Įvadas
Krepšinis Lietuvoje nėra tiesiog sporto šaka, tai - nacionalinė aistra, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Nuo pat pirmųjų žingsnių 1920 metais, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi. Per ilgą ir turtingą istoriją Lietuvos krepšinio rinktinę treniravo daugybė talentingų strategų, kurių kiekvienas paliko savo pėdsaką. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio rinktinės istorijos etapus, trenerių pasiekimus ir iššūkius, su kuriais jie susidūrė.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorijos ištakos siekia 1920 metus Kaune, kai pirmieji entuziastai, tokie kaip E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika, pradėjo propaguoti šią sporto šaką. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) ir Kauno miesto rinktinės, kurias rezultatu 8:6 laimėjo LFLS. Tais pačiais metais surengti pirmieji moterų, o 1924 m. - vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais.
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. Tai atvėrė duris Lietuvos krepšiniui į tarptautinę areną.
Aukso Amžius: 1937-1939 Metai
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, papildyta Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Ši pergalė ne tik išgarsino Lietuvą, bet ir suteikė šaliai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama F. Kriaučiūno. 1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms. Tais pačiais metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, vadovaujama Prano Lubino, antrą kartą laimėjo Europos čempionatą.
Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai Lietuva dominavo Europos krepšinio scenoje.
Taip pat skaitykite: Eurobasket 2009: Lietuvos rinktinės statistika
Pokario Metai ir Nauja Krepšininkų Karta
Po Antrojo pasaulinio karo nauja krepšininkų karta, tokie kaip V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius, žaidė SSRS rinktinėse. 1947 m. jie tapo Europos čempionais, o S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. iškovojo olimpinius vicečempionų titulus. J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, o 1960 ir 1962 m. - Europos čempione. M. Paulauskas, 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) tapęs Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, o 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Kauno „Žalgiris“ Dominavimas
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos, tarp kurių išsiskyrė Kauno „Žalgiris“. „Žalgiris“ 1947-50 m. žaidė KKI (1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. - vicečempionais), o 1946-47 m. ir nuo 1951 m. - Kauno „Žalgiris“ (1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 m. - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 m. - trečią vietą). Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, o 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Nauji Iššūkiai
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.; 1945-58 m. Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, o 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, o 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Trenerių Indėlis
Lietuvos vyrų rinktines treniravo daugybė iškilių trenerių, kurių kiekvienas turėjo savo viziją ir strategiją. Tarp jų:
- Feliksas Kriaučiūnas (1937, 1938): Pirmasis Lietuvos rinktinės treneris, atvedęs komandą į pirmąjį Europos čempionato auksą 1937 m.
- Pranas Lubinas (1939): Treneris, vadovavęs rinktinei, kai ji antrą kartą laimėjo Europos čempionatą 1939 m.
- Vladas Garastas (1992-96): Treneris, sugrąžinęs Lietuvą į tarptautinę areną po nepriklausomybės atgavimo, iškovojęs olimpinius bronzos medalius 1992 ir 1996 m.
- Jonas Kazlauskas (1997-2001, 2012-16): Vienas sėkmingiausių Lietuvos trenerių, iškovojęs olimpinius bronzos medalius 2000 m. ir Europos čempionato sidabro medalius 2013 m.
- Antanas Sireika (2001-06): Treneris, atvedęs Lietuvą į Europos čempionato auksą 2003 m. po 64 metų pertraukos.
- Ramūnas Butautas (2007-09): Treneris, iškovojęs Europos čempionato bronzos medalius 2007 m.
- Kęstutis Kemzūra (2010-12): Treneris, atvedęs Lietuvą į pasaulio čempionato bronzos medalius 2010 m.
- Dainius Adomaitis (2016-19): Treneris, vadovavęs rinktinei Europos ir pasaulio čempionatuose.
- Darius Maskoliūnas (2019-2021): Treneris, vadovavęs rinktinei atrankoje į olimpines žaidynes.
- Kazys Maksvytis (nuo 2021): Dabartinis Lietuvos rinktinės treneris, siekiantis sugrąžinti Lietuvą į aukščiausią lygį.
- Rimas Kurtinaitis (nuo 2024): Naujai paskirtas Lietuvos rinktinės treneris, turintis didelę patirtį ir siekiantis pergalių su nacionaline komanda.
Rimo Kurtinaičio Paskyrimas: Naujas Puslapis Lietuvos Krepšinyje
Lietuvos krepšinio rinktinė turi naują trenerį - oficialiai patvirtinta, kad į pergalių kelią ją bandys sugrąžinti Rimas Kurtinaitis. Antradienį Kaune įvyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, kurio metu nuspręstą tvirtinti 64-erių Rimo Kurtinaičio kandidatūrą į nacionalinės rinktinės trenerio postą. VK taip pat nusprendė patvirtinti krepšininko Dominyko Domarko kandidatūrą į LKF generalinio sekretoriaus pareigas.
Taip pat skaitykite: Mažeikių sporto mokyklos veikla
R. Kurtinaitis dar nėra treniravęs Lietuvos rinktinės. M. Balčiūnas viso prezidento rinkimų laikotarpