Krepšinis - tai sportinis žaidimas su kamuoliu, vykstantis stačiakampėje aikštėje, kurios matmenys 28 × 15 m. Žaidime dalyvauja dvi komandos, kurių kiekvieną sudaro po 5 žaidėjus. Komandoje iš viso būna 12 žaidėjų, kuriuos žaidimo metu galima keisti. Pagrindinis tikslas - varant kamuolį ir perduodant jį vienas kitam, įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į varžovo krepšį, tuo pačiu neleidžiant varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį.
Šiame straipsnyje aptarsime krepšinio atrankos kriterijus vaikams į rinktinę 2007 metais.
Krepšinio istorija ir taisyklės
Krepšinis žaidžiamas 4 kėlinius po 10 minučių (NBA komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 minučių) gryno laiko, tačiau bendras rungtynių laikas gali siekti 70-90 minučių. Iki 2000 m. spalio 1 d. buvo žaidžiami 2 kėliniai po 20 minučių.
Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie kurių 3,05 m aukštyje įrengti krepšiai - 0,45 m skersmens metaliniai lankai su 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys yra pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai pagamintas iš sintetinių medžiagų. Jo apskritimo ilgis vyrams siekia 75-78 cm, moterims - 72-74 cm, o masė atitinkamai 567-650 g ir 510-567 g.
Rungtynėms teisėjauja 3 (arba 2) teisėjai, iš kurių vienas yra vyresnysis. Jiems padeda teisėjai sekretoriai, teisėjai laikininkai ir rungtynių komisaras. Įmetus kamuolį į krepšį iš dviejų taškų zonos, puolančiai komandai įskaitomi 2 taškai, iš trijų taškų zonos (didesniu kaip 6,25 m atstumu) - 3 taškai, o už taiklų baudos metimą (iš 5,8 m atstumo) - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Taip pat skaitykite: 2007 m. Europos krepšinio čempionato statistika
Krepšinis pradėtas žaisti 1891 m. Džeimsas Neismitas, Springfildo koledžo dėstytojas, sukūrė šį žaidimą studentų kūno kultūros pratyboms. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. tarp dėstytojų ir studentų.
Tarptautinė krepšinio plėtra
1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (FIBA). Nuo 1988 m. ji vadinama Tarptautine krepšinio federacija. 2007 m. ji vienijo 214 pasaulio šalių ir teritorijų krepšinio organizacijas. 1949 m. įkurta stipriausia krepšininkų profesionalų lyga - Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA).
Kas dveji metai (jaunių, jaunučių nuo 2004 kasmet) rengiami Europos vyrų (nuo 1935), jaunių vaikinų (nuo 1964), jaunučių berniukų (nuo 1971), jaunimo (iki 20-22 metų; nuo 1992), Europos moterų (nuo 1938), jaunių merginų (nuo 1965), jaunučių mergaičių (nuo 1976), jaunimo merginų (nuo 2000) krepšinio čempionatai. Kas ketveri metai rengiami pasaulio vyrų (nuo 1950), jaunių vaikinų (nuo 1979), jaunimo vaikinų (nuo 1993), pasaulio moterų (nuo 1953), jaunių merginų (nuo 1985), jaunimo merginų (nuo 2003) krepšinio čempionatai. Į olimpinių žaidynių sportinę programą vyrų krepšinis įtrauktas 1936, moterų - 1976. Nuo 1958 rengiamos Europos vyrų, nuo 1959 - moterų klubų krepšinio komandų varžybos, 1966-1987 ir 1996 rengtos pasaulio klubų krepšinio komandų varžybos dėl Tarpžemyninės Viljamo Džonso (William Jones) taurės. 1948 pradėtas žaisti mažasis krepšinis, skirtas 7-12 metų vaikams: žaidžiama 4 kėlinukai po 3-10 min 11-15 × 20-28 m aikštėje, krepšiai kabo 2,6 m aukštyje, kamuolio masė 450-500 g, apskritimo ilgis 68-73 cm. Be pagrindinės, dar žaidžiama ir daug kitų krepšinio atmainų: angliškasis (žaidžia moterys - komandose po 7 žaidėjas, kamuolį galima laikyti 3 s), argentinietiškasis (komandose po 6 žaidėjus, 50 cm skersmens krepšiai kabo 3,3 m aukštyje), lauko (komandose po 11 žaidėjų, tikslas - įmesti kamuolį į varžovo saugomą 150 × 90 × 30 cm duobę aikštės galuose), olandiškasis (komandose po 12 žaidėjų - 6 moterys ir 6 vyrai, aikštė - 75 × 40-30 m, jos galuose 10 cm nuo galinės linijos 39-42 cm skersmens krepšiai be skydų, tvirtinami 3,5 m aukštyje tiesiog prie strypo), trijulių (komandose po 3 žaidėjus, žaidžiančius pusėje aikštės) ir kitos. Viena krepšinio atmainų, pritaikytų judėjimo negalią turintiems žaidėjams, yra vežimėlių krepšinis - žaidimas, kurį žaidžia neįgalieji važinėdami po aikštę vežimėliais. Jį 1949 Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo žaisti II pasaulinio karo metu negalią įgiję asmenys. 1950 sparčiai ėmė plisti Europoje, vėliau visame pasaulyje. Nuo 1960 vežimėlių krepšinis įtrauktas į paralimpinių žaidynių sporto programą. Nuo 1970 rengiami vyrų, nuo 1973 - moterų Europos čempionatai (krepšinio čempionatai).
Krepšinis Lietuvoje
1920 m. Kaune pradėtas žaisti vokiškasis (olandiškasis) krepšinis. Pirmieji žaidėjai buvo Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti. Ši diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas surengtas 1922 m. spalio 4-10 d. Dalyvavo 2 moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatyta žaisti 3 rungtynes, bet, vieną laimėjus LFLS (8:6), vieną LŠS (4:2) ir vienoms pasibaigus lygiosiomis (4:4), buvo žaistos ketvirtosios, jas 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės G. Rimkaitė, A. Vaitelytė, Elena Garbačiauskienė, J. Gaižutytė, A. Karnauskaitė, Aldona Bulotaitė ir tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis. Pirmasis vyrų krepšinio čempionatas surengtas 1924. Jame dalyvavo LFLS I, LFLS II ir LDS (Lietuvos dviračių sąjunga) komandos. LFLS I komanda, kurioje žaidė M. Bankauskas, A. Bulvičius. J. Goreckas, A. Toliušis, V. Vokietaitis, tapo pirmąja čempione, nugalėjusi LFLS II 20:7, LDS 35:2. 1924 surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją kategoriją įgijo 4 teisėjai, tarp jų Elena Garbačiauskienė ir Steponas Darius. 1925 surengtos pirmosios krepšinio taurės varžybos; taurę įsteigė operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų rinktinė (V. Balčiūnas, M. Bučinskas A. Heiningas, S. Kumpis, B. Norvaiša, S. Sabaliauskas) žaidė 1925 12 13 Rygoje su Latvijos komanda ir pralaimėjo 20:41. Po metų (1926 12 19) antrąsias tarpvalstybines rungtynes lietuviai pralaimėjo latviams 12:47. 1927-1932 krepšinis Lietuvoje buvo apmiręs. Krepšinio atgaivos pradžia 1932, kai pradėtas žaisti ir žiemą (pritaikius vasaros teatro patalpas Kaune). Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Toje salėje treniravosi, žaidė kelių kartų krepšininkai, buvo rengiami krepšinio treneriai. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 jis parengė knygelę Krepšinis). 1936 Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu. Lietuvos krepšinio atstovus pradėta kviesti į visus Tarptautinės krepšinio federacijos renginius, Lietuvos komandas - į varžybas. 1937 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate (tai buvo II žemyno čempionatas, vykęs Rygoje). Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus. Krepšinio populiarumą Lietuvoje ir krepšininkų meistriškumą patvirtino I Lietuvių tautinės olimpiados (LTO) krepšinio varžybos (1938). Moksleivių olimpiados mergaičių krepšinio varžybų finalo rungtynes žaidė Telšių ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo (rezultatas 6:4), berniukų - Kauno Aušros ir Joniškio (21:17) gimnazijų komandos. Suaugusiųjų krepšinio varžybose dalyvavo 16 moterų ir 24 vyrų komandos. 1 vietą užėmė Prano Lubino treniruojamos LFLS krepšininkės ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių rinktinė. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 05 22 Kaune žaidė pirmąsias tarpvalstybines krepšinio rungtynes su Estijos komanda ir nugalėjo 15:7. Rinktinė 1938 dalyvavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje. Laimėjusi rungtynes su Italija 23:21, Šveicarija 28:10, Prancūzija 20:14, pralaimėjusi Lenkijai 21:24, ji pelnė sidabro medalius. Rinktinėje žaidė: Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas). Lietuvos krepšininkai, 1937 tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 05 21-28 ką tik pastatytoje sporto halėje (tai buvo pirmasis Europoje sporto statinys krepšinio varžyboms rengti). Laimėję visas 7 rungtynes (su Latvija 37:36, Estija 33:14, Lenkija 46:18, Prancūzija 48:18, Vengrija 79:15, Italija 41:27, Suomija 112:9), Lietuvos krepšininkai Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais. SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą. 1941 balandžio mėnesį Kauno sporto halėje surengtos Pabaltijo šalių vyrų ir moterų krepšinio rinktinių varžybos. Lietuvos ir Latvijos rinktinių rungtynes žiūrėjo apie 6000 žiūrovų. Jas laimėjo Lietuvos rinktinė 38:33. Vokietijos okupuotoje Lietuvoje buvo rengiama daugiau varžybų krepšininkų gimtosiose vietose, su artimais kaimynais. SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione. Kauno Žalgiris SSRS čempionu tapo 1951, 1985,1986, 1987, vicečempionu - 1952, 1980, 1983, 1984, 1988, 1989, bronzos medalininku 1953, 1954, 1955, 1971, 1973, 1978, bronzos medalius pelnė Vilniaus Statyba (1979) ir Vilniaus Kibirkštis (1979,1971, 1972, 1984); Kauno Žalgiris laimėjo SSRS taurę (1953) ir Tarpžemyninę Viljamo Džonso (William Jones) taurę (1986). Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - Modestas Paulauskas (1972). 1956-1988 olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos - Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988). 1957-1986 pasaulio čempionais (be Jūratės Daktaraitės) tapo: Modestas Paulauskas (1967, 1974), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), Larisa Vinčaitė (1971), Vida Šulskytė-Beselienė (1983), Ramunė Šidlauskaitė (1983), Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis (1982), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1957), Sergejus Jovaiša (1978), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1986), bronzos - Modestas Paulauskas (1970). 1947-1989 Europos čempionais tapo: Stepas Butautas (1947, 1951, 1953), Vytautas Kulakauskas (1947), Justinas Lagunavičius (1947, 1951, 1953), Kazys Petkevičius (1947, 1953), Arūnas Lauritėnas (1953, 1957), Stanislovas Stonkus (1957), Jūratė Daktaraitė (1960, 1962), Modestas Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), Laima Rutkauskaitė-Jukelienė (1966), Zita Bareikytė (1968), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1972, 1976, 1978), Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978, 1980), Valdemaras Chomičius (1979, 1985), Sergejus Jovaiša (1981, 1985), Ramunė Šidlauskaitė (1983, 1985), Vitalija Tuomaitė (1985, 1987), Arvydas Sabonis (1985), Rimas Kurtinaitis (1985), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1958), Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (1987), bronzos - Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Arūnas Lauritėnas (1955), Modestas Paulauskas (1973), Valdemaras Chomičius (1983, 1989), Sergejus Jovaiša (1983), Arvydas Sabonis (1983, 1989), Šarūnas Marčiulionis (1989), Rimas Kurtinaitis (1989). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 12 20 Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui (dalyvavo beveik 200 pasaulio šalių ir teritorijų, Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos krepšinio vadovai), pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą. Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
Taip pat skaitykite: EYOF: Jaunųjų talentų startas
2007 m. Vaikų krepšinio atrankos kriterijai
Atranka į vaikų krepšinio rinktinę 2007 metais buvo svarbus įvykis, siekiant atrinkti talentingiausius jaunuosius krepšininkus, kurie ateityje galėtų atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Atrankos kriterijai buvo sudaryti atsižvelgiant į amžių, fizinius duomenis, techninius įgūdžius ir psichologines savybes.
Amžius
Atrankoje galėjo dalyvauti vaikai, gimę 1993-1994 metais. Šis amžiaus apribojimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti, kad visi dalyviai būtų panašaus fizinio ir psichologinio išsivystymo lygio.
Fiziniai duomenys
Fiziniai duomenys buvo vienas iš svarbiausių atrankos kriterijų. Atrankos komisija atsižvelgė į ūgį, svorį, greitumą, ištvermę ir jėgą. Aukštesni ir stipresni vaikai turėjo didesnį pranašumą, nes jie galėjo lengviau kovoti dėl kamuolio, atlikti metimus ir gintis nuo varžovų.
Techniniai įgūdžiai
Techniniai įgūdžiai taip pat buvo labai svarbūs. Atrankos komisija vertino vaikų gebėjimą varyti kamuolį, atlikti perdavimus, pataikyti į krepšį ir gintis. Gerai įvaldę šiuos įgūdžius vaikai turėjo didesnę tikimybę patekti į rinktinę.
Psichologinės savybės
Psichologinės savybės taip pat buvo svarbios. Atrankos komisija vertino vaikų motyvaciją, pasitikėjimą savimi, gebėjimą dirbti komandoje ir atlaikyti spaudimą. Motyvuoti ir pasitikintys savimi vaikai turėjo didesnę tikimybę sėkmingai atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
Atrankos procesas
Atrankos procesas vyko keliais etapais. Pirmame etape vaikai turėjo užpildyti anketas ir pateikti savo krepšinio pasiekimus. Antrame etape vaikai buvo kviečiami į atrankines treniruotes, kurių metu atrankos komisija stebėjo jų žaidimą ir vertino jų fizinius duomenis, techninius įgūdžius ir psichologines savybes. Trečiame etape atrankos komisija atrinko geriausius vaikus, kurie buvo pakviesti į rinktinės stovyklą. Stovyklos metu vaikai treniravosi ir žaidė kontrolines rungtynes. Po stovyklos atrankos komisija atrinko galutinę rinktinės sudėtį.
SKM įkūrimas ir veikla
Sostinės krepšinio mokykla (SKM) buvo įkurta siekiant suteikti vaikams galimybę sportuoti ir tobulėti krepšinio srityje. Mokyklos veikla prasidėjo nuo treniruočių vaikams savaitgaliais, o galiausiai išaugo iki to, kad 2019 m. SKM tapo sėkmingiausia ir geriausia Lietuvoje. Vienas mokyklos įkūrėjų - A.Čerškus mano, kad tokią neplanuotą sėkmę lėmė puiki komanda. „Turėjome tinkamą chemiją, tinkamą komandą - visų akys degė, visiems krepšinis yra labai mylimas, patys jį žaidėme, dirbome su juo. Krepšinis buvo arti širdies ir turėjome daug „Know how“ - tiek iš žiniasklaidos pusės, kaip vyksta komunikacija, tiek iš organizacinės pusės“, - teigia vienas iš SKM įkūrėjų moklyklos puslapiui skm.lt. Veiklos pradžioje SKM treneriais kvietė dirbti krepšinį žaidusius draugus, o dabar mokykla gali didžiuotis vienu iš geriausių specialistų kolektyvų, kurį sudaro Algirdas Milonas, Tomas Purlys, Mindaugas Noreikia, Tomas Urbelionis, buvę krepšininkai Gintautas Vileita, Virginijus Praškevičius ir kiti. „Pirmiausiai žiūrime į žmogiškąsias vertybes, kad treneris būtų pavyzdys kitiems, kartu turėtų pedagogo įgūdžius, gebėtų kitiems paaiškinti viską, - apie trenerių atranką sako A.Čerškus. - Kitas dalykas - trenerio motyvacija ir noras, kaip jis save įsivaizduoja, kokie jo tikslai ir ambicijos. Smagu, kai jis nori tobulėti, kilti karjeros laiptais, treniruoti profesionalus. Ir žinoma, kad jo vertybės sutaptų su mūsų - tai bendruomeniškumas, palaikymas, pagalba“. Nepaisant to, kad mokykla iš socialinio projekto paaugo iki aukšto meistriškumo sportininkus ruošiančios įstaigos, vertybės nepasikeitė. Užauginti gerą žmogų visada bus svarbiau nei paruošti profesionalą. „Vaikui diegiame geras kompetencijas - atsakomybę, darbą komandoje, bendruomeniškumą. Tai ne tik krepšinis, ugdome įvairiapusiškas asmenybes, lyderius. Krepšininkais užauga vienetai. Taip, skiriame didelį dėmesį talentų ugdymui, bet kartu mūsų tikslas, kad vaikai taptų gerais žmonėmis. Labai smagu, kai sutinki užaugusius vaikus, kuriuos pažįsti nuo 5-6 metų. Jie apsikabina, padėkoja, prisimena, kaip kartu augome. Džiugu, kad galėjau duoti savo žinių, pamokų. Tas teikia didžiausią džiaugsmą. Jie visada sako kad atsimins SKM“, - šypsosi A.Čerškus.
Palyginimas su 2010 m. rinktine
Kai paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinei Europos čempionate neatstovaus daug garsių krepšininkų, iškart pasigirdo palyginimai su 2010-ųjų komanda, iškovojusia bronzą pasaulio pirmenybėse. Panašumų tikrai yra, bet yra ir skirtumų. Tokie palyginimai visada yra kiek spekuliatyvūs, tačiau lyginti norisi, ir ne tik žurnalistams ar sirgaliams. Net ir 2010-ųjų rinktinės narys Jonas Mačiulis, prieš kontrolines lietuvių rungtynes su Sakartvelu paklaustas apie panašumą, palyginimo nesikratė.
#