Europos futbolo čempionatas, organizuojamas UEFA kas ketverius metus, yra vienas svarbiausių ir prestižiškiausių futbolo turnyrų pasaulyje. Šis čempionatas, pritraukiantis milijonus sirgalių visame pasaulyje, turi turtingą ir įspūdingą istoriją, prasidėjusią dar 1960 metais. 1972 metų Europos čempionatas, vykęs Belgijoje, įsimintinas Vakarų Vokietijos rinktinės triumfu. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio čempionato aplinkybes, dalyvius, įsimintinus momentus ir Vakarų Vokietijos rinktinės kelią į pergalę.
Europos futbolo čempionato ištakos
Senojo žemyno rinktinių turnyro užuomazgos atsirado 1956 m. UEFA tapo svarbiausiu Europos futbolo valdymo organu. Pirmasis Europos futbolo čempionatas įvyko 1960 m. Prancūzijoje. Iki 1968 m. jis buvo žinomas kaip Europos tautų taurė. Šiame turnyre dalyvavo 17 šalių futbolo rinktinės. Pirmajame čempionate triumfavo Sovietų Sąjunga, finale 2:1 įveikusi Jugoslaviją.
Pirmaisiais Europos futbolo čempionato finalinio etapo dalyviais tapo Prancūzijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos ir SSRS futbolininkai. Čempionatas vyko Prancūzijoje, tad vietos futbolo mėgėjai tikėjosi tapti savo numylėtinių pergalės liudininkais. Tačiau jau pirmose pusfinalio rungtynėse šeimininkai 4:5 nusileido jugoslavams, nors likus 15 min. iki susitikimo pabaigos prancūzai pirmavo 4:2. Kitame pusfinalyje SSRS rinktinė 3:0 įveikė Čekoslovakijos futbolininkus. Stipriausia Europos futbolo komanda tapo SSRS rinktinė.
Čempionato formato pokyčiai
Iki 1976 m. finaliniuose turnyruose žaidė tik 4 komandos. 1977 m. nutarta išplėsti iki aštuonių - pirmąkart ši naujovė išmėginta 1980 m. Italijoje. 1996 m. Europos čempionate dalyvavo 16 komandų. Po istorinių permainų Rytų Europoje 1996 m.
1968 m. Europos čempionatas Italijoje
1968 m. Europos futbolo čempionatas vyko Italijoje. Tai buvo antras čempionatas iš eilės, kuriame triumfavo šeimininkų rinktinė. Norą dalyvauti Europos čempionate pareiškė 31 šalies rinktinė. Visos jos pirmą kartą buvo suskirstytos į 8 atrankos grupes, kur buvo kovojama dviejų ratų principu. Į kitą etapą, ketvirtfinalį žengė tik grupių laimėtojai. Ketvirtfinalio porų laimėtojai po dviejų tarpusavio rungtynių pateko į finalinį etapą.
Taip pat skaitykite: Tragiškos 1972 m. olimpinės žaidynės
Ketvirtfinalyje italams teko kietas riešutėlis - bulgarai. Sofijoje po atkaklios kovos 3-2 laimėjo šeimininkai, tačiau Neapolyje Italija atsirevanšavo "saugiu" rezultatu 2-0 ir pateko į finalinį etapą. Titulą ginantiems ispanams teko ne kas kitas, o tuometiniai pasaulio čempionai. Pirmos dvikovos 1968-ųjų balandį pabaigoje Londono "Wembley" stadione Bobby Charltonas pelnė vienintelį įvartį ir išplėšė saviškiams pergalę. Po mėnesio abi rinktinės kovojo Madride. 47 min. Amancio Amaro pasiekė įvartį ir išlygino bendrą rezultatą. Tačiau netrukus pasižymėjo Martinas Petersas, o susitikimo pabaigoje įmušė ir Normanas Hunteris. Tai reiškė, kad Ispanija baigė pasirodymą šiame Europos čempionate. Tuo tarpu Jugoslavijos - Prancūzijos dvikovoje intriga buvo nebent pirmosiose rungtynėse Marselyje (1-1). Belgrade jugoslavai nušlavė varžovus net 5-1. Į finalinį čempionato ketvertą trečią kartą iš eilės pateko ir SSRS rinktinė. Po pralaimėjimo Budapešte vengrams 0-2, sovietai namuose atsirevanšavo 3-0. Finalinį čempionato etapą 1968 m. birželio 5 - 10 dienomis UEFA patikėjo surengti Italijai. Pirmajame pusfinalyje birželio 5 dieną ginklus surėmė Italija ir SSRS. Abi rinktinės šiose rungtynėse pasižymėjo geležine gynyba, skirdamos savų vartų saugumui itin daug dėmesio.
