Lietuvos krepšinis neįsivaizduojamas be talentingų trenerių ir efektyvių federacijos vadovų. Šiame straipsnyje aptariami žymiausi treneriai, federacijos prezidentai ir jų indėlis į Lietuvos krepšinio raidą.
Vlado Garasto fenomenas
Lietuvos krepšinio namuose atidaryta paroda apie garsiausią trenerį - Vladą Garastą. Vlado Garasto pavardė Lietuvos krepšinio istorijoje yra legenda. Net ir tiems, kurie nematė jo treniruojamo „Žalgirio“ finalų su CSKA ar Barselonos bronzos, jo vardas asocijuojasi su aukščiausiais pasiekimais. V. Garastas, gimęs Joniškėlyje, Pasvalio rajone, visada pabrėžė savo ryšį su gimtine.
Pagarba gimtajam kraštui ir tėvams
Vienas iš dalykų, kurių jaunimas galėtų pasimokyti iš V. Garasto, yra pagarba gimtajam kraštui. Net ir po daugybės rungtynių, vienas iš įsimintiniausių mačų trenerio gyvenime buvo Biržų „Vilko“ ir Kauno „Perkūno“ rungtynės 1944 metais. Gavęs diplomą treneris galėjo rinktis Kauną, kitus didmiesčius, tačiau gimtinė nugalėjo. Taip pat svarbu prisiminti pagarbą ir meilę tėvams. Po brandos egzaminų į Kauną V. Garastą tėvas išlydėjo sūnui įdėjęs kilogramą lašinių ir duonos kepalą. Grįžimas į Biržus po studijų buvo sąlygotas noro padėti šeimai.
Darbštumas ir diplomatija
Iš trenerio galime pasimokyti darbštumo. V. Garastas Biržų sporto mokykloje pirmiausia buvo įdarbintas plaukimo treneriu. Vėliau jis tapo treneriu, sporto mokyklos direktoriumi, Biržų Sporto komiteto pirmininku, Lietuvos moksleivių rinktinių, jaunimo rinktinių treneriu.
Diplomatija - dar vienas svarbus bruožas. Treniruojant Kauno „Žalgirį“ reikėjo atsiskaityti penkioms instancijoms. Treneris būdavo diplomatiškas ir demokratiškas, aptardavo derinius su žaidėjais, leisdavo jiems išsakyti savo idėjas.
Taip pat skaitykite: Komplekso adresas ir dabartis
Gudrumas ir sąžiningumas
Kartais reikia tikslą pasiekti gudrumu. V. Garastas įsileisdavo varžovų atstovus stebėti treniruotę gyvai, tačiau priešrungtyninė treniruotė vykdavo kitaip - būdavo šlifuojami deriniai, kurie artėjančiame mače nebus naudojami.
Sąžiningumas taip pat buvo svarbus. Po legendinio Aleksandro Volkovo metimo superfinale, V. Garastas pripažino, kad metimas buvo atliktas laiku, nors iš pradžių jis buvo neįskaitytas. Garbė yra svarbiau už auksą.
Užsispyrimas ir pasitikėjimas
Siekiant rezultato būtinas užsispyrimas. Išvykus dirbti į Prievidzą, Čekoslovakiją, V. Garastas atvedė kuklią komandą iki antrosios vietos, o kitais metais klubas tapo Čekoslovakijos čempionais. Taip pat svarbu pasitikėti žmonėmis. V. Garastas į „Žalgirio“ starto penketą įtraukė dar nė septyniolikos neturėjusį Arvydą Sabonį. Dirbdamas moksleivių, vaikų treneriu V. Garastas nėra nė vieno norinčio žaisti krepšinį nepriėmęs.
Įvertinimas ir palinkėjimai
Saulius Patkauskas, 1968 m. tapęs Europos jaunių čempionu, padovanojo savo aukso medalį pirmajam treneriui V. Garastui. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, patys žaidėjai pakvietė V. Garastą būti rinktinės vyriausiuoju treneriu.
