vito: ar mes turėtume kartu treniruotis? Jis atsakė: ką dar galiu sužinoti apie tavo žaidimą, o tu - apie mano?"
- Billie Jean King (JAV): „Kai pagalvoju apie Vitą, visuomet prisimenu, kad jis buvo pirmas iš mano sutiktų žmonių, vaikams nemokamai dalijęs raketes. Kelerius metus tęsėme šią tradiciją - visos raketės, kurias dovanodavome vaikams, buvo su Vito vardu."
- Mary Carillo (JAV): „Būdami jauniai dalyvaudavome labdaringuose mačuose, padėjau Vitui tvarkyti jo vardu pavadinto fondo reikalus. Vitas norėjo su tenisu supažindinti nepasiturinčius Niujorko vaikus ir į tai įtraukė visą draugų ratą - kiekvieną vasarą vykdavome į penkis skirtingus rajonus, dovanodavome rakečių, dalijomės savo žiniomis. Vito iniciatyva savo laiko skirdavo didžiosios teniso žvaigždės - nuo Arthuro Ashe iki B. Borgo, Chris Evert, Johno McEnroe, Ilie Nastase ar J. Tuomet, kai drabužinė dažnai buvo susiskaldžiusi - visuomet konkuruojantys Johnas ir Jimmy, tylus ir drovus Bjornas, Vitas buvo visų jų draugas. Tiesiog norėjome būti jo orbitoje, nes niekas kitas nebuvo toks gyvybingas."
- Tony Palafoxas (Meksika): „V. Gerulaitis kortuose galėdavo praleisti kad ir dešimt valandų per dieną."
- Patrickas McEnroe (JAV, legendinio tenisininko J. McEnroe brolis): „Vitas mėgo pasilinksminti, bet jis nepamiršdavo sunkiai dirbti ir rūpintis savo sportine forma. Jo naktinis gyvenimas su prabangiais automobiliais ir apsilankymais klubuose buvo visiška priešingybė atsidavimui teniso kortuose. Jis dirbo iš visų jėgų, kad taptų aukščiausios klasės žaidėju. Pietaudami išleisdavome apie 20 dolerių, bet jis visada palikdavo 100 dolerių arbatpinigių padavėjui. Vitas buvo vienas dosniausių, dėmesingiausių mano pažįstamų. Prisimenu, žaidėme turnyre „US Open“."
- Steve’as Flinkas (JAV, ilgametis teniso žurnalistas): „Per varžybas Vitas kovojo iš visų jėgų, tačiau už teniso kortų ribų su savo aršiausiais varžovais buvo puikūs draugai. Jis mokėjo atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, todėl niekada nelaikė širdyje pykčio ar asmeniškumų. Vitas palaikė puikius ryšius su J. McEnroe, nors šis ir J. Connorsas neišvengdavo nesutarimų. Vis dėlto J. McEnroe ir J. Connorsą vienijo bendra pagarba V."
- Pete’as Samprasas (JAV): „Pažinojau jį, kai gyvenau Tampoje, Floridoje, nes kartu žaidėme golfą. Į turnyrą „US Open“ išvykau šiek tiek praradęs formą. Po mačo buvau gana prislėgtas. Išėjęs iš stadiono patraukiau į privatų kambarį, užsuko Vitas. Jis atrišo man batus, apvilko sausus marškinėlius, supakavo raketes ir pasakė, kad supranta, kaip blogai jaučiuosi."
Vilhelmas Variakojis
Lapkričio 19 d. V. Variakojis gimė 1912 m. lapkričio 19 d. Rygoje. 1928 m. Radviliškyje baigė progimnaziją, 1932 m. - Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1932 m. mokėsi Kauno universiteto Filologijos fakultete, nuo 1936 m. - Kauno aukštuosiuose kūno kultūros kursuose. Juos baigęs dirbo kūno kultūros mokytoju Šiauliuose, 1944 m. 1945 m. buvo ištremtas į Sibirą, tačiau neįrodžius kaltės 1947 m. grąžintas į Lietuvą ir įsikūrė Panevėžyje. Iki 1951 m. dirbo 1-osios vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoju, 1951-1969 m. - Panevėžio miesto liaudies švietimo skyriaus Vaikų sporto mokyklos direktoriumi, 1969-1973 m. -miesto Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku. 1973 m. išėjęs į pensiją iki pat mirties toliau aktyviai dalyvavo sporto veikloje. Mirė 1988 m. kovo 2 d., palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. V. Variakojis pasižymėjo kaip gabus futbolininkas, o ypač krepšininkas ir stalo tenisininkas. 1934-1939 m. buvo Lietuvos krepšinio ir stalo teniso rinktinių narys, 1937-1938 m. - šalies krepšinio čempionas. Su Lietuvos stalo teniso komanda 1939 m. pasaulio pirmenybėse laimėjo IV vietą. Jis daugkartinis Lietuvos ir buvusios Sovietų sąjungos stalo teniso čempionas. 1949-1951 m. - SSRS stalo teniso rinktinės narys. 1952 m. V.
Tai sumanus ir kūrybingas mokytojas, krepšinio, stalo teniso specialistas. Jo treniruojami krepšininkai sąjunginėse „Spartako“ draugijos pirmenybėse 1951 m. laimėjo I vietą. V. Variakojis parengė nemažai aukštos klasės sportininkų Lietuvos rinktinėms. Panevėžyje išugdė 8 pirmuosius stalo teniso sporto meistrus, iš jų žymiausi daug metų SSRS rinktinėje žaidę Aldona Kondrotaitė-Skarulienė ir Vytautas Vaidžiulis. A. V. Variakojis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje - daug metų buvo Lietuvos stalo teniso federacijos prezidiumo narys, trenerių tarybos pirmininkas. Jo iniciatyva Panevėžyje pradėtos statyti pirmosios sporto bazės. Vietoj elektrinės pastato (Elektros g. 11) 1956 m. atsirado pirmoji sporto mokyklos salė, 1965 m. 1957 m. V. Variakojui suteiktas SSRS nusipelniusio trenerio garbės vardas.
Nuo 1981 m. Panevėžyje rengiami Vilhelmo Variakojo taurės stalo teniso turnyrai. 1994 m. Panevėžio vaikų sporto mokykla (Elektros g. 11) pavadinta Vilhelmo Variakojo vardu. Prie jos 1989 m. atidengta atminimo lenta (aut. A. Vytėnas). V. Variakojo antkapinį paminklą Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse puošia bareljefas (aut. A. Vytėnas). Įsteigta V. Variakojo vardo žvaigždė „Už nuopelnus Panevėžio sportui” - aukščiausias Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro apdovanojimas, teikiamas ypatingai nusipelniusiems Panevėžio miesto sportui. 2014 m. jo vardu pavadinta gatvė Panevėžyje. 2010 m. V. Variakojo vaikų sporto komplekse atidarytas jo atminimui skirtas muziejus, 2018 m. reorganizuotas į V. Variakojui skirtą ekspoziciją Panevėžio sporto istorijos muziejuje. 2022 m. Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos vidinio kiemelio sienoje atidengtas V. Variakojui skirtas bareljefas (aut. V. Tallat-Kelpša).
Vincas Korkutis
Vincas Korkutis, net ir sulaukęs 89-erių, iki šiol pats žaidžia tenisą ir atidžiai seka visus šios sporto šakos įvykius Lietuvos ir pasaulyje.
Įspūdingi V.Korkučio gyvenimo vingiai. Jis - buvęs vienas iškiliausių Lietuvos lauko teniso žaidėjų, Lietuvos teniso vystymosi istorijos žinovas, mokslų daktaras, rašytojas, už naftos išteklių atradimus apdovanotas valstybine premija, 10 metų pripažintu geriausiu buvusios TSRS teniso teisėju, 1973 m. pasaulio universiados, 1983 metų 15-to Europos čempionato finalinių varžybų teisėjs, penkių TSRS spartakiadų finalinių varžybų teisėjas, šešiolikos knygų autorius, nuveikęs daugybę kitų darbų ir pelnęs gausybę apdovanojimų.
Gracijus Remeikis
Gegužės 20 dieną 70 metų jubiliejų sutinka legendinis Lietuvos teniso žaidėjas Gracijus Remeikis. Jis Lietuvos kortuose karaliavo net 20 metų (1973-1993): 28 kartus tapo šalies čempionu žaisdamas vienetą ir dvejetus, bei 7 kartus - Lietuvos komandinių varžybų čempionu atstovaudamas Vilniaus „Žalgiriui“, Vilniaus komandai ir Kauno „Pluoštui“. Žaidėjo karjerai einant į pabaigą, 1992-1993-aisiais G.
Karolis Verbliugevičius: įkvėpimas ir aklųjų teniso pradininkas
Karolio Verbliugevičiaus istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip galima įveikti didžiausius gyvenimo iššūkius ir pasiekti aukštų rezultatų. Eismo įvykio metu netekęs regėjimo, Karolis ne tik sugebėjo atsitiesti, bet ir tapo sėkmingu verslininku, kalnų slidininku ir vienu stipriausių aklųjų teniso žaidėjų pasaulyje.
Tragiškas įvykis ir naujo gyvenimo pradžia
Karolis visą gyvenimą buvo aktyvus: žaidė futbolą, krepšinį ir profesionaliai užsiėmė lauko tenisu. Tačiau viskas pasikeitė sulaukus devyniolikos metų, kai su draugais važiuojant namo po vakarėlio įvyko eismo įvykis. Karolis patyrė stiprią galvos traumą, lūžo kaulai, kaukolė, nosis ir neteko regos. Pradžia buvo itin sunki, Karolis dažnai prisimindavo praeitį ir svarstydavo, kodėl tai įvyko. Tačiau jis suprato, kad žiūrėti į praeitį yra didžiausia klaida. Reikėjo priimti naują realybę ir išmokti gyventi iš naujo.
#