Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos olimpinės delegacijos istorija nuo pat pirmųjų žaidynių, kuriose dalyvavo Lietuvos sportininkai, iki šių dienų. Aptariami svarbiausi įvykiai, pasiekimai ir iššūkiai, su kuriais susidūrė Lietuvos olimpinis judėjimas, įskaitant 1976 m. Monrealio olimpines žaidynes ir Lietuvos krepšininkų indėlį į SSRS rinktinę.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia siejama su 1924 m., kai šalies sportininkai pirmą kartą dalyvavo vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Tačiau nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. įvyko nepaprastasis LSL suvažiavimas, kurio metu lygos statutas buvo papildytas straipsniu, įpareigojančiu organizuoti olimpinį sąjūdį šalyje.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota ir Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė. 1919 m. Kaune buvo įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo išskirtinę teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmasis Lietuvos pasirodymas olimpinėse žaidynėse (1924 m. Paryžius)
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo planuota išsiųsti 33 sportininkus, tačiau galiausiai dalyvavo tik 15: 13 futbolininkų ir 2 dviratininkai.
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su Šveicarijos komanda, tačiau pralaimėjo rezultatu 9-0.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Monrealyje
Dalyvavimas 1928 m. olimpinėse žaidynėse
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes Amsterdame vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Tais pačiais metais vykusiose žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Morice Lietuvai atstovavo Kęstutis Bulota, kuris dalyvavo greitojo čiuožimo varžybose.
Laikotarpis iki nepriklausomybės atkūrimo
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. 1936 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti dalyvauti tarptautinėse varžybose Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: 1976 metų Lietuvos futbolo čempionatas
1976 m. Monrealio olimpinės žaidynės
1976 m. Monrealio olimpinėse žaidynėse, Angelė Rupšienė atstovavo TSRS krepšinio rinktinei ir iškovojo aukso medalį. Taip pat, Aldona Česaitytė-Nenėnienė iškovojo aukso medalį atstovaudama TSRS rankinio rinktinei.
Vytauto Butkaus prisiminimai apie Monrealio olimpines žaidynes
Vytautas Butkus, praeityje garsus irkluotojas, prisimena savo dalyvavimą Monrealio olimpinėse žaidynėse. Jis teigia, kad buvo labai arti olimpinio čempiono titulo, tačiau Sovietų Sąjungos rinktinės treneriai nesugebėjo tinkamai parengti komandos finaliniam plaukimui. Pasak V. Butkaus, komanda buvo puikiai pasirengusi, tačiau per treniruotę, vykusią ypatingai karštu oru, treneris juos tiesiog užvaikė, dėl ko finale jie jautėsi išsekę ir pralaimėjo vokiečiams.
Nepriklausomybės atkūrimas ir sugrįžimas į olimpines žaidynes (1992 m.)
1990 m. atkūrus valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Sugrįžimas į olimpines žaidynes po ilgos pertraukos įvyko 1992 m. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Tai buvo ypatingas įvykis, pažymėtas dideliu entuziazmu ir patriotizmu.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės: Vlado Garasto prisiminimai
1992 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, treniruojama Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius Barselonos olimpinėse žaidynėse. Šis pasiekimas buvo ypatingai svarbus jaunam Lietuvos valstybei.
Taip pat skaitykite: Nuotykiai vaikų stovykloje
V. Garastas prisimena, kad pasiruošimas olimpiadai buvo sudėtingas. Komanda susirinko likus dviem savaitėms iki čempionato, o drausmę kontroliuoti buvo sunku. Tačiau nepaisant visų sunkumų, komanda sugebėjo susitelkti ir pasiekti puikų rezultatą.
Anot V. Garasto, komandoje buvo puiki atmosfera, o žaidėjai buvo labai vieningi. V. Garastas prisimena ir sunkumus, su kuriais susidūrė komanda olimpinio kaimelio buityje. Sąlygos buvo prastos, o vyrai turėjo gyventi ankštose patalpose. Tačiau nepaisant to, jie sugebėjo išlikti susitelkę ir pasiekti pergalę.
Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai buvo 10.
Štai keletas žymiausių Lietuvos sportininkų, dalyvavusių olimpinėse žaidynėse:
- Leonardas Syttin (1912 m. Stokholmas) - šaulys, atstovavęs Rusijos imperiją.
- Nikolaj Voronkov (1912 m. Stokholmas) - plaukikas, atstovavęs Rusijos imperiją.
- Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška (1924 m. Paryžius) - futbolo rinktinės nariai.
- Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas (1924 m. Paryžius) - dviratininkai.
