Įvadas
1924 m. žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Šamoni, Prancūzijoje, buvo reikšmingas įvykis sporto istorijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių žaidynių svarbą, dalyvius, sporto šakas ir Lietuvos sporto pradininkų indėlį. Taip pat aptarsime, kaip to meto žurnalistai nušvietė šį įvykį ir kokie iššūkiai jiems teko.
Pirmieji Lietuvos Sporto Žurnalistai Olimpinėse Žaidynėse
Jau įprasta matyti didelį būrį žurnalistų, lydinčių Lietuvos atletus į olimpines žaidynes. Tačiau kas buvo pirmieji Lietuvos žurnalistai, dirbę olimpinėse žaidynėse? Atsakymą į šį klausimą galima rasti senoje, 1924 m. nuotraukoje. Tąsyk renkant medžiagą knygai apie Lietuvos sporto klubą „Makabi“, aptikta pablukusi nuotrauka su užrašu: „Pirmieji Lietuvos sporto komentatoriai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse: Elena Kubiliūnaitė, Stepas Garbačiauskas (abu Lietuvos sporto lyga) ir Isakas Lifšicas (Makabi).“
Sporto Žurnalistų Darbo Specifika 1924 m.
Išsiaiškinta, kad profesionalių sporto žurnalistų, kurie verstųsi vien tik iš to, Lietuvoje dar nebuvo. S. Garbačiauskas dirbo Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijose, vėliau - diplomatinėje tarnyboje Ženevoje. E. Kubiliūnaitė dirbo Švietimo ministerijoje ir Lietuvos universiteto bibliotekoje. I. Lifšico darbovietės nustatyti nepavyko.
Visi trys sporto žurnalistai aktyviai sportavo. S. Garbačiauskas 1921-1922 m. buvo daugkartinis šalies lengvosios atletikos čempionas, gerino Lietuvos lengvosios atletikos šešių rungčių rekordus. Jis taip pat buvo Lietuvos futbolo čempionas ir rinktinės narys. E. Kubiliūnaitė buvo aktyvi lengvaatletė, dešimt kartų tapo šalies lengvosios atletikos čempione, žaidė LFLS moterų krepšinio komandoje. I. Lifšicas buvo aktyvus lengvaatletis ir futbolininkas, Kauno „Makabi“ komandos kapitonas.
Sporto žurnalistai buvo aktyvūs sporto organizatoriai. S. Garbačiauskas buvo vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, Lietuvos sporto lygos ir Futbolo teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. E. Kubiliūnaitė buvo viena Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Lietuvos sporto lygos kūrėjų, LSL moterų sporto komiteto pirmininkė, krepšinio propaguotoja. I. Lifšicas buvo LSL centro komiteto narys, Kauno „Makabi“ klubo valdybos narys.
Taip pat skaitykite: Paryžiaus olimpinės žaidynės: Lietuvos istorija
Tuometinė spauda sporto žurnalistų autorystės beveik nevertino. Dažniausiai net iš žaidynių gautos žinios buvo skelbiamos anonimiškai. Tik vasarą „Sportas“ savo bendradarbių sąraše prie S. Garbačiausko ir E. Kubiliūnaitės pavardžių pridėjo „spec. koresp. VIII Olimpiadoje Paryžiuje“.
S. Garbačiauskas, 1921 m. parašęs knygą „Futbolas“, tapo pirmosios Lietuvos sporto knygos autoriumi. 1922 m. Kaune pradėjus leisti laikraštį „Lietuvos sportas“, E. Kubiliūnaitė tapo pirmojo šalyje periodinio sporto leidinio redaktore. Šiame laikraštyje apie futbolą ir kitas sporto aktualijas daug rašė S. Garbačiauskas. I. Lifšicas rašė į žydų laikraštį „Di Idische Stimme“ („Žydų balsas“). Ir visi trys 1924 m. keliavo į Prancūzijoje vykusias olimpines žaidynes.
1924 m. Žiemos Olimpinės Žaidynės Šamoni
1924 m. žiemos ir vasaros olimpinės žaidynės vyko tais pačiais metais. Žiemos žaidynės prasidėjo sausio, vasaros - gegužės mėnesį. Žiemos sporto mėgėjai rinkosi Prancūzijos alpinizmo centre, Šamoni miestelyje, esančiame Alpių kalnuose, šalia aukščiausios Alpių viršūnės Monblano.