Pusfinalio burtai Neapolio "San Paolo" aikštėje vyko nuožmi ir bekompromisė kova - po susidūrimo su Valentinu Afoninu antrajame kėlinyje aikštę turėjo palikti italų puolėjas Gianni Rivera ir italai liko dešimtiese. Jau pratęsimo metu kelio traumą patyrė Giancarlo Barcellino. Pirmajame kėlinyje dominavo SSRS, tačiau po pertraukos iniciatyvą perėmė Italija. Progų buvo sukurta itin mažai. Galiausiai rungtynės baigėsi 0-0. Tuomet 11 metrų baudiniai nebuvo mušami. Peržaisti rungtynes taip pat nebuvo kada - po poros dienų laukė finalas. Komandą nugalėtoją turėjo lemti šiuolaikiniame futbole neįsivaizduojamas faktorius - burtai. Teisėjo iš Vokietijos Kurto Čenšerio mesta moneta pergalę ir kelialapį į finalą lėmė Italijai.
Tikėdamiesi saviškių triumfo, Neapolyje į finalo rungtynes tarp Italijos ir Jugoslavijos susirinko per 80 tūkst. futbolo gerbėjų. Triukšminga minia nuščiuvo po jugoslavų atakos 39 min. Po pertraukos šeimininkai stengėsi atakuoti, o "jugai" gynėsi kaip įmanydami ir dažnai prasižengdami - antrajame kėlinyje jie surinko net 4 geltonas korteles. Vis dėl to Italiją išgelbėjo Angelo Domenghini, kai 80 min. Per likusį laiką ir pratęsimą įvarčių pasiekta nebuvo. Antrajame finale kur kas šviežesni buvo italai. Treneris Ferruccio Valcareggi iš pagrindų atnaujino sudėtį, į aikštę išleido nemažai naujų žaidėjų, turinčių šviežių jėgų. Jau 12 min. Italija įsiveržė į priekį, kai po tolimo komandos draugo smūgio kamuolys baudos aikštelėje atiteko laisvam Luigi Rivai ir jam beliko įmušti į apatinį vartų kampą. 31 min. puikiu smūgiu iš 16 metrų rezultatą padvigubino Pietro Anastasi. Įgiję persvarą, italai per likusį laiką kontroliavo iniciatyvą. Italija šventė saviškių pergalę Europoje.
1972 m. Europos čempionatas
1972 metų Europos čempionate Belgijoje sąlygas diktavo Vokietijos rinktinė. Ji įtikinamai laimėjo abejas rungtynes ir pirmą kartą tapo žemyno čempione. Metų atradimu tapo bronzos medalius iškovojusi Belgijos komanda, o baigiamasis turnyras vėl vyko be praėjusio čempionato nugalėtojų - geriausia 1968 metų Europos komanda Italija suklupo ketvirtfinalyje.
Ketvirtajame Europos čempionate pirmą kartą į viršūnę pakilo Vokietijos (tuo metu - Vokietijos Federacinės Respublikos) vėliava. Belgijoje vykusiame finaliniame etape Franco Bekenbauerio (Franz Bekenbauer) ir Gerdo Miulerio (Gerd Muller) vedama Vokietijos rinktinė kovojo su SSRS, Belgijos ir Vengrijos komandomis. Vokiečiai pusfinalyje 2:1 įveikė šeimininkus belgus, o sovietai 1:0 palaužė vengrus.
