Įvadas
1935 m. Europos krepšinio čempionatas, pirmasis oficialus tarptautinis nacionalinių rinktinių turnyras senajame žemyne, įvyko Ženevoje, Šveicarijoje. Šis čempionatas tapo svarbiu įvykiu Europos krepšinio istorijoje, padėjęs pagrindus tolesnei šios sporto šakos plėtrai. Čempionato atmosfera, įvykiai bei užkulisiai atkuriami ir naujame meniniame filme „Svajonių komanda, 1935“.
Pirmasis čempionatas
Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 m. Šveicarijoje, Ženevoje. Visos krepšinio rungtynės šiame čempionate vyko atvirose krepšinio aikštėse.
Organizaciniai klausimai
Ženevoje yra Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBB) būstinė. Šveicarija yra pačiame Europos viduryje. Šios dvi priežastys nulėmė, kodėl pirmasis Europos čempionatas buvo surengtas Šveicarijos mieste Ženevoje. Kadangi būtent čia gyveno tarptautinio krepšinio vadovas Williamas Jonesas, čempionatą rengiant Ženevoje jam buvo paprasčiausia prižiūrėti visus pasiruošimo darbus ir užtikrinti, kad viskas būtų padaryta taip, kaip reikia. Svarbu buvo ir tai, kad viskuo rūpinatis pačiam reikėjo mažiau lėšų, o jų FIBB neturėjo - pradėjus ruoštis čempionatui organizacijos kasoje gulėjo vos keli šimtai frankų.
Kitas Ženevos privalumas buvo geografinė padėtis. FIBB vadovai siekė, kad pirmajame čempionate dalyvautų kuo daugiau komandų, o tais laikais kone visų šalių sporto vadovai siųsdami savo atstovus į tarptautines varžybas pirmiausia skaičiuodavo, kiek tai kainuos, ir tik po to svarstydavo, ar jų sportininkai gali užimti aukštas vietas. Šiuo atžvilgiu Šveicarija labai tiko. Ji buvo ranka pasiekiama daugeliui stipriausių Europos sporto valstybių.
Dalyvaujančios komandos
Net iki čempionato likus porai savaičių turnyro rengėjai neįsivaizdavo nei kiek komandų atvažiuos, nei kokia varžybų sistema jos žais. Šie klausimai buvo atsakyti tik prieš pat čempionatą, kai Ženevoje susirinko dešimties Senojo žemyno šalių krepšininkai. Turnyro šeimininkai šveicarai sulaukė svečių iš Belgijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vengrijos.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionatas, 1935 m.
Latvijos rinktinės kelias
Iš toliausiai atvyko Latvijos rinktinė. Jos krepšininkai trečios klasės traukinio vagonais keliavo 36 valandas, o nakvojo Berlyno geležinkelio stotyje ant medinių suolų ar grindų. Latvijos sporto vadovybė dėl brangios kelionės apskritai dvejojo, ar verta siųsti krepšininkus į Ženevą, tačiau tada įsikišo Rygos universiteto sporto klubo (US) vadovai. Jie pasisiūlė padengti didelę dalį išlaidų, bet tik su sąlyga, kad rinktinėje bus penki US krepšininkai. Pasakojama, kad išgirdęs šį ultimatumą rinktinės treneris Valdemaras Baumanis kelias valandas vaikščiojo Rygos gatvėmis ir svarstė, kaip pasielgti. Dėl trijų US krepšininkų (Džemo Raudzinio, Rūdolfo Jurcinio ir Eduardo Andersono) jis nedvejojo, bet dar dviejų žaidėjų iš šios komandos treneriui nereikėjo. Vis dėlto po ilgų apmąstymo valandų V.Baumanis su US keliama sąlyga sutiko.
Čempionato eiga
Krepšininkams atvykus į Ženevą, komandų vadovų susirinkime buvo nuspręsta, kad čempionatas vyks atkrintamųjų varžybų sistema. Pirmosios turnyro rungtynės buvo sužaistos 1935 metų gegužės 2 dieną, o pirmieji Europos čempionai paaiškėjo 1935 metų gegužės 4 dieną. Čempionatas vyko Ženevos Parodų rūmuose („Palais d‘Expositions“), kurie labiausiai garsūs dėl kasmetinės Ženevos automobilių parodos. Salės viduryje buvo įrengta krepšinio aikštė, apie ją - maždaug 2 tūkstančiai kėdžių. Vakarais sąlygos žaisti šioje salėje buvo neblogos, bet dieną krepšininkams trukdydavo pro stiklinį stogą spiginusi pavasario saulutė.
