Krepšinis, išrastas Džeimso Neismito XIX a. pabaigoje, tapo itin populiaria sporto šaka visame pasaulyje, o Lietuvoje jis netgi vadinamas „antrąja religija“. Šiam sportui pasaulyje vadovauja FIBA, įkurta 1932 m., o Lietuva į šią organizaciją įstojo 1936 m. Nuo to laiko visame pasaulyje vyksta daugybė varžybų - nuo šalies čempionatų iki tarptautinių turnyrų, tokių kaip Eurolyga, Europos ir pasaulio čempionatai.
Krepšinio užuomazgos Lietuvoje
Įdomu tai, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų, S. Garbačiauskas, rašė, jog dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, tačiau tik 1920-1921 m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį. Tiesa, žaidė ne pagal JAV, o pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų.
E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės, vienos iš moterų sporto Lietuvoje kūrėjų, prisiminimai byloja: „Pasirinkome aikštelę prie paviljono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir, pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą.“
Oficiali krepšinio pradžia Lietuvoje
Oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje laikomi 1922-ieji. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis, kuriame žaidė dvi moterų komandos - LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga) ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Kadangi abi komandos laimėjo po vienas rungtynes ir vienas sužaidė lygiosiomis, prireikė ketvirtųjų rungtynių.
Apie pirmuosius metus Lietuvos krepšinyje S. Dariaus knygelėje „Basketbolo žaidimas“ rašoma: „1922 m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį „Krepšiasvydis vyrams“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
1923 m. krepšinis šiek tiek techniškai patobulėjo ir pagausėjo komandų skaičius. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vyrų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.
1925 metai: pirmosios taurės varžybos ir tarptautinis debiutas
1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl taurės varžėsi 4 moterų krepšinio komandos. Tais pačiais metais krepšinį pradėjo žaisti studentai. Universiteto vyrų ir moterų komandos žaidė su „Aušros“ gimnazijos komandomis.
Istorinis mačas Rygoje
Svarbus įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje - 1925 m. gruodžio 13 d., kai Rygoje buvo sužaistos pirmosios tarpvalstybinės vyrų krepšinio rungtynės Latvija-Lietuva. Šis mačas žymėjo Lietuvos krepšinio žengimą į tarptautinę areną.
1927 m. Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai vyko tik tarp Kauno komandų. 1928-1931 metais krepšinis Lietuvoje buvo labai prislopęs.
1928 m. Lietuvos krepšinio čempionais vėl tapo LFLS vyrų ir moterų komandos. Tai buvo paskutinis Lietuvos krepšinio plėtros pirmojo etapo čempionatas. 1929-1932 metais Lietuvos krepšinio čempionatai nebuvo rengiami.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
1932 metais Kūno kultūros rūmai išsinuomojo Kauno miesto sode buvusį vasaros teatrą sporto reikalams žiemą. Buvo įrengti krepšiai, pradėta treniruoti ir rungtyniauti žiemą. Taigi, 1932-uosius iš tikrųjų galima laikyti krepšinio atgaivos Lietuvoje metais.
1933 m. vėl atgaivintas Lietuvos krepšinio čempionatas (taip buvo vadinami Kauno miesto čempionatai). Tais metais dalyvavo 13 vyrų ir 6 moterų komandos. Žaidimas buvo žemo lygio. Moterų rungtynės tarp Lietuvos dviračių sąjungos (LSD) ir „Makabi“ baigėsi 0:0.
Reikšmingi Lietuvos krepšiniui buvo 1934-ieji metai. Tų metų spalio 10 d. Atidaryti Kūno kultūros rūmai (dabar centriniai Lietuvos kūno kultūros akademijos rūmai).
1935 m. sausio 19 d. po dešimties metų vėl susitiko Latvijos ir Lietuvos krepšininkai, latviai lengvai nugalėjo lietuvius - 123:10. Kitą dieną rungtyniavo Rygos ir Kauno rinktinės. Pradėtos rengti krepšinio varžybos tarp gimnazijų.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Šiandien krepšinis Lietuvoje vadinamas antrąja religija. Krepšinio pradininku Lietuvoje reikėtų laikyti legendinį lakūną Steponą Darių. Darius ne tik populiarino krepšinį, bet ir futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje. Apie 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose.