- Albina Osipavičiūtė (1928 m. Amsterdamas) - plaukikė, iškovojusi du aukso medalius atstovaudama JAV.
- Juozas Vinča (1928 m. Amsterdamas) - boksininkas.
- Kęstutis Bulota (1928 m. Sankt Moricas) - greitojo čiuožimo atstovas.
- Pranas Lubinas (1936 m. Berlynas) - krepšininkas, iškovojęs aukso medalį atstovaudamas JAV.
- Edas Rimkus (1948 m. Sankt Moricas) - bobslėjininkas, iškovojęs aukso medalį atstovaudamas JAV.
- Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius (1952 m. Helsinkis) - krepšininkai, iškovoję sidabro medalius atstovaudami TSRS.
- Algirdas Šocikas (1952 m. Helsinkis) - boksininkas.
- Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (1956 m. Melburnas) - krepšininkai, iškovoję sidabro medalius atstovaudami TSRS.
- Antanas Mikėnas (1956 m. Melburnas) - ėjikas, iškovojęs sidabro medalį atstovaudamas TSRS.
- Romualdas Murauskas (1956 m. Melburnas) - boksininkas, iškovojęs bronzos medalį atstovaudamas TSRS.
- Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius (1960 m. Roma) - irkluotojai, iškovoję sidabro medalius atstovaudami TSRS.
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1960 m. Roma) - ieties metikė, iškovojusi bronzos medalį atstovaudama TSRS.
- Ričardas Tamulis (1964 m. Tokijas) - boksininkas, iškovojęs sidabro medalį atstovaudamas TSRS.
- Danas Pozniakas (1968 m. Meksikas) - boksininkas, iškovojęs aukso medalį atstovaudamas TSRS.
- Vasilijus Matuševas (1968 m. Meksikas) - tinklininkas, iškovojęs aukso medalį atstovaudamas TSRS.
- Modestas Paulauskas (1968 m. Meksikas) - krepšininkas, iškovojęs bronzos medalį atstovaudamas TSRS.
- Angelė Rupšienė (1976 m. Monrealis) - krepšininkė, iškovojusi aukso medalį atstovaudama TSRS.
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė (1976 m. Monrealis) - rankininkė, iškovojusi aukso medalį atstovaudama TSRS.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (2012 m. Londonas) - penkiakovininkė, iškovojusi aukso medalį atstovaudama Lietuvai.
- Rūta Meilutytė (2012 m. Londonas) - plaukikė, iškovojusi aukso medalį atstovaudama Lietuvai.
- Mykolas Alekna (2024 m. Paryžius) - lengvaatletis, disko metikas.
- Danas Rapšys (2024 m. Paryžius) - plaukikas.
- Dominika Banevič (2024 m. Paryžius) - breikas.
Pasirengimas 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms
Šiuo metu Lietuva aktyviai ruošiasi 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Tikimasi, kad šiose žaidynėse dalyvaus daugiau nei 40 Lietuvos sportininkų, kurie varžysis įvairiose sporto šakose.
Daug vilčių dedama į plaukikus, lengvaatlečius, irkluotojus ir kitų sporto šakų atstovus. Kol sirgaliai naktinės, rinktinė kovos San Chuano mieste Puerto Rike, olimpiniame atrankos turnyre, kur būtinai reikės užimti pirmąją vietą.
Lietuvos krepšinio rinktinės atrankos turnyras
Visi varžovai yra įveikiami, ypač B grupėje mūsiškių laukiantys Meksikos ir Dramblio Kaulo Kranto krepšininkai. Į Paryžių keliaus tik atrankos turnyrų nugalėtojai, tad lietuviams jau galbūt maga žvalgytis į italus ar Puerto Riko krepšininkus, tačiau pradžioje reikia sutvarkyti reikalus B grupėje.
