Kai Lietuva 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, šalis buvo sudėtingoje situacijoje, o sportas tik lėtai brovėsi į žmonių gyvenimus. Į Lietuvą atkeliavo ir krepšinis, kuris tuomet dar buvo vadinamas krepšiasvydžiu. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Tačiau tuomet į Lietuvą atvyko išeivijos lietuviai, kurie padarė tikrą krepšinio revoliuciją Lietuvoje.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje
Krepšiniui, kaip antrajai Lietuvos religijai, įsitvirtinti neprireikė daug laiko. Pirmieji žingsniai buvo žengti apie 1921 m. Kitais metais pasirodė ir pirmoji knygelė apie krepšinį. 1922 m. lapkričio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios varžybos. Netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų buvo žengta ir į tarptautinę areną. Pirmaisiais lietuvių varžovais tapo Latvijos vyrų komanda. Deja, jiems buvo pralaimėta 20:41 ir 12:47. Tuo metu taip staiga išaugęs susidomėjimas šia sporto šaka ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1934 m., kuomet buvo atidaryti Kūno kultūros rūmai. Juose buvo įrengta daugiafunkcinė sporto salė. Tais pačiais metais Lietuva pasiprašė priimama į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją). Po truputį krepšinis pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai - 10:123) rodė, kad dar daug ką reikia nuveikti. Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvažiavęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti.
1935 m. Europos krepšinio čempionatas: staigmena ir triumfas
1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, jos galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje - po buvusių penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Kartu ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kitos buvo nugalėtos dar trys rinktinės ir finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Tokiu būdų visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva.
Iš JAV specialiai atvykusių Felikso Kraučiūno ir Prano Talzūno vedami lietuviai jau pirmą čempionato dieną pateikė staigmeną ir 22:20 nugalėjo vienaa iš favoričių laikytą Italijos komandą. Vėliau lietuviai 20:15 (16:10) nugalėjo Estiją, 21:7 (8:3) - Egiptą, 32:25 (18:18) - Lenkiją. Dramatišką Europos čempionato finalą rezultatu 24:23 (11:9) laimėjo Lietuva. Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė P.Talzūnas, pelnęs iš viso net 69 taškus. „Mums visi siūlė paskutinę vietą, o mes pasiėmėme pirmą.
Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą. Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe. Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties, į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje. Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai.
Taip pat skaitykite: Čempionato istorija ir reikšmė
Kauno sporto halė - krepšinio namai
1939 metais trečiosios Europos krepšinio pirmenybės surengtos Kaune. Halės gimtadienis buvo 1939 m. gegužės 21-oji. Net sunku pasakyti, kuris laimėjimas prieškario Lietuvai buvo didesnis - pergalė Europos čempionate ar halės pastatymas. Mūsų šalis tikrai negarsėjo sporto bazėmis, bet sugebėjo greitai pastatyti areną, kuriai lygių nebuvo visoje Europoje. Taip halę įvertino tuometinis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Viljamas Džonsas (William Jones). Jis palygino halę su Pjero de Kuberteno vardo sale Paryžiuje, bet pridūrė, kad ši daugiau skirta tenisui. O Kauno sporto halė atsirado tik krepšinio dėka.
1937 m. lietuviai pirmą kartą laimėjo Europos čempionatą ir gavo teisę organizuoti kitas pirmenybes. Likus pusmečiui iki čempionato, Kaune nebuvo ne tik arenos, bet ir jos pamatų. Statybos prasidėjo tik 1938 m. gruodžio 5 d., bet vyko labai sparčiai. Vienu metu triūsė net 300 žmonių. Žiemą betonavimo darbai vyko spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, buvo naudojami specialiūs šildymo įrenginiai. Halės projektą sukūrė garsus architektas Anatolijus Rozenbliumas, objektą statė Povilo Dėdelės firma. Visa tai kainavo maždaug 400 tūkst. litų. Šiuo metu suma gali atrodyti juokinga, tuo metu atrodė kitaip. Bilietai į Europos čempionatą kainavo 1,5-2 litus (stovimos vietos) arba 2,5-5 litus (sėdimos vietos). Tokios kainos 1939-aisiais buvo laikomos gan aukštomis.
Gegužės 15 d. halėje jau vyko treniruotės, o gegužės 21 d. joje surengtas oficialus čempionato atidarymas. Aštuonias pirmenybių komandas pasitiko 11 tūkst. žiūrovų, sveikinimo kalbą rėžė prezidentas Antanas Smetona. Varžybos prasidėjo diena vėliau - gegužės 22-ąją. Pirmosios rungtynės buvo ypatingos, nes titulą gynusiems lietuviams iššūkį metė 1935 m. Europos čempionai latviai. Vėliau paaiškėjo, kad šios rungtynės buvo lemiamos. Lietuviai panaikino 6 taškų atsilikimą, Pranas Lubinas pataisė komandos draugo metimą paskutinėmis sekundėmis ir šeimininkai šventė pergalę 37:36.
1939 m. Europos krepšinio čempionatas: antrasis triumfas
Lietuvos rinktinė užsitikrino pirmą vietą dar nesužaidus paskutinių rungtynių su Italija. Nepaisant to, Italija buvo nugalėta 48:15 (29:7). Būtent ši kova buvo pati svarbiausia ir lemtinga iškovojant čempionų titulą. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų.
Kitas čempionato rungtynes mūsų rinktinė laimėjo nesunkiai. Mačo su latviais didvyris P.Lubinas surinko 10 taškų, dar rezultatyviau žaidė 12 taškų pelnęs Mykolas Ruzgys. Jie abu buvo JAV lietuviai, kaip ir Feliksas Kriaučiūnas, Juozas Jurgėla bei Vytautas Budriūnas, čempioniškoje komandoje taip pat vaidinę labai svarbius vaidmenis. P.Lubinas buvo ir rinktinės treneris.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Lietuvos krepšininkai antrą kartą iš eilės tapo Europos čempionais, antrąja vieta tenkinosi latviai, trečioji atiteko lenkams. Medaliai tais laikais nebuvo teikiami. Vietoj jų krepšininkai iš A.Smetonos rankų gavo laikrodžius, o vietoj taurės - sidabrinę kraičio skrynią.
Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu ayžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad ši titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų. Viena iš Lietuvos pergalių 1939 m. čempionate buvo ypatingai įspūdinga, Suomija buvo sutriuškinta net 112:9.
Okupacija ir ilgas kelias į nepriklausomybę
1940 metų Lietuvos Respubliką okupuoja Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybės neteko ir Lietuvos krepšinis. Lietuvos rinktinę išblaškė sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Po jo dauguma čempionų atsidūrė Vakaruose, kai kas - Australijoje. Kitos nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės pergalės teko laukti daugiau nei pusę amžiaus. Sugrįžimo į tarptautinę areną reikėjo laukti iki 1992-ųjų, į Europos čempionatą - iki 1995-ųjų. O štai halė ilgam išliko svarbiausia Lietuvos arena, neatsiejama nuo Kauno „Žalgirio“. Didesnės sporto salės šalyje nebuvo iki 2004 m., kuomet Vilniuje duris atvėrė „Siemens“ arena. Kaune halė išliko svarbiausia iki 2011 m., „Žalgirio“ arenos atidarymo. Joje iki šiol vyko sporto renginiai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę surengtas Algirdo Šociko vardo bokso turnyras. Visgi 80-mečio proga jokių švenčių nebuvo. Kaip tik šią savaitę, pasitinkant jubiliejų, halė uždaryta rekonstrukcijai.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
tags: #1935 #m #europos #krepsinio #nugaletojai