Stenkimės gyventi taip, jog mus ateityje prisimintų iš gerosios pusės.
Taip pat skaitykite: Sporto prekių parduotuvės Žalgirio gatvėje
Jono Kazlausko indėlis
Ketvirtadienio popietę Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) buvo apdovanotas vienas garsiausių ir žinomiausių Lietuvos krepšinio trenerių Jonas Kazlauskas. J. Kazlauskas atviravo, kad yra aktyvus žmogus, žaidžia tenisą, vaikšto į sporto klubą. 1994-2001 metų laikotarpiu J. Kazlauskas treniravo Kauno „Žalgirio“ komandą, kurią pirmą ir kol kas vienintelį kartą atvedė į pergalę Eurolygoje. Nuo 1997 iki 2001 metų legendinis treneris stovėjo prie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vairo - su ja 2000 metais tapo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojais. Po pertraukos dar kartą į krepšinio rinktinę J. Kazlauskas sugrįžo 2012-aisiais ir vos po metų tapo Europos vicečempionais.
Nuomonė apie dabartinę Lietuvos krepšinio rinktinę
Paklaustas, ko trūksta dabartinei Lietuvos krepšinio rinktinei, J. Kazlauskas svarstė, kad reikėtų pradėti nuo krepšinio mokyklų. Krepšinio federacijos prezidentas sako, kad Lietuvos krepšinyje viskas yra gerai, krepšinio mokyklose daug vaikų ir pan. Visada viską galima, atrodo, paaiškinti ir sakyti, kad yra gerai. Bet kai pasižiūri rezultatus, tai nėra taip gerai ir čia nereikia ginčytis - yra statistika, yra rezultatai. Bet aš norėčiau, kad iš masiškumo būtų išskirtas meistriškumas, kuris duotų mums rezultatus ir į ką galėtų lygiuotis jaunimas, kad būtų geri pavyzdžiai, kokie buvo anksčiau. Mes jau primirštame tas žvaigždes, kurios kažkada žaidė ir žavėjo.
Iššūkiai ir perspektyvos
J. Kazlauskas sunkiai atsidūsta, kalbėdamas apie tai, kad nebus lengva pasiekti gerų rezultatų, nes žinome problemas, matome problemas. Mūsų pagrindiniai klubai startavo neblogai, o dabar visi tie klubai turi problemų. Anksčiau talento būdavo - jis per kraštus bėgo. Reikia būti arčiau - nesu tiek arti, kad galėčiau pasakyti, nes nematau jaunimo komandų. Kalbant apie trenerio darbą - kadangi turiu penkis anūkus ir keturis vežioju į krepšinio treniruotes, tai matau, kas vyksta. Kai kur, aišku, norėtųsi matyti geresnės kokybės [specialistus] jau pirmame etape. Visada labiausiai branginau darbą su Lietuvos rinktine, nes klube, kalbėkime atvirai, daug kas priklauso nuo vadovo, koks jis turtingas ir kiek žaidėjų gali gauti, ir tada turi tas žvaigždes sutvarkyti, sudėlioti. O rinktinė - tai, ką mes užsiauginome.
Kritika ir realios užduotys
J. Kazlauskas mano, kad suomiai mums per stiprūs varžovai. Kažkas ne taip… Jeigu mes laikome save elitu, mums, jeigu ne medalis, jau yra blogai. Aš manau, kad kartais reikia atsižvelgti į realius dalykus ir iškelti realias užduotis. Manau, kad medalis yra istorija. Tai ir kelkime kažkokius rezultatus. Jeigu keliame rezultatus, ko mes kalbame apie suomius, lenkus - ar jie pretenduoja į medalius?
„Žalgirio“ ir „Ryto“ žaidimas
„Žalgiris“ turi daug labai talentingų žaidėjų, ypač ties perimetru - Sylvainas Francisco ir Lonnie Walkeris. Tikrai labai talentingi. Bet, manau, kad jie per daug sutelkę viską būtent į juos. Ir kažkiek, galbūt, dėl to kenčia kiti žaidėjai, jie neranda savo vietos. Aišku, treneris nori iškart atskleisti Walkerį, kad jis duotų maksimalią naudą, dėl to taip ir įvyko. Žinot, kai Jordanas formoje, visi jam krenta po kojomis (šypteli). Čia irgi tikimasi, jeigu Walkeris bus formoje, visi jam kris po kojomis. „Rytas“ banguotai žaidžia. Tai jie įveikia „Žalgirį“, tai jie kažkur krenta ir nepatenka į KMT ketvertą, kas, tokiai komandai, manau, yra privaloma. „Rytas“ yra labai rimta organizacija, su rimtais sirgaliais ir reikia tai gerbti, į tai atsižvelgti. Pažiūrėkite - kažkada atvažiuodavo „Žalgiris“, Vilniuje salė būdavo žalia. O dabar jau salė raudona. Vadinasi, jie turi savo sirgalius, rimtus sirgalius ir man labai patinka, kad paskutiniu metu nebevyksta jokių muštynių ar susistumdymų tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“ sirgalių. „Wolves“ - jauna komanda, kol kas jie dar neturi savo aistruolių. Jie turi susirasti savo terpę. O visus kitus ginčus sporte sprendžia ne funkcionieriai, sprendžia sportas.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda: Žalgiris
Vlado Garasto kritika dėl rinktinės pasirodymo ir trenerių pasirinkimo
Vladas Garastas niekada nemėgo kalbėti užuolankomis. Nors V. Garastas tiesiai nesako, kad nacionalinės komandos strategui Kęstučiui Kemzūrai atėjo laikas užleisti vietą kitiems, mintyse jis jau dėlioja galimas kandidatūras, kurių regi tik vieną.
Skausmas dėl nutrūkusios tradicijos
Labiau nei koją Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) garbės prezidentui skauda širdį dėl nutrūkusios lietuvių olimpinių pasirodymų tradicijos: penkeriose žaidynėse iš eilės Lietuvos rinktinė pasiekdavo pusfinalį, o Londone tenkinosi aštunta vieta. „Labiausiai nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas. Man norisi greičio, perdavimų, bėgimo. O ugnies trūko, susidarė įspūdis, tarsi žaistų veteranai, turintys virš 40 metų“, - atsiduso V. Garastas.
Vidurio puolėjų problema
Buvęs legendinio krepšininko Arvydo Sabonio mokytojas pastaruoju metu rašo knygą apie vidurio puolėjų žaidimą, todėl neatsitiktinai pirmiausia prabyla būtent apie šios pozicijos krepšininkų pasirodymą Londone. „Mūsų komanda ir nebuvo ypatinga, nes neturėjome vidurio puolėjo. Prisiminkite rungtynes su Argentina, kuriose Luisas Scola įmetė 32 taškus. O ką mūsų vidurio puolėjai? Vos kelis taškus sukrapštė… Skirtumas - didžiulis, ir jį išlyginti nebuvo kam. Tiesiog nesuprantu, kodėl Jonas Valančiūnas atrodė prastai. Paskui jo išvis nebeleido į aikštę. Atsimenate, kaip pernai visi gyrė Jono ir Šarūno Jasikevičiaus tandemą, žaidimą du prieš du. Kodėl dabar to nebuvo? Ogi Jono beveik nebeleido į aikštę. Kodėl - aš tiesiog nežinau, į šį klausimą turi atsakyti K. Kemzūra“, - stebėjosi buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ klubo treneris.
Kritika dėl olimpiados formato
V. Garastas pyksta ir dėl olimpinių žaidynių krepšinio turnyro formato, po nesėkmės ketvirtfinalyje neleidusio lietuviams pamėginti reabilituotis kaunantis dėl penktos vietos - į pusfinalį nepatekusios ekipos buvo išrikiuotos pagal bendrą olimpiadoje pasiektų pergalių ir pralaimėjimų santykį. „Mačiau daug olimpiadų, ir visados komandos žaisdavo dėl 5-8 vietų. Nuo kada valdininkai nusprendžia, kas kokią vietą užima? Taip daryti negalima. Mus tiesiog amputavo“, - apgailestavo V. Garastas.
Išvados ir ateities vizija
V. Garastas teigia, kad reikia padaryti išvadas, treneris turėtų atsiskaityti, pateikti analizę, drąsiai įvardinti klaidas. Jam labiausiai nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas. Treneris visada turi galvoti, kokius žaidėjus turi ir kokį žaidimą galima pastatyti. Visi turi matyti, kad žaidėjai į aikštę ne iš paplūdimio atėjo, kad dirbo, treniravosi, kad komanda turi savo žaidimo braižą. K. Kemzūra darbą su rinktine pradėjo labai puikiai, su jauna komanda nuvažiavo į pasaulio čempionatą ir laimėjo bronzą. Ta pačia kryptimi reikėjo tęsti ir toliau.
Vyresni žaidėjai rinktinėje
V. Garastas nebuvo už tai, kad rinktinėje žaistų vien jauni krepšininkai. Vyresni irgi reikalingi. Pavyzdžiui, aš pats, kai vykome į Barseloną (1992 metų olimpines žaidynes - DELFI), paėmiau Sergejų Jovaišą, kuriam tuo metu buvo 37 metai. Bet man jis nebuvo pagrindinis žaidėjas - leisdavau jį į aikštę tada, kai viskas eidavosi gerai. Tai buvo tam tikra dovana už jo nuopelnus.
Kritika Jasikevičiui ir Saboniui
V. Garastas prisimena, kaip kalbėjo Jasikevičius po olimpiados, kad per daug žaidė, pernelyg pavargo, gal su amerikiečiais mažiau žaisti reikėjo. Barselonoje pusfinalyje mes taip pat žaidėme su JAV „Svajonių komanda“ ir gavome 50 taškų. Visi šaukė, kokia gėda Lietuvai! Bet juk žinojome, jog dar reikės žaisti ir mažajame finale dėl trečios vietos, jog reikės būti šviežiems.
Kandidatai į trenerius
V. Garastas nenori nieko sakyti - tai yra A. Sabonio prerogatyva. Jis mano, kad geriausias treneris yra Jonas Kazlauskas, kuris turi labai daug patirties. Šiuo metu būtent tokio patyrusio žmogaus ir reikia norint atgaivinti mūsų krepšinį. Jei J. Kazlauskas nesutiktų grįžti į rinktinę, tai kviestis užsienietį būtų didžiausia gėda Lietuvai.
Trenerių ugdymas ir problemos
V. Garastas teigia, kad asistentu rinktinėje turėtų dirbti tas, kuris pakeis vyriausiąjį trenerį. Kaip auginame žaidėjus, taip turi būti auginami ir treneriai. Be to, kiti treneriai dirba klubuose, gauna gerus pinigus. O rinktinė - tai kritika ir parduotos vasaros. Dar viena problema, kad Lietuvos treneriai susipriešinę, kai kurie vaidijasi su federacija - ne taip, kaip, pavyzdžiui, Serbijos specialistai, kurie palaiko vienas kitą, padeda susirasti gerą darbovietę.
Kritika Kemzūrai ir Balčiūnui
Apskritai, negali susirinkti kažkokia kompanija prie alaus butelio ir nuspręsti, kad reikia mesti laukti tą Kemzūrą, tą Balčiūną (LKF generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną - DELFI). Kam jį mesti, jei jis krepšininkams tiesiog aukso kasyklas davė? Viešbutis - penkių žvaigždučių, maitinimas, aprangos, užsakomieji reisai. Sakykite, ko trūko?
Roberto Javtoko kandidatūra į LKF prezidentus
Robertas Javtokas siekia perimti Lietuvos krepšinio valdymą kartu su buvusiu Lietuvos rinktinės treneriu Jonu Kazlausku, žinomu žurnalistu Edmundu Jakilaičiu ir Laimonu Ubavičiumi, pretenduojančiu tapti LKF generaliniu sekretoriumi.
Permainų vizija
R.Javtokas teigia, kad kandidatuoti į federacijos prezidentus jį paskatino dabartinė padėtis. Jis gerbia Arvydą Sabonį ir mano, kad jis geriausiai tinka reprezentuoti Lietuvos krepšinį, atstovauti jį užsienyje, bet pati organizacija nedirbo geriausiai, kaip galėjo. R.Javtokas ateina daryti permainų, būti atviresnis ir nuoširdesnis. Jo kelionės po Lietuvą po rinkimų bus dar aktyvesnės nei iki jų. R.Javtokas žada telkti bendram darbui ne tik krepšinio bendruomenę, bet ir savivaldos bei centrinės valdžios pastangas krepšinio labui.
Nepriklausomumas ir prioritetai
Po karjeros pabaigos 2017-aisiais R.Javtokas ketverius metus dirbo Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus pareigose, bet prieš LKF prezidento rinkimus kratosi sąsajų su Lietuvos čempionais. Jis teigia, kad nėra nei „Žalgirio“, nei kieno nors kito statytinis. Tiek jis, tiek jo komanda ateina laisvi, laisvomis rankomis, niekam neskolingi ir neįsipareigoję. R.Javtokas ateina kurti, o ne griauti, burti visus bendram darbui, o ne kapstytis praeityje ar ieškoti kaltų. Jam rūpi ateitis, o ne praeitis. Ateitis yra vaikai - berniukai ir mergaitės. Ateitis yra juos rengiantys treneriai, kurių pasiaukojantis darbas dažnai įdomus tik jiems patiems. Vaikų rengimas ir pagalba treneriams - svarbiausias R.Javtoko prioritetas. Jis nori, kad Lietuvos krepšinis ir jo valdymas taptų pavyzdžiu kitoms valstybėms. R.Javtokas nori sukurti krepšinio mokyklų motyvavimo, specialistų stipendijų, nusipelniusių asmenų pagerbimo sistemas, jauno krepšininko paso modelį ir daugelį kitų dalykų.
Moterų krepšinio problemos
R.Javtokas įvardino ir kitas opias Lietuvos krepšinio bėdas. Būtina spręsti moterų krepšinio problemas. Jei kone pusė Lietuvos savivaldybių nebeturi mergaičių grupių, tai sunku tikėtis, kad ateityje pasieksime gerų rezultatų. Reikia ne tik daugiau vaikų, geresnio trenerių rengimo ir motyvavimo, bet ir daugiau pinigų. Reikia esmingai didinti federacijos biudžetą, aktyviai bendradarbiauti su verslu, su žiniasklaida, savivalda ir centrine valdžia.
Jono Kazlausko parama
J.Kazlauskas teigia, kad 10 metų dirbo Lietuvos krepšinio rinktinėje, bet 10 metų dirbo ir krepšinio mokykloje. Jis mato labai daug problemų, kurias galima būtų spręsti kažkokiais būdais, pataisyti, padėti treneriams. Jeigu nebus stiprios piramidės, nebus ir pačių geriausių, nebus mūsų rinktinių, nebus mūsų rezultatų aukščiausiame lygyje. J.Kazlauskas mato, kad Robertas nori išspręsti daug klausimų ir mielu noru eina jam į pagalbą.
Edmundo Jakilaičio indėlis
E.Jakilaitis R.Javtoko komandoje ketina rūpintis komunikacijos klausimais. Jis teigia buvęs nustebintas R.Javtoko kvietimo. E.Jakilaičio vaidmuo Roberto komandoje būtų pirmiausia susijęs su komunikacija, skaidrumu, atsivėrimu visuomenei ir įrodymu tiek verslui, tiek savivaldai, tiek centrinei valdžiai, kad krepšinis, krepšinio federacija gali būti naudingas partneris ir visuomenei, ir valdžiai, ir Lietuvai apskritai.
Laimono Ubavičiaus patirtis
Mažiausiai plačiajai visuomenei žinoma R.Javtoko komandos pavardė - L.Ubavičius. Jis tiki, kad jo administracinio darbo patirtis, gebėjimai ir žinios padės Robertui su šia ambicinga komanda pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Konkurentai rinkimuose
R.Javtokas LKF prezidento rinkimuose grumsis prieš Ramūno Butauto ir Vydo Gedvilo kandidatūras.
Vlado Garasto kritika Robertui Javtokui ir parama Mindaugui Balčiūnui
Jei savo palaikytojų gretas LKF prezidentu antrą kartą sieksiantis tapti Robertas Javtokas įvardijo garsiai, o jo pusėje yra ir dabartinis Lietuvos rinktinės lyderis Jonas Valančiūnas, tai Mindaugas Balčiūnas apie jo pusėje esantį krepšinio elitą nėra linkęs garsiai šnekėti. Visgi legendinis Lietuvos krepšinio treneris Vladas Garastas gana kritiškai pasisakė apie R. Javtoką ir toliau vadovaujant Lietuvos krepšiniui mato devynerius metus LKF generaliniu sekretoriumi dirbusį M. Balčiūną.
Profesionalumo svarba
V. Garastas mano, kad labiausiai Robertui Javtokui trūksta kompetencijų eiti tokias svarbias pareigas, kuriose reikia nuolatos ištiesus ranką vaikščioti po Seimo koridorius ar Švietimo ir mokslo ministeriją bei megzti ryšius su politikais. Balčiūnas yra patyręs darbuotojas, su V. Garastu dirbo šešis metus generaliniu sekretoriumi ir dabar tris metus. Jis turi tokį stažą, kokio niekas neturi. Jis išsilavinęs, pas jį ir magistras, laipsnius turi. V. Garastas žiūri grynai į profesionalumą, nes dirbo dvi kadencijas ir žino, ką reiškia būti prezidentu, čia baisus darbas. Vaikščioji po Lietuvą su ištiesta ranka. Vyrai padėkite krepšinio federacijai, nes žmonės neturi iš ko algų gauti, va taip būdavo anksčiau.
Sabonio ir Jasikevičiaus vaidmuo
V. Garastas taip pat nesutinka su R. Javtoko teiginiu, kad Lietuvos krepšinio elitas yra paliktas paraštėse. Paklausus, ar Arvydas Sabonis galėtų būti daugiau įtrauktas į LKF veiklą V. Garastas svarstė, kad pats A. Sabonis galbūt nenori dirbti tokio darbo. Ir ką tas Jasikevičius darys atėjęs? Jasikevičius treneris yra ir ką jis darys? Šitos pavardės vadovavime nieko nereiškia, čia yra kiti dalykai. Dirbti reikės tam žmogui, dirbti, pačiam galvoti, burti komandą, mąstyti ir taip toliau.
Kritika Kazlauskui ir naujai komandai
V. Garastas klausia, ką tas Kazlauskas darys atėjęs? Jaunimas ir dabar ugdomas ir dabar vyksta treniruotės sporto centruose, yra moksleivių lyga, dalyvauja rinktinės Europos ir pasaulio čempionatuose, juk dabar irgi viskas vyksta. Ateis, nieko kito nepadarys, bus tas pats. Sukurs kažką… Viskas yra sukurta ir seniausiai daroma, visą XXI amžių jau daroma. Taip pat V. Garastui kelia nerimą, kad generalinis sekretorius ateis iš plaukimo federacijos.