Pirmoji varžovė - Meksika, kurią mūsiškiai „pačiupinėjo" pernykščiame pasaulio čempionate. Lietuviai ir artėjančioje akistatoje bus akivaizdūs favoritai, o meksikiečių šansai pirmą kartą nuo 1976 m. nuvykti į olimpines žaidynes atrodo minimalūs. Jie važiuoja su tuo pačiu senu bagažu, su kuriuo užėmė 25-ąją vietą pasaulio pirmenybėse. Smogiamoji Meksikos rinktinės grandis yra gynėjai, o joje veteranų ypač daug. Paului Stolui (Paul Stoll) ir Orlandui Mendesui (Orlando Mendez) yra po 38-erius, Gabrieliui Chironui (Gabriel Giron) - 36-eri, Fransiskui Kruzui (Francisco Cruz) - 34-eri. Palyginti su pasaulio čempionatu, sudėtyje liko vienu daug mačiusiu gynėju mažiau. Pernykštėse rungtynėse su lietuviais rezultatyviausias tarp meksikiečių buvo 13 taškų pelnęs G.Chironas. Per visą pasaulio čempionatą 18,2 taško rinko F.Kruzas. Vilniaus „Ryte" anksčiau žaidęs gynėjas išlieka aiškiu Meksikos komandos lyderiu. Tarp rinktinės kandidatų yra vienas labai perspektyvus krepšininkas - Karimas Lopesas (Karim Lopez). 17-metis puolėjas Badalonos „Joventut" gretose jau debiutavo Ispanijos elitinėje lygoje, nors kol kas žaidė labai nedaug. Didžiausia Meksikos komandos žvaigžde galėtų būti Chaimė Chakesas (Jaime Jaquez), praėjusį sezoną debiutavęs „Miami Heat" klube, NBA lygoje rinkęs 11,9 taško ir patekęs į pirmąjį geriausių naujokų penketuką. Galėtų, bet nebus, nes rinktinei jis neatstovaus.
Dramblio Kaulo Kranto rinktinė dalyvavo dviejuos pastaruosiuose pasaulio čempionatuose, tad negalima sakyti, jog ji į Puerto Riką atkeliauja iš krepšinio paribių. Rinktinėje trūko ryškių asmenybių, lyderių ir tai nekelia nuostabos, nes krepšininkai, kaip taisyklė, atstovauja kukliems klubams. Dažna „dramblių" darbovietė yra žemesni Prancūzijos divizionai. Potencialiai lyderiu galėtų būti vienas iš natūralizuotų amerikiečių, žaidžiančių Eurolygoje. Tokių yra du - Aleksas Poitresas (Alex Poythress, Milano „AX Armani") ir Metas Kostelas (Matt Costello, Vitorijos „Baskonia"). Abu vidurio puolėjai yra rungtyniavę Dramblio Kaulo Kranto rinktinėje. Net jei A.Poitresas ir M.Kostelas nepadės, vidurio puolėjai vis tiek turėtų būti stipriausia „dramblių" grandis. Šiemet rinktinė sulaukė dviejų tikrai stiprių vyrų - 213 cm ūgio Mo Bambos (Mo Bamba) ir 211 cm ūgio Ismaelio Kamagatės (Ismael Kamagate). Pirmasis 6 metus praleido NBA, o praėjusį sezoną žaidė „Philadelphia 76ers" ekipoje, bet rungtyniavo nedaug. M.Bambos vidurkiai buvo 4,4 taško ir 4,2 atkovoto kamuolio. I.Kamagatė sezoną pradėjo „AX Armani" gretose, tačiau ten daugiausiai trynė suolelį ir sausį buvo paskolintas kitai Italijos komandai - Tortonos „Derthona Basket".
Italijos ir Puerto Riko rinktinių reikalai lietuviams turėtų rūpėti, nes, jei nebus didelių sensacijų, su jomis teks susidurti. Tikėtina - su abiem. Pernykščiame pasaulio čempionate italai užėmė aštuntąją vietą. Per kiek mažiau nei metus sudėtis gerokai pasikeitė. Svarbiausias pokytis - sudėtyje nėra „Detroit Pistons" puolėjo Simonės Fontekijaus (Simone Fontecchio), pasaulio čempionate rinkusio po 18 taškų. Dėl kelio operacijos olimpinėje atrankoje nežais Eurolygos „Kylančios žvaigždės" prizą gavęs Gabrielė Pročida (Gabriele Procida), nebus Puerto Rike ir jo komandos draugo Berlyno „Alba" gretose Mateo Spanjolo (Matteo Spagnolo). Pakeisti S.Fontekijų lyderio vaidmenyje bandys pernai rinktinėje nežaidęs Danilas Galinaris (Danilo Gallinari). Klubų krepšinyje 35-erių puolėjo saulelė jau leidžiasi, praėjusį sezoną jis NBA lygoje buvo ne kartą keistas ir atstovavo net trims klubams - „Washington Wizards", „Detroit Pistons" ir „Milwaukee Bucks". Pastarajame vidurkis buvo ypač kuklus - 2,8 taško. Į rinktinę grįžo ir svarbus gynėjas Nikolas Manjonas (Niccolo Mannion), praėjusį sezoną neįsitvirtinęs „Baskonia" ekipoje, bet vėliau tapęs vienu iš Varezės „Itelyum" lyderių.
Puerto Riko rinktinė turi vieną panašumą į Meksikos komandą - joje svarbiausius vaidmenis taip pat atlieka gynėjai. Pavyzdžiui, Tremontas Votersas (Tremont Waters), pasižymėjęs 20,2 taško ir 9 rezultatyvių perdavimų vidurkiais pernykščiame pasaulio čempionate, kuriame Puerto Rikas užėmė 12-ąją vietą. Deivonas Rydas (Davon Reed) yra žaidęs NBA, pavojingi gali būti dar du gynėjai - Džianas Klavelas (Gian Clavell) ir Stivenas Tompsonas (Stephen Thompson). Ir taip stiprią gynėjų liniją šiemet sustiprino pernai nacionalinėje komandoje dėl traumos nežaidęs Chosė Alvaradas (Jose Alvarado). Negana to, tikėtasi Dž.Hovardo brolio Markuso Hovardo (Markus Howard) prisijungimo. Vienas „karščiausių" Eurolygos snaiperių, „Baskonia" gynėjas M.Hovardas gavo FIBA leidimą atstovauti Puerto Rikui, bet šiemet rinktinėje nežais. Lietuviai su Puerto Riko rinktine pastarąjį kartą susidūrė pernai, besiruošdami pasaulio čempionatui.
Akylesnis Lietuvos krepšinio sirgalius galėjo pastebėti, kad prieš kelerius metus Bahreino rinktinę treniravo Mindaugas Lukošius. Tai turbūt ir viskas, ką dar neseniai buvo galima pasakyti apie šios šalies krepšinį. Bahreino krepšininkai žaidžia savo šalies klubuose. Išimtis - Saudo Arabijoje duonai užsidirbantis natūralizuotas amerikietis Veinas Čizmas (Wayne Chism). Jam jau 37-eri. Kelią į Puerto Riką Bahreino krepšininkai prasiskynė preliminariame atrankos turnyre, kuriame įveiktos Saudo Arabijos, Indijos, Kazachstano, Indonezijos ir Sirijos komandos. Olimpinio atrankos turnyro A grupėje laukia visai kitokio kalibro varžovai.
Lietuvos olimpinio komiteto istorija
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmą kartą gavo kvietimą dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Bet Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pirmą kartą įkurtas tik 1937 m. gruodžio 18 d. Iki tol Lietuvoje nacionalinio olimpinio komiteto funkcijas atliko Lietuvos sporto lyga ir Kūno kultūros rūmai. LTOK atgimė 1988 m. gruodžio 11 d.
1922-1936 m.
Šalies nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., kai buvo įkurta Lietuvos sporto lyga, koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, kuriame buvo papildytas lygos statutas 9 straipsniu: „Lietuvos Sporto Lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos Sporto Lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti ankščiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“
Organizacija įgijo išimtinę teisę atstovauti Lietuvai 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo vasaros bei 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos olimpinis debiutas įvyko 1924 m. Paryžiuje. Šie metai laikomi ir Lietuvos olimpinio judėjimo tarptautinio pripažinimo data. Šalies paraiškoje olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui buvo net septynios sporto šakos, bet žaidynėse dalyvavo tik futbolininkai ir dviratininkai.
Deja, debiutas nebuvo sėkmingas - Lietuvos futbolininkai pralaimėjo jau pirmąsias rungtynes, o du mūsų dviratininkai dėl mechaninių dviračių gedimų distancijos nebaigė.
1928 m. dalyvauti IX vasaros olimpinėse žaidynėse Amsterdame Lietuva išsiuntė du boksininkus, keturis dviratininkus, penkis lengvaatlečius ir vieną sunkumų kilnotoją - iš viso 12 sportininkų. Geriausią rezultatą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, pasidalijęs 5-8 vietomis.
Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva debiutavo 1928 m. vasarį. Lietuvos sporto lygos vadovai atsiliepė ir į gautus JAV olimpinio komiteto kvietimus dalyvauti 1932 m. III žiemos žaidynėse Leik Plaside ir tų pačių metų X vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele. Tačiau dėl šalies fizinio ugdymo reformos ir materialinių sunkumų Lietuvos sportininkai į tolimus JAV miestus nenuvyko.
Reformuojant šalies sporto sistemą ir priėmus Kūno kultūros įstatymą buvo įsteigti Kūno kultūros rūmai, perėmę Lietuvos sporto lygos ir Lietuvos futbolo lygos funkcijas.
Į 1936 m.
1937-1940 m.
1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.
Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys.
Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.
1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.
1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.
1952-1988 m.
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai.
#
tags: #1976 #metu #olimpiniai #cempionai #krepsinis