1925 m. „Basketbolas“, „krepšiasvydis“ (taip vadintas krepšinis) buvo viena populiariausių sporto šakų. 1922 m. Darius dirbo instruktoriumi pirmuosiuose Kūno kultūros kursuose, tais pačiai metais įvyko ir pirmosios vyrų krepšinio rungtynės, kuriose rungtyniavo Kauno miesto ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos. Pastaroji, kurioje žaidė ir Darius, nugalėjo rezultatu 8:6.
1925 m. Rygoje įvyko ir pirmosios tarptautinės rungtynės su Latvija, baigėsi Lietuvos pralaimėjimu rezultatu 41:20. S. Darius buvo ir vienas iš pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems suteikta pirmoji, tuo metu aukščiausia, kvalifikacinė kategorija. S. Darius norėjo, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su krepšiniu, todėl 1926 m. išleido knygelę „Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialinės basketbolo taisyklės 1926-1927 metams“. Šioje knygelėje S. Darius aprašė krepšinio taisykles, terminus, žaidimo technikas, surašė net dešimt krepšinio įsakymų.
Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės: Latvija - Lietuva
Vos prasidėjus organizuotam sporto judėjimui, Lietuvos sportininkai užmezgė tarptautinius ryšius, o pirmieji lietuvių užsienio varžovai buvo artimiausi kaimynai latviai ir estai.
Latvijos krepšinis trečiojo dešimtmečio pirmoje pusėje buvo pažengęs gerokai toliau negu Lietuvos. Svarbiausia - latviai jau žaisdavo salėje, todėl galėjo treniruotis visus metus, atsirado ir „tikri“ krepšininkai. Tuo tarpu Lietuvos vyrai sportininkai per metus sužaisdavo vos kelerias krepšinio rungtynes, kai atsirasdavo laisvo laiko nuo futbolo.
Pasirengimas istoriniam mačui
Vis dėlto noro žaisti krepšinį netrūko ir 1925 metų pabaigoje Lietuvos sporto lyga (LSL) priėmė Latvijos sporto vadovų kvietimą sužaisti dvejas tarptautines rungtynes Rygoje.
Gruodžio 13 dieną Latvijos sostinės „Konzentra“ salėje susitiko Lietuvos ir Latvijos rinktinės, gruodžio 14 dieną - Kauno ir Rygos rinktinės. Iš tiesų, abu kartus žaidė tos pačios komandos, pasikeitė tik jų pavadinimai. Pagal tarpukario laikų Europos sporto tradicijas dažnai būdavo rengiamos dvejos iš eilės tarptautinės rungtynės. Vieną dieną tos pačios komandos žaisdavo kaip miestų rinktinės, kitą dieną - kaip šalių rinktinės.
Pirmąją Lietuvos krepšinio istorijoje vyrų rinktinę sudarė septyni sportininkai. Juos į Rygą lydėjo LSL vicepirmininkas vyresnysis leitenantas Jonas Pyragius.
Nors tuo metu stipriausia Lietuvos krepšinio komanda buvo laikoma Kauno LFLS, rinktinėje nežaidė nė vienas „lefelesietis“. Į Rygą išvyko Lietuvos čempionu tapusio Kauno „Kovo“ krepšininkai Valerijonas Balčiūnas, Leonas Rakickas, Stasys Sabaliauskas, Mečislovas Bučinskas ir Antanas Heiningas bei du Šiaulių LFLS komandos žaidėjai Stasys Kumpis ir Balys Norvaiša.
Rungtynių rezultatas
Deja, lietuvių ir latvių jėgos buvo nelygios. Pirmąją dieną Latvijos rinktinė nugalėjo Lietuvos rinktinę 41:20, antrąją dieną Rygos rinktinė įveikė Kauno rinktinę 57:6.