Javtoko atleidimas iš „Žalgirio“
Legendinis Lietuvos krepšinio veikėjas taip pat teigė esąs pasipiktinęs dėl viešojoje erdvėje prieš rinkimus ant M. Balčiūno pilamo purvo bei kvestionavo, kodėl Kauno „Žalgirio“ klube ketverius metus sporto direktoriaus pareigas ėjęs R. Javtokas prarado šias pareigas. Krepšinio užkulisiuose 2021 m. pavasarį buvo kalbama, kad R. Javtokas darbo vietą „Žalgiryje“ prarado dėl pasikartojusių nesutarimų su klubo direktoriumi Pauliumi Motiejūnu.
Ministro pavyzdys ir patirtis
V. Garastas teigia, kad negali bet kas ateiti, nes mes turime pilna pavyzdžių ministrų, kurie mūsų valdžioje būna, kaip kad Arūnas Dulkys buvo. Baigęs teisę vadovauja gydytojams, negali tokių dalykų būti. Turi žmogus būti vadovavęs, kažką dirbęs, davęs.
Kurtinaitis rinktinės treneriu
M. Balčiūnas rinktinės treneriu mato Rimą Kurtinaitį. V. Garastas tvirtai pritaria tam. Kurtinaitis patyręs ir taip toliau, jis gali vesti komandą. Apskritai čia reikia reformų Švietimo ministerijoje, nes atėjo laikai, kai nebėra ką paskirti krepšinio treneriu rinktinėje.
Pinigai ir patriotizmas
V. Garastas teigia, kad dabar pirmoje eilėje yra pinigai. Mokėk pinigus, jis atvažiuos per pora valandų. Patriotiniai jausmai yra prapuolę, jei jie būtų geresni, būtume laimėję ir prieš Puerto Riką. Nereikėtų uždėti kryžiuką visam laikui tokiam žaidėjui, kuris buvo sveikas, bet atsisakė atvykti? V. Garastas sutinka pilnai.
M. Balčiūno verslas
Treneriai gauna išsilavinimą, nes sporto kalvė nieko gero nepadaro jau. Buvo tokia mintis, kad reikia daryti viską, kad Lietuvoje atsirastų daugiau krepšinio trenerių ir visą kita. Įsteigė tą, kad gautų treneriai išsilavinimą, mokytųsi ir panašiai.
Pagalba krepšininkams
V. Garastas teigia, kad M. Balčiūnas daug kam padėjo, tam pačiam J. Valančiūnui padėjo ir čia reikėtų ačiū pasakyti žmogui. O dabar jį smerkia, nors kaip tik jis padėjo jiems įgyti tą popieriuką ir visą kita. Jis daug padėjo tiems visiems krepšinio veikėjams, nes būtų likę beraščiai. Ir dabar vietoje to, kad ačiū pasakytų, yra pilamas purvas nuolatos.
Jubiliejinis renginys ir apdovanojimai
Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) prezidentas Horacio Muratore, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, legendinis treneris Vladas Garastas bei daugybė dabarties ir praeities žvaigždžių sekmadienio vakarą atriedėjo limuzinais, o vėliau pražingsniavo jų garbei patiestu raudonu kilimu. Vienas pirmųjų prizo sulaukė buvęs Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“ treneris Jonas Kazlauskas. Jis buvo išrinktas geriausiu 95-mečio krepšinio treneriu. Geriausia vyrų rinktine išrinkta 1992-ųjų nacionalinė ekipa. Per renginį išskirtinės pagarbos sulaukė ir geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas A.Sabonis. Buvusiam Lietuvos rinktinės ir Kauno „Žalgirio“, Madrido „Real“, „Portland Trail Blazers“ klubų vidurio puolėjui įteiktas specialus FIBA apdovanojimas. Beje, A.Sabonį šlovingiausiais jo karjeros metais „Žalgirio“ ekipoje bei šalies rinktinėje daugelį metų treniravęs V.Garastas savo dovaną gavo jau išvakarėse. Pagal iš NBA atkeliavusią tradiciją į arenos palubes buvo iškelti marškinėliai su V.Garasto pavarde.
tags: #zalgirio #treneris #ir #lietuvos #krepsinio #federacijos