Čempionato rezultatai
Pirmąja Europos čempione tapo ir šeimininkų įsteigtą pagrindinį prizą - sidabrinį vyno ąsotį - laimėjo Latvijos rinktinė. Rezultatyviausiose čempionato rungtynėse Prancūzija nugalėjo Rumuniją 66:23 (tai buvo pusfinalis dėl 5-10 vietų). Asmeninio rezultatyvumo rekordus pasiekė italas Livio Franceschini. Jis per visą čempionatą įmetė 62 taškus, o per rezultatyviausias rungtynes su bulgarais - 32 (šias rungtynes italai laimėjo 36:22).
Galutinė rikiuotė:
- Latvija
- Ispanija
- Čekoslovakija
- Šveicarija
- Prancūzija
- Belgija
- Italija
- Bulgarija
- Vengrija
- Rumunija
Lietuvos nedalyvavimas ir pirmieji žingsniai
1935 metais Lietuva dar nebuvo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBB) narė, tačiau pirmojo Europos čempionato rengėjai atsiuntė kvietimą į Ženevą ir Kūno kultūros rūmams (XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje ši institucija Lietuvoje atliko dabartines sporto departamento ir nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas). Mūsų šalies sporto vadovams ilgai svarstyti, ar verta dalyvauti Europos čempionate, nereikėjo. Kelionė į Šveicariją kainavo labai brangiai, o Lietuvos krepšinis dar buvo kūdikystės stadijoje - jo lygį puikiai atspindėjo tai, kad 1935 metų sausį Lietuvos rinktinė Rygoje pralaimėjo draugiškas rungtynes Latvijai astronominiu rezultatu 10:123. Lietuvos krepšininkai niekur neišvyko ir 1935 metų pavasarį pasitenkino tuo, kad dar sykį išbandė jėgas su latviais, kurie sustojo Kaune pakeliui į Ženevą. Oficialiai tai buvo ne Lietuvos ir Latvijos, o Kauno ir Rygos rinktinių rungtynės, bet formaliai tarpmiestiniu pavadintame mače žaidė tie patys krepšininkai kaip metų pradžioje vykusiose tarpvalstybinėse. Latvių pranašumas nebebuvo toks milžiniškas, tačiau jie vėl laimėjo daugiau nei įtikinamai - 64:19. Apšilę mače su lietuviais, Latvijos krepšininkai pergales skynė ir Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Lietuvos krepšinio pradininkai
Lietuvos krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, į lietuvių kalbą pirmąsyk išvertęs šios sporto šakos taisykles. Per savo pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes 1925 m. žaidėme Rygoje su Latvijos rinktine. Jas rezultatu 41:20 laimėjo latviai. Kaimynai nugalėjo ir vėlesnėse rungtynėse, o didžiausią nesėkmę lietuviai patyrė 1935-ųjų sausį, pralaimėję būsimiesiems Europos čempionams rezultatu 10:123. Nors Lietuvoje krepšinis skynėsi kelią lėtokai, stiprių žaidėjų būta tarp išeivijos lietuvių. Susitikę su Lietuvos krepšinio atstovais, jie išmokė šiuos naujų krepšinio derinių, kitų subtilybių.
Lietuvos triumfas 1937 m. Europos čempionate
1937 m. Rygoje surengtame antrajame Europos krepšinio čempionate dalyvavo ir keletas Amerikos lietuvių. Tais metais Lietuvos krepšinio rinktinė laikyta viena iš autsaiderių. Tačiau lietuviai įveikė visus varžovus, Lietuva netikėtai tapo Europos čempione, finale 24:23 nugalėjusi Italiją. Prie sėkmės ypač prisidėjo du išeivijos lietuviai - Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas (pastarasis kartu buvo ir rinktinės treneris). 1911 m. Čikagoje gimęs F. Kriaučiūnas treniravo abi, vyrų ir moterų, krepšinio rinktines (lietuvės 1938 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate nusileido tik Italijai ir tapo vicečempionėmis). Į Lietuvą traukiniu grįžtančius Europos čempionus kiekvieno miesto stotyje sveikino minios žmonių. Krepšinis sparčiai populiarėjo.