Apie pirmąją krepšininkų kelionę į Latvijos sostinę „Ryto“ dienraštis rašė: „Sekmadienį Rygoj buvo tarpvalstybinės basketbolo rungtynės Lietuva - Latvija, pasibaigusios, kaip reikėjo laukti, mūsiškių pralaimėjimu. Rungtynės buvo apdengtoj sporto salėj, prie ko mūsiškiai nėra pratę. Be to, keistas mūsų valstybinės sąstatas, kurį sudaro beveik visi koviečiai, netikėtai šį rudenį nugalėję LFLS. Ir šiaip technikos ir patyrimo neturį. Tad visai nesistebim, jei rungtynės pasibaigė 41:20 mūsų nenaudai. Pirmadienį buvo tarpmiestinės basketbolo rungtynės, kurios tiesiog sensacingai pasibaigė mūsiškių pralaimėjimu 57:6. Pirmas kėlinys buvo 18:0 Rygos naudai. Antrą kėlinį, kai jau Rygos naudai buvo 34:0, Kumpiui pavyksta įmesti vieną ir rezultatas 34:2. Paskui dar pasiseka du įmesti ir galutinai pasibaigia 57:6. Mūsiškiams reikia dar daug padirbėti.“
Lietuvos krepšininkai visą tarpukario laikotarpį dažniausiai žaisdavo su Latvijos komandomis. Latviai labai ilgai buvo pagrindiniai lietuvių krepšinio mokytojai.
Tolesnė Lietuvos krepšinio raida
Iki 1937 metų Europos pirmenybių Lietuvos krepšinio rinktinė žaidė šešerias draugiškas tarpvalstybines rungtynes. Lietuviai kartą susitiko su estais ir net penkis kartus - su latviais.
1937 m. Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione. Krepšininkus ruošė žaidžiantysis treneris F. Kriaučiūnas. Lemiamos rungtynės su italais buvo sunkios, tačiau mūsiškiai laimėjo rezultatu 24:23 ir tapo Europos čempionais.
Pagal tuometinę FIBA nuostatą, šaliai, laimėjusiai II Europos čempionatą, buvo suteikta teisė ateinantį čempionatą rengti savo valstybėje. Rungtynės Kaune tarp Lietuvos ir Latvijos rinktinių buvo vadinamos šio čempionato finalu.
Dabartinė situacija
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje, su Latvijos rinktine.
Šios rinktinės pirmą kartą tarpusavyje žaidė prieš 100 metų. Kurios šalies rinktinė stipresnė šiuo metu - klausimas be aiškaus atsakymo. Vyrų krepšinio čempionatai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje pirmą kartą surengti 1924 m. Maždaug vienu metu stojusios prie starto linijos, broliškos tautos į priekį nubėgo visiškai skirtingu greičiu.
Rinktinės debiutas: 1925 m. gruodžio 13 d. (Ryga, Latvija), Lietuva - Latvija 20:41.
Iš viso tarpvalstybinių rungtynių žaista (iki 2022-08-01): 891 (573 pergalės, 317 pralaimėjimų, 1 lygiosios, 64 proc. pergalių).
Daugiausiai rungtyniauta su:
- Latvija 69 41 28 59 proc.
- Estija 46 35 11 76 proc.
- Ispanija 35 13 22 37 proc.
- Italija 31 20 11 65 proc.
- Prancūzija 29 13 16 45 proc.
Daugiausiai tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos rinktinėje žaidė:
- Saulius Štombergas 208 1993-2004
- Šarūnas Jasikevičius 199 1997-2012
- Robertas Javtokas 197 2000-2016
- Gintaras Einikis 194 1991-2002
- Mantas Kalnietis 191 2006-2021
Daugiausiai taškų tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvai pelnė:
- Artūras Karnišovas 2235 1989-2000
- Saulius Štombergas 2229 1993-2004
- Gintaras Einikis 2033 1991-2002
- Šarūnas Jasikevičius 1882 1997-2012
- Arvydas Sabonis 1688 1983-1999