1972 m. vasaros olimpinės žaidynės, vykusios Miunchene, Vokietijoje, įsiminė ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir tragiškais įvykiais, kurie amžiams aptemdė šią sporto šventę. Šiame straipsnyje aptarsime šių žaidynių kontekstą, įvykius ir palikimą.
Pasiruošimas ir Šūkis „Linksmosios Žaidynės“
1972 m. olimpinės žaidynės Miunchene vyko su šūkiu „Linksmosios žaidynės“. Vakarų Vokietija siekė parodyti pasauliui, kad yra valstybė, atsikračiusi nacistinio šleifo. Vokietijos saugumo tarnybos žinojo apie galimas grėsmes, tačiau palestiniečių teroristai nebuvo laikomi prioritetiniu pavojumi. Nepaisant to, rugsėjo 5 dieną aštuoni „Juodojo rugsėjo“ smogikai, nešini AK47 automatais ir granatomis, nepastebėti perlipo olimpinio kaimelio tvorą.
Tragedija Olimpiadoje: Įkaitų Drama ir Žudynės
Rugsėjo 5-oji tapo juodžiausia diena šiuolaikinių olimpinių žaidynių istorijoje. Ankstyvą rytą teroristų grupuotė „Juodasis rugsėjis“ įsiveržė į Izraelio delegacijos būstą. Du Izraelio olimpiečiai, bandę pasipriešinti užpuolikams, buvo iškart nušauti, o dar devyni delegacijos nariai paimti įkaitais. Teroristai reikalavo, kad iš Izraelio kalėjimų būtų paleisti 234 įkalintieji, taip pat du Vokietijoje laikomi vokiečių radikalai.
Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir atmetė reikalavimus paleisti palestiniečių kalinius ir už savo šalies sportininkų saugumą atsakomybę perdavė Vokietijai. Buvo sutarta, kad policija atsiųs du sraigtasparnius, kurie visus nuskraidins į Riemo oro uostą. Pirminis vokiečių planas buvo, jog lėktuve teroristų lauks persirengę policijos pareigūnai, tačiau šis planas buvo atmestas kaip per daug pavojingas. Vietoj to, buvo nuspręsta, kad snaiperiai nušaus teroristus, kai jie bandys persėsti iš sraigtasparnių į lėktuvą.
Operacija įkaitams išlaisvinti buvo improvizuota. Policininkai nebuvo apmokyti įkaitų vadavimo operacijų ir net neturėjo radijo ryšio. Policijai pavyko nukauti penkis teroristus iš aštuonių, tačiau šie šaltakraujiškai nužudė visus įkaitus. Vienas teroristas įmetė granatą į sraigtasparnį, kuriame vis dar buvo įkaitai, o kiti buvo tiesiog nušauti. Likę trys teroristai buvo sulaikyti, tačiau netrukus paleisti į laisvę, kai „Juodojo rugsėjo“ organizacijos rėmėjai užgrobė „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavo šios trijulės išlaisvinimo.
Taip pat skaitykite: Vakarų Vokietijos futbolo istorija
Nors iš pradžių buvo skelbta, kad įkaitai yra išlaisvinti, tiesa paaiškėjo rugsėjo 6-osios rytą. Likę Izraelio sportininkai buvo iškviesti sugrįžti į Izraelį, baiminantis pavojaus jų gyvybėms.
Žaidynių Tęstinumas ir Paminėjimo Klausimas
Įdomu, kad prasidėjus įkaitų dramai, pačios olimpinės žaidynės ne iškart buvo sustabdytos. Po tragedijos, žaidynės buvo trumpam sustabdytos, bet netrukus tęsiamos, teigiant, kad „žaidynės turi tęstis“.
Aukų artimieji ilgą laiką siekė, kad Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) surengtų oficialų paminėjimą per olimpines žaidynes. Tačiau TOK griežtai priešinosi, tvirtindamas, kad tai politizuotų apolitiškomis turinčias būti žaidynes.
2012 m., artėjant 40-osioms tragedijos metinėms, nužudytų sportininkų našlės Ankie Spitzer ir Ilana Romano pradėjo puolimą prieš TOK, šiam atsisakius oficialiai pažymėti metines. Jos kaltino TOK diskriminacija ir pasidavimu arabų šalių spaudimui. Viešai paminėti žudynių metines paragino įtakingi pasaulio lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Baracką Obamą ir Australijos premjerę Julią Gillard.
Sportiniai Pasiekimai ir Lietuvos Dalyvavimas
Nepaisant tragedijos, 1972 m. olimpinėse žaidynėse dalyvavo 7134 sportininkai iš 121 rinktinės. Daugiausia medalių iškovojo SSRS (99) ir JAV (94).
Taip pat skaitykite: Miuncheno olimpinių žaidynių drama
Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo aštuoni sportininkai iš Lietuvos, kurie rungėsi krepšinio, plaukimo, baidarių ir kanojų irklavimo bei lengvosios atletikos varžybose.
Lemiamos krepšinio dvikovos tarp SSRS ir JAV metu, likus žaisti 3 sekundėms, amerikiečiai išsiveržė į priekį 50:49. Po antrojo Dougo Collinso baudos metimo SSRS rinktinė negalėjo prašyti minutės pertraukėlės, todėl žaidimas buvo pratęstas. Kilus sumaiščiai dėl pertraukėlės prašymo, FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas įtikino sekretoriatą, kad reikia peržaisti paskutines 3 sekundes. Galiausiai, atnaujinus žaidimą, Ivanas Jedeška perdavė kamuolį M. Paulauskui. Amerikiečiai pateikė protestą, tačiau jis nebuvo patenkintas.
Olimpiados Talismanas: Taksas Valdis
1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių talismanas buvo taksas Valdis. Jį nupiešė grafikas Otlas Aikeris, sukūręs oro linijų kompanijos „Lufthansa“ logotipą. Iš pradžių planuota, kad Valdis bus išpaišytas visomis penkiomis olimpinėmis spalvomis, tačiau galiausiai liko tik trys, nes vokiečiai atsisakė raudonos ir juodos, kurios buvo nacių partijos spalvos.
Žurnalistų Darbas ir Informacijos Sklaida
Bronius Čekanauskas savo prisiminimuose aprašo, kaip Lietuvos žurnalistai dirbo 1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse. Anais laikais Lietuva tiesiogiai negaudavo nė vienos akreditacijos į tarptautines varžybas, viskas ėjo per Maskvą. Žurnalistams tekdavo rinkti informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant TASS‘ą ir užsienio radijo stotis. Reportažus reikėjo ruošti iš anksto, o ryšys su redakcija buvo sudėtingas ir brangus.
Palikimas ir Pamokos
1972 m. Miuncheno olimpinės žaidynės paliko gilų pėdsaką olimpiniame judėjime ir pasaulyje. Šis išpuolis pakeitė požiūrį į terorizmo grėsmę ir paskatino griežtesnes saugumo priemones per sporto renginius. Izraelis po šio teroro akto paskelbė karą teroristams ir gaudė bei žudė su Miuncheno teroro aktu susijusius asmenis.
Taip pat skaitykite: Sudėtis ir reikšmė: "Panevėžio" FK 1972 m.
Vokietija pastatė kelis memorialus aukoms atminti. Ilgus metus Vakarų Vokietijos, o vėliau ir suvienytos valstybės valdžia aukų gimines iš esmės ignoravo, jie sulaukė tik mažų kompensacijų. Tik 2022 m., likus kelioms dienoms iki 50-mečio renginio, Vokietijos valdžia susitarė su aukų artimaisiais dėl kompensacijos.