Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus politinis, ekonominis bei kultūrinis įvykis, pritraukiantis milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime 1976 m. vasaros olimpines žaidynes, kurios vyko Monrealyje, Kanadoje, aptarsime įdomius faktus, svarbius įvykius ir Lietuvos sportininkų pasiekimus šiose žaidynėse.
Olimpinių žaidynių istorinė perspektyva
Olimpinės žaidynės turi gilias šaknis antikoje, kur jos buvo skirtos pagerbti dievams ir neįtikėtinų jėgų turintiems atletams. Senovės Graikijoje olimpinių žaidynių laikotarpiu buvo laikomasi taikos. Tačiau modernių žaidynių istorijoje neretai pasitaiko politinių įtampų ir boikotų. Pavyzdžiui, 1936 m. žaidynes Berlyne Adolfas Hitleris panaudojo kaip propagandos įrankį, o 1956 m. žaidynes Melburne aptemdė Sovietų Sąjungos invazija į Vengriją.
Tokia buvo ir modernių žaidynių pradininko prancūzų pedagogo ir istoriko Pierre`o de Coubertino idėja - viena didele sporto švente suvienyti visas tautas.
1976 m. Monrealio olimpinės žaidynės: Faktai ir skaičiai
1976 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Monrealyje dalyvavo 6084 sportininkai iš 92 šalių. Žaidynėse iš viso medalius laimėjo 41 rinktinės nariai. Daugiausia medalių iškovojo:
- SSRS - 125 (49 aukso, 41 sidabro, 35 bronzos)
- VDR - 90 (40 aukso, 25 sidabro, 25 bronzos)
Žaidynes atidarė Anglijos karalienė Elžbieta II, kuri tuo metu buvo ir Kanados valdovė. Karalienės dukra, princesė Ana, dalyvavo žaidynių jojimo varžybose. Jai vienintelei iš visų žaidynėse dalyvavusių moterų nebuvo atliktas lyties testas. Fechtavimo komandų varžybose su Vakarų Vokietijos rinktine auksą iškovojo Thomas Bachas.
Taip pat skaitykite: 1976 metų Lietuvos futbolo čempionatas
Boikotas
Net 22 Afrikos šalys boikotavo Monrealio žaidynes dėl to, kad jose dalyvavo Naujosios Zelandijos sportininkai.
Žvaigždė
14-metė rumunė Nadia Comaneci tapo ryškiausia žaidynių Monrealyje žvaigžde. Ji tapo pirmąja istorijoje gimnaste, kurios pasirodymas buvo įvertintas maksimaliu balu - 10.
Įdomus faktas
Japonijos šaudymo rinktinės gretose buvo Taro Aso.
Lietuvos sportininkų pasirodymas Monrealyje
1976 m. Monrealio žaidynėse dalyvavo aštuoni Lietuvos sportininkai. Jie iškovojo net septynis medalius. Sidabro medalį su aštuonvietės valties įgula iškovojo irkluotoja Klaudija Koženkova. Plaukikas Arvydas Juozaitis laimėjo bronzos medalį 100 m krūtine rungtyje.
Olimpinė ugnis: Tradicijos ir kuriozai
Kiekvienais olimpiniais metais, prieš prasidedant žaidynėms, visas pasaulis stebi, kaip į būsimos sporto fiestos vietą keliauja pagrindinis jos simbolis - olimpinė ugnis. Antikos laikais ugnį prieš kiekvienas žaidynes uždegdavo Olimpijoje, deivės Heros šventykloje, o tada iškilmingai pristatydavo į Atėnus. Ir dabar olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyksta ten pat, kur kadaise stovėjo Heros šventykla.
Taip pat skaitykite: Olimpinis krepšinis 1976 m.
Olimpinės ugnies kelionės būdai
Per ilgą olimpinės ugnies istoriją buvo įvairių transportavimo būdų. Pirmąsyk į orą olimpinė ugnis pakilo dar 1952 metais - pakeliui į Helsinkio vasaros žaidynes. O štai kitas olimpinės ugnies skrydis - 1956-aisiais - jau buvo priverstinis, norint nugabenti ją į Melburną, Australiją.
Kuriozai
Buvo atvejų, kai deglas geso dėl lietaus, vėjo arba išvis nepaaiškinamų priežasčių. Todėl tokiems atvejams, be pagrindinio deglo, nuo olimpinės ugnies visada pridega dar ir specialias lempas, kurios nežinia kada gali praversti.
Politiniai aspektai ir boikotai olimpinėse žaidynėse
Antikos laikų taisyklė laikytis taikos pažeidžiama kone per kiekvienas olimpines žaidynes, o modernių žaidynių idėja viena didele sporto švente suvienyti visas tautas taip pat nėra įgyvendinama.
1956 m. olimpiada vyko Melburne, Australijoje. Jas dėl įvairių priežasčių boikotavo septynios valstybės. Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija, atsisakydamos siųsti savo sportininkus, išreiškė protestą prieš ką tik įvykusią Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją. Šis konfliktas persikėlė ir į sportines varžybas - vykstant vandensvydžio rungtynėms tarp abiejų šalių, sportininkai nesivaržydami liejo savo įtūžį vienas kito atžvilgiu.
1980 m. Maskvos olimpines žaidynes boikotavo JAV ir daug kitų valstybių, protestuodamos prieš SSRS invaziją į Afganistaną. Atsakydamos į Maskvos žaidynių ignoravimą, Sovietų Sąjunga ir kitos Varšuvos pakto šalys 1984 m. atsisakė vykti į Los Andželą. Vietoj jų buvo surengtos Draugystės varžybos.
Taip pat skaitykite: Komandinės sporto šakos: Lietuvos pasiekimai olimpinėse žaidynėse
Dopingas olimpinėse žaidynėse
1989 m. Australijos senato pateiktoje ataskaitoje buvo pareikšta, kad olimpinės žaidynės Maskvoje gali būti vadinamos Chemikų žaidynėmis, nes vargu ar bent vienas medalį laimėjęs sportininkas nevartojo dopingo preparatų. Per šias žaidynes užfiksuoti „kraujo dopingo“ atvejai - prieš startą medalius laimėjusiems bėgikams būdavo perpilama daugiau nei litras kraujo.
Dažnos XXI a. olimpinės žaidynės taip pat neapsieidavo be dopingo skandalų - 2008 m. vasaros olimpiada Pekine, Kinijoje, tapo rekordine. Dėl neleistinų preparatų vartojimo medalių neteko 50 atletų, 14 jų - iš Rusijos.
Išvados
1976 m. Monrealio olimpinės žaidynės įsiminė ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir politiniais įvykiais. Nepaisant to, Lietuvos sportininkai parodė puikius rezultatus ir iškovojo medalius, įrašydami savo vardus į šalies sporto istoriją. Olimpinės žaidynės išlieka svarbiu įvykiu, kuris vienija sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio, skatindamas taiką, draugystę ir kilnius siekius.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse: Istorija ir dabartis
Nors šis straipsnis skirtas 1976 m. olimpinėms žaidynėms, verta apžvelgti ir bendrą Lietuvos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse.
Istorija
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai. 1919 m. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse.
Dabartis
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse.
Įdomūs faktai
Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Sportas ir žiniasklaida: Simbiozė ir komercializacija
Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių, nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar įmanoma įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.