Taip pat skaitykite: Miuncheno olimpinių žaidynių drama
Vakarų Vokietijos kelias į pergalę
Vakarų Vokietijos rinktinė 1972 m. čempionate demonstravo puikų žaidimą. Jie pusfinalyje įveikė šeimininkę Belgiją rezultatu 2:1. Finale susitiko su Sovietų Sąjungos rinktine, kuri pusfinalyje nugalėjo Vengriją rezultatu 1:0.
Finale Vakarų Vokietija dominavo aikštėje ir įtikinamai nugalėjo Sovietų Sąjungą rezultatu 3:0. Du įvarčius pelnė legendinis Gerdas Miuleris, vieną - Herbertas Vimeris. Ši pergalė Vakarų Vokietijai atnešė pirmąjį Europos čempiono titulą.
Įsimintini čempionato momentai
Per visą Europos čempionato istoriją būta daugybė įsimintinų momentų, kurie įsirėžė į futbolo sirgalių atmintį.
- Antonino Panenkos baudinys (1976 m.): Čekoslovakijos žaidėjas Antoninas Panenka finale prieš Vokietiją realizavo 11 metrų baudinį smūgiuodamas kamuolį lengvai per vidurį, kai vartininkas jau buvo šokęs į šoną. Šis baudinys tapo legendiniu ir iki šiol vadinamas "Panenkos" stiliumi.
- Marco van Basteno įvartis (1988 m.): Olandijos puolėjas Marco van Bastenas finale prieš Sovietų Sąjungą įmušė vieną gražiausių įvarčių Europos čempionato istorijoje. Jis atliko smūgį iš aštraus kampo ore, kamuoliui skriejant į tolimąjį vartų kampą.
- Danijos triumfas (1992 m.): Danija į 1992 m. Europos čempionatą pateko tik dėl Jugoslavijos diskvalifikacijos. Nepaisant to, danai sugebėjo sensacingai laimėti čempionatą, finale įveikę Vokietiją.
- Graikijos stebuklas (2004 m.): Graikija 2004 m. Europos čempionate Portugalijoje tapo tikra sensacija. Niekas nesitikėjo, kad graikai, treniruojami Otto Rehhagelio, sugebės laimėti čempionatą. Tačiau jie parodė puikią gynybą ir komandinę dvasią, įveikdami visas favorites ir finale nugalėdami Portugaliją.
Europos čempionatų nugalėtojai
Per visą Europos čempionato istoriją nugalėtojais tapo šios šalys:
- 1960 m. - SSRS
- 1964 m. - Ispanija
- 1968 m. - Italija
- 1972 m. - Vokietija
- 1976 m. - Čekoslovakija
- 1980 m. - Vokietija
- 1984 m. - Prancūzija
- 1988 m. - Olandija
- 1992 m. - Danija
- 1996 m. - Vokietija
- 2000 m. - Prancūzija
- 2004 m. - Graikija
Ispanija ir Vokietija yra sėkmingiausios Europos čempionato komandos, laimėjusios po 3 kartus.
Taip pat skaitykite: Sudėtis ir reikšmė: "Panevėžio" FK 1972 m.
Europos čempionato rekordai ir statistika
Per visą Europos čempionato istoriją užfiksuota daugybė rekordų ir įdomių statistinių duomenų:
- Rezultatyviausias žaidėjas: Michelis Platini (Prancūzija) - 9 įvarčiai (1984 m.).
- Jauniausias žaidėjas: Jetro Willemsas (Nyderlandai) - 18 metų ir 71 diena (2012 m.).
- Seniausias žaidėjas: Kostas Chalkias (Graikija) - 38 metai (2012 m.).
- Daugiausiai kartų čempionais tapusios šalys: Ispanija ir Vokietija (po 3 kartus).