Žaidynių Programa ir Dalyviai
Šamoni žiemos olimpinėse žaidynėse sportininkai varžėsi šiose sporto šakose:
- Bobslėjus
- Kerlingas (akmenslydis)
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
- Rogės
- Greitasis čiuožimas trumpuoju taku
- Skeletonas
- Greitasis čiuožimas
- Kalnų slidinėjimas
- Biatlonas
- Slidinėjimas
- Akrobatinis slidinėjimas
- Šuoliai su slidėmis
- Šiaurės dvikovė
- Snieglenčių sportas
Žaidynėse dalyvavo sportininkai iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant kaimynines Lietuvai valstybes - Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Lietuvos Dalyvavimas 1924 m. Vasaros Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje
1924 m. birželio 20 d. „Sportas“ paskelbė: „Lietuva dalyvauja Pasaulio olimpiadoje 1924 m.“ Buvo planuojama siųsti 33 sportininkus, tačiau dėl lėšų trūkumo ir organizuotumo stokos į Paryžių išvyko tik 11 futbolininkų ir du dviratininkai.
Šeši futbolininkai iš Klaipėdos nespėjo su užsienio pasais, todėl neišvyko į Paryžių. Kybartiečiai dviratininkai Kremeris ir Malcavas pavėlavo išgauti užsienio pasus, tai į Paryžių nuvažiavo tik du nugalėtojai paskutinėse rungtynėse Kaunas - Marijampolė - Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai ir Iššūkiai Paryžiaus Olimpiadoje
Futbolas
Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje atidarė Pasaulinės olimpiados futbolo turnyrą žaidžiant su Šveicarija. Nors rezultatas buvo 0:9, spauda rašė su viltimi, kad Lietuvos futbolas sutvirtės.
Dviratininkai
Dviratininkams I. Anolikui ir J. Vilpišauskui varžybos buvo nesėkmingos - jie susidaužė. „Lietuvos žinios“ rašė: „Nepripratus kalnuotu plentu važiuoti, jiems atsitiko nelaimė - jie sulaužė savo dviračius ir susižeidė.“
Imtynininkas
Įvyko kuriozas su imtynininku Petru Požėla, kuris vietoje Olimpiados nuvažiavo į tėviškę. „Lietuvos žinios“ rašė: „Sportininkas Petras Požėla, kuris buvo prapuolęs važiuodamas į Pasaulinę olimpiadą, atsirado. Pasirodo, kad jis vietoje Olimpiados nuvažiavo į tėviškę. Veltui Paryžiuje laukė jo atvažiuojant mūsų atstovybė. Sunku net patikėti, kad laikraščio „Rytas“ bendradarbis gali taip pasielgti.“
Taip pat skaitykite: Įtampa ir susitaikymas Korėjoje
Tuometinė Spauda ir Požiūris į Sportą
Kai kurie laikraščiai, pavyzdžiui, Antano Smetonos redaguojamas „Tautos vairas“, Paryžiaus žaidynes ignoravo. Panašiai elgėsi ir Lietuvos telegramų agentūros ELTA leidžiamas laikraštis „Krivulė“. Apie jas nieko nerašė ir kūno kultūros laikraštis „Jėga ir grožis“.
Lietuvos Olimpinės Akademijos Raida
Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete buvo pristatyta Povilo Karoblio knyga „Lietuvos olimpinės akademijos raida (1989-2010): mokslas, žmonės, darbai“. Knygoje atskleidžiami glaudūs abiejų akademijų dalykiniai, moksliniai ryšiai. P. Karoblis nemažai dėmesio skiria ryškiausiems Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentams, visų pirma - prancūzui Pjerui de Kubertenui, kurio iniciatyva Paryžiuje 13 pasaulio valstybių atstovai įkuria Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), nutaria atgaivinti olimpines žaidynes.
Olimpinė Simbolika ir Tradicijos
Olimpinės žaidynės turi savitą simboliką ir tradicijas:
- Olimpinė ugnis
- Olimpinis kaimelis
- Žaidynių atidarymas ir uždarymas
- Varžybų nugalėtojų apdovanojimas
- Olimpiniai žiedai
- Olimpinė vėliava
- Olimpinis devizas
- Olimpiniai medaliai
Lietuvos Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 m. Paryžiuje. Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 m. Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 m. Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų.
Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 m. XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje.