Lietuvos Krepšinio Rinktinė: Istorija, Pasiekimai ir Legendos

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai šalies identiteto dalis, didžiulis pasididžiavimas ir vienas svarbiausių pasiekimų tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kelią nuo kuklios pradžios iki įspūdingų pergalių, aptarsime svarbiausius įvykius, žaidėjus ir trenerius, kurie formavo šios sporto šakos istoriją Lietuvoje.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje

Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Nepaisant kuklios pradžios, netrukus Lietuvos krepšininkai įsitvirtino pasaulinėje arenoje. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) rezultatu 8:6 įveikė Kauno miesto rinktinę. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais, o 1938 m. - moterų rinktinė su Estijos krepšininkėmis.

Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Vienas iš pirmųjų krepšinio iniciatorių Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Jis buvo treneriu ir teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. S. Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis taip pat buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Krepšinio Iškilimas (1935-1939 m.)

Ryškesnis posūkis Lietuvos krepšinyje įvyko 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis įvyko 1935 metais, kai į Pasaulio lietuvių kongresą Kaune atvyko Amerikos lietuviai - krepšinio specialistai: F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas ir B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė Lietuvos krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.

1937 m. Europos Čempionatas Rygoje: Pirmoji Pergalė

Lietuvos krepšinio rinktinė į 1937 m. Europos čempionatą Rygoje važiavo kaip „autsaiderė“, bet iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Lietuva nugalėjo Italiją (22:20), Estiją (20:15), Egiptą (21:7), Lenkiją (32:25) ir finale vėl Italiją (24:23). Pranas Talzūnas buvo išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju. Ši pergalė įkvėpė visos šalies aistrą krepšiniui ir pelnė šiai sporto šakai svarbią vietą šalies kultūroje.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

1939 m. Europos Čempionatas Kaune: Antrasis Triumfas

Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.

Laikotarpis Sovietų Sąjungos Sudėtyje (1940-1990 m.)

Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai, atstovaudami Sovietų Sąjungos rinktinei, pasiekė nemažai reikšmingų pergalių:

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas).
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais (Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius).
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius (Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus).
• 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais (Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius).
• 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tampa čempionais (Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis).

Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m. Lietuvos krepšininkų dominavimas Sovietų Sąjungos krepšinio sistemoje tapo šalies pasididžiavimo šaltiniu net ir politinių represijų laikotarpiu.

Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2000 m.)

Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava. Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių, tačiau kartu ir pažymėtas naujais pasiekimais. 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Olimpiniai Medaliai ir Europos Čempionato Sidabras

• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 6 pergalės).
• 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: sidabro medaliai (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, o Š. Marčiulionis - čempionato MVP.
• 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės).
• 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: bronzos medaliai (8 rungtynės ir 5 pergalės). Ypač įsimintinos buvo 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės, kai Lietuvai pritrūko vos vieno metimo, kad pusfinalyje įveiktų JAV „Svajonių komandą“.

1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį bronzos medalį.

XXI Amžius: Nauji Iššūkiai ir Pergalės (2001-dabar)

Įžengus į XXI amžių, Lietuvos krepšinio rinktinė toliau tęsė savo kelią tarptautinėse varžybose, patirdama tiek pakilimų, tiek ir nuosmūkių.

2003 m. Europos Čempionatas Švedijoje: Čempionų Titulas

Šiuolaikinį Lietuvos krepšinį vainikavo 2003 m. „EuroBasket 2003“ Švedijoje. Vadovaujama tokių talentų kaip Š. Jasikevičius ir S. Štombergas, Lietuvos rinktinė tapo čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). S. Štombergas ir Š. Jasikevičius buvo išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką, o Š. Jasikevičius - čempionato MVP. Jų pergalė finale prieš Ispaniją - kylančią Europos krepšinio varžovę - buvo komandinio darbo, atlikimo ir atsparumo meistriškumo klasė. Ši auksinė Lietuvos krepšinio karta namo parsivežė pirmąjį Europos čempiono titulą nuo 1939 m.