Diplomatinė krizė dėl sidabrinės lėkštės
Todėl kai lietuviai vieną po kito įveikė visus varžovus, tarp jų - ir Lenkijos rinktinę, žaidimas dėl tuomečių šalių tarpusavio santykių buvo labai šiurkštus ir į viršų iškėlė Latvijos prezidento Karlio Ulmanio įteiktą dovaną - didelę sidabrinę lėkštę, ir niekas dar nežinojo, kad netrukus ši lėkštė išprovokuos rimtą diplomatinį dviejų Baltijos sesių konfliktą. Kaip rašo Leonas Karaliūnas knygoje apie čempionatą Rygoje, lietuviai po pergalės keletą dienų praleido Latvijos sostinėje ir 1937 m. gegužės 9 d. traukiniu išvyko į džiūgaujančią Lietuvą. Tik traukinyje komanda pastebėjo, kad nepasiėmė K. Ulmanio įteiktos lėkštės - ją čempionai netyčia paliko viešbučio kambaryje. Vienas delegacijos narių E. Racevičius skubiai išlipo iš traukinio Jelgavos stotyje ir kitu traukiniu grįžo į Rygą. Po kelių valandų pasiekęs viešbutį čia jau rado įsiplieskusį skandalą - viešbučio darbuotojai apie prezidento dovaną pranešė Latvijos krepšinio atstovams, o šie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti jiems. Laiku pasirodęs E. Racevičius atsiėmė lėkštę ir pirmu traukiniu išvyko į Kauną. Tačiau latviai jautėsi įžeisti ir per atstovybę liepė pasiaiškinti. Paminėta ir tai, kad nesulaukusi deramo paaiškinimo Latvija nutrauks diplomatinius santykius su Lietuva. Lietuvos atstovai atsiprašė už šį incidentą, o spaudoje pasirodė labai teigiamas straipsnis apie Latvijoje rengtą čempionatą. Šį kartą krizę pavyko sėkmingai užgesinti.
Lietuva - 1939 m. Europos krepšinio čempionato šeimininkė ir nugalėtoja
Pagal to meto taisykles, Europos čempionatą laimėjusi šalis įsipareigodavo rengti kitą krepšinio čempionatą. Šiam sporto renginiui buvo specialiai pastatyta Kauno sporto halė, per atidarymą kalbą sakė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Trečiajame Europos čempionate lietuviai laimėjo visas septynerias rungtynes ir antrą kartą tapo čempionais. Įspūdingiausią pergalę iškovojo prieš Suomijos rinktinę, įveikę ją rezultatu 112:9, o finale lietuviai rezultatu 37:36 nugalėjo latvius.
Kauno sporto halė
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė puikią sporto areną.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Pasirengimas čempionatui
Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai ir vengti incidentų. Ypač baimintasi galimų incidentų su Lenkijos sportininkais ir sirgaliais dėl Vilniaus krašto okupacijos. Laikraštis „XX amžius“ rašė, kad reikia vengti neapykantos ir būti nuoširdiems visiems svečiams. Atvykstančios delegacijos buvo draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir apgyvendinamos Karo mokykloje. Žurnalistai pastebėjo, kad italai buvo temperamentingiausi, o latviai - rimtesni ir susikaupę.
Čempionato eiga ir rezultatai
Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne vyrų, o moterų krepšinio komandos iš Kauno ir Varšuvos. Lietuvės laimėjo rezultatu 29:28. Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.
Konfliktas su Latvija ir jo pasekmės
Tačiau krepšinis kaimynėms vėl pakišo koją lygiai po dvejų metų ir šį kartą reikėjo kur kas kūrybiškesnių sprendimų latvių nusivylimui numalšinti. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis Lietuvos ir Latvijos komandų mačas, kurį lietuviai laimėjo vos vieno taško skirtumu 37:36. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką, o vėliau parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Po šių rungtynių Lietuvos ir Latvijos santykiai taip paaštrėjo, kad buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės. Visgi Europos čempionais antrąkart tapo lietuviai, o sidabras atiteko latviams. Siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
Eugenijus Nikolskis sakė: „Latviai nemokėjo sportiškai pralaimėti, <…> prasidėjo su sportu nieko bendro neturinčios intrigos, jos ir privedė, iš dabartinio taško žiūrint, prie incidento - nutraukti draugiškų, broliškų ir gretimų tautų diplomatinius santykius. Man rodos, kad šiandien tai būtų visiškai neįmanoma“.
Pokario laikotarpis ir sugrįžimas į elitą
Po 1939 m. triumfo, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, Europos krepšinio čempionatai buvo sustabdyti. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.
Lietuvos krepšinio rinktinės kelias: nuo pirmųjų žingsnių iki šiandien
Pirmieji žingsniai (1935-1939 metai)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų , šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė (1992-1996 metai)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje. Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
Šaltas dušas 1993 metais
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Atgaiva 1995 metais
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
Atlantos Olimpiados bronza 1996 metais
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nukritimas (1997-2001 metai)
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta. Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu. Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
Kritimas į žemę 2001 metais
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Rami ir stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 metai)
2002 metais vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse 2003 metais. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Atėnų olimpiada 2004 metais
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
Europos čempionatas 2005 metais
2005 metais Europos čempionate, rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
Pasaulio krepšinio čempionatas 2006 metais
2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie (2007-2011 metai)
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
Pekino olimpiada 2008 metais
2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.
Skaudūs 2009 metai
2009 metai buvo vieni skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. 2009 metais Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko A. Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko K. Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant L. Kleizai.
Krepšinio čempionatas namuose 2011 metais
2011 metai - Europos čempionatas namie, Lietuvoje! Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra M. Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Š. Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį D. Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje S. Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
Atranka į Olimpiadą 2012 metais
2012 metais atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius L. Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.
#