Kiti Svarbūs Pasiekimai

• 2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: bronzos medaliai
• 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: bronzos medaliai
• 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: sidabro medaliai
• 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: sidabro medaliai

2007-2011 metai: Atgimimas, netikėtumai ir skaudi nesėkmė namie

Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika, tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.

2008 Pekino olimpiada

2008 metų Pekino olimpiadoje Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

Skaudūs 2009

2009 metai buvo vieni skaudžiausių Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. 2009 metais Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko A. Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko K. Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant L. Kleizai.

2011 krepšinio čempionatas namuose

2011 metai - Europos čempionatas namie, Lietuvoje! Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra M. Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Š. Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį D. Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje S. Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.

2012 metais atranka į Olimpiadą

2012 metais atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius L. Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.

2013-2021 metai: Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita

2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 metais vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. Galima teigti, jog per šį laikotarpį įžvelgiamas Lietuvos krepšinio rinktinės atgimimas. Tiesa, buvo ir dramų. Svarbiose grupės rungtynėse vos išnešėme sveiką kailį L. Kleizos dėka. Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš galingą Gruzijos ekipą komandą ištraukė J. Mačiulis. Kartais reikia ir sėkmės, o sekasi geriausiems.

2016 triuškinantys metai

2016 metais nors ir žaidėme eilinį kartą Olimpiadoje, deja, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.

2017 ir D. Adomaitis

Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.

Rinktinės stratego kėdė kaito, jeigu anksčiau ją užimti buvo daugiau norinčių, šį kartą tokia perspektyva viliojo nedaugelį. D. Maskoliūnas užėmė šį degantį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 metais vykstantį Europos čempionatą nebuvo sklandus. Vienos minutės pertraukėlės metu iš konteksto išimti trenerio žodžiai : „Pamakaluojam“, sukėlė sirgalių pašaipas. Žinoma, šią sąvoką krepšinio žmonės žino ir suprato jos esmę. Deja, turime 3 milijonus krepšinio „ekspertų“, kurie rado proga pažeminti trenerį. Iš tiesų, patekimą į senojo žemyno pirmenybes lėmė M. Kalniečio blokas. Jeigu Danijos krepšininkai būtų pataikę lemiamą metimą, tai neaišku kuo viskas būtų pasibaigę. Nugalėtojai neteisiami, todėl kelialapis į pagrindinį etapą yra iškovotas.

2021 atranka į Olimpiadą

2021 metais, atrankoje į Olimpiadą, apmaudžiai pralaimėjome finale Slovėnijos rinktinei. Žaisdami namie, negalėjome sustabdyti krepšinio genijaus L. Dončičiaus. Pirmas kartas kai likome be Olimpinių žaidynių. Treneris D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.

Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.

Lietuvos Įtaka Krepšiniui ir Žymūs Žaidėjai

Lietuvos įtaka krepšiniui peržengia jos ribas. Šalis išaugino keletą NBA žvaigždžių, įskaitant Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis (Arvydo Sabonio sūnų) ir Mindaugą Kuzminską. Šalies krepšinio lyga - LKL - taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunuosius talentus, o garsusis Kauno „Žalgirio“ klubas nuolat rungtyniauja Eurolygoje- svarbiausiose Europos krepšinio varžybose.

Žymūs Lietuvos Krepšinio Žaidėjai ir Treneriai

Lietuvos krepšinis turi turtingą istoriją ir daugybę iškilių asmenybių, kurios prisidėjo prie jo populiarinimo ir sėkmės.

Žaidėjai:

• Arvydas Sabonis: Olimpinis čempionas (1988 m.), pasaulio čempionas (1982 m.) ir Europos čempionas (1985 m.). Taip pat Europos čempionato sidabro medalio laimėtojas (1995 m.) ir bronzos medalio laimėtojas (1983, 1989 m.), Pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojas (1986 m.) ir olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992, 1996 m.). Įtrauktas į FIBA šlovės galeriją (2010 m.) ir NBA šlovės galeriją (2011 m.).
• Šarūnas Marčiulionis: Olimpinis čempionas (1988 m.), bronzos medalio laimėtojas (1992, 1996 m.). Europos čempionatų sidabro (1987, 1995 m.) ir bronzos (1989 m.) medalio laimėtojas. Jis buvo pirmasis lietuvis ir pirmasis iš buvusios SSRS, žaidęs NBA. Jis įkūrė savo vardu pavadintą mokyklą, kuri paruošė dešimtis Lietuvos rinktinės narių. Jis įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL) ir ilgą laiką buvo jos prezidentas.
• Rimas Kurtinaitis: Olimpinis čempionas (1988 m.) ir Europos čempionas (1985 m.). Pasaulio čempionato sidabro medalio laimėtojas (1985 m.). Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992, 1996 m.). Europos čempionato sidabro (1995 m.) ir bronzos (1989 m.) medalio laimėtojas.
• Valdemaras Chomičius: Olimpiados čempionas (1988 m.), pasaulio čempionas (1982 m.) ir Europos čempionas (1979, 1985 m.). Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1992 m.). Europos čempionato sidabro medalio laimėtojas (1987, 1995 m.) ir bronzos medalio laimėtojas (1983, 1987 m.).
• Eurelijus Žukauskas: 1996 m. ir 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
• Mindaugas Žukauskas: 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas ir 2003 m. Europos čempionas.
• Saulius Štombergas: 1995 m. Europos vicečempionas, 2003 m. Europos čempionas ir 1996 bei 2000 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
• Jonas Valančiūnas: Europos vicečempionas 2013 ir 2015 metais.
• Modestas Paulauskas: Olimpinis čempionas (1972 m.), pasaulio čempionas (1967, 1974 m.) ir Europos čempionas (1965, 1967, 1969, 1971 m.). Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas (1968 m.), pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas (1970 m.) ir Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (1973 m.).

Treneriai:

• Vladas Garastas: Treneris, kuris atvedė nepriklausomą Lietuvos rinktinę į sidabro medalį Europos čempionate 1995 m. ir iškovojo bronzą olimpinėse žaidynėse 1992 ir 1996 m. Jis buvo Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris nuo 1979 iki 1989 m., per tą laiką jis iškovojo tris Sovietų Sąjungos čempionato titulus (1985-1987 m.).
• Jonas Kazlauskas: 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“.
• Kazys Maksvytis: Sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo komandas: laimėjo 2008 m. Europos čempionatą su U-16 komanda, 2010 m. Europos čempionatą su U-18 komanda ir 2011 m. pasaulio čempionatą bei 2012 m.
• Feliksas Kriaučiūnas: 1937 ir 1939 m. buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris ir kapitonas. 1938 m. jis buvo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris, kuri Italijoje vykusiame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalį.
• Mykolas Ruzgys: 1939 m. jis buvo Europos krepšinio čempionas ir buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Jis treniravo Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinę, kuri 1947 m. Europos krepšinio čempionate užėmė 5 vietą. Jo vadovaujama komanda laimėjo sidabro medalį 1948 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
• Antanas Sireika: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris, kuris 2003 m. atvedė komandą į Europos čempionų titulą.

Kiti Asmenys, Prisidėję Prie Lietuvos Krepšinio

• Romualdas Brazauskas: FIBA tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas, teisėjavęs olimpinėse žaidynėse 1992, 1996, 2000 ir 2008 m., taip pat pasaulio čempionatuose 1998, 2002, 2006 ir 2010 m.
• Raimundas Barauskas: Raimundas Barauskas yra FIBA garbės teisėjas, vėliau įkūręs savo vardu pavadintą teisėjų mokyklą.
• Kęstutis Pilipauskas: Vienas geriausių krepšinio teisėjų Lietuvos istorijoje, teisėjavęs Europos čempionatuose ir moterų pasaulio čempionatuose.
• Konstantinas Savickas: Lietuvos krepšinio istorijos pradininkas ir žymus treneris, pakvietęs į Kauną žinomus Lietuvos-Amerikos krepšininkus Praną Talzūną, Feliksą Kriaučiūną ir Juozą Žuką pasidalinti savo krepšinio žiniomis.

Šiuo metu Lietuvos rinktinės branduolį sudaro patyrę ir jauni talentingi krepšininkai. Vyriausias Lietuvos rinktinės krepšininkas yra Mindaugas Kuzminskas. Net keturi žaidėjai gimė 1992 metais: Jonas Valančiūnas, Eigirdas Žukauskas, Rokas Giedraitis ir Arnas Butkevičius. Jauniausias Lietuvos rinktinėje - Rokas Jokubaitis. Aukščiausi Lietuvos rinktinės krepšininkai yra J. Valančiūnas ir D. Sabonis, o žemiausias - L. Lekavičius.

Per Lietuvos krepšinio istoriją rinktinei vadovavo daug garsių trenerių, įskaitant:

• Feliksas Kriaučiūnas
• Pranas Lubinas
• Vladas Garastas
• Jonas Kazlauskas
• Antanas Sireika
• Ramūnas Butautas
• Kęstutis Kemzūra
• Dainius Adomaitis
• Darius Maskoliūnas
• Kazys Maksvytis

2006 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Japonijoje: 7 vieta

2006 metais Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje, Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių.

Čempionato startas Lietuvai tapo šaltu dušu - A. Sireikos auklėtiniai pirmosiose rungtynėse po dramatiškos kovos 74:76 pralaimėjo Turkijai, o antrajame ture 76:81 skaudžiai po pratęsimo nusileido Graikijai. Po pralaimėjimų mūsiškiai atsitiesė trimis pergalėmis iš eilės - 106:65 sutriuškino Katarą, 78:57 įveikė Australiją ir 79:74 nugalėjo Braziliją. C grupėje lietuviai užėmė 3 vietą, o aštuntfinalyje mūsiškių laukė Italijos išbandymas. Tiksint paskutinėms sekundėms ir Lietuvai pirmaujant 71:68, italų krepšinio ikona Gianluca Basile turėjo galimybę išlyginti rezultatą, tačiau jo ranka metant baudos metimus sudrebėjo ir Lietuva pateko tarp 8 geriausių pasaulio rinktinių. Dėl bilieto į „Top 4“ etapą Lietuva kovojo su Ispanija. Ispanija iki šio etapo atėjo pasiekusi 6 pergales iš eilės. Juano Carloso Navarro ir Pau Gasolio vedama rinktinė jau pirmajame kėlinyje atitrūko dviženkliu skirtumu, o rungtynes laimėjo 89:67. Nieko nebelėmusiose rungtynėse dėl 5-8 vietų Lietuva darkart palaimėjo Turkijai, o rungtynėse dėl 7 vietos sugebėjo įveikti Vokietiją.

2006 m. Lietuvos rinktinės sudėtis:

Mantas Kalnietis, Giedrius Gustas, Tomas Delininkaitis, Arvydas Macijauskas, Simas Jasaitis, Mindaugas Žukauskas, Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, Darjušas Lavrinovičius, Kšištofas Lavrinovičius, Darius Songaila, Robertas Javtokas.

• Treneris: Antanas Sireika
• Rezultatyviausi žaidėjai: Arvydas Macijauskas (13,6 taško), Darius Songaila (11,8 taško), Darjušas Lavrinovičius (11,2), Linas Kleiza (10,8), Kšištofas Lavrinovičius (6,3 taško).

tags: #2007m #lietuvos #krepsinio #rinktines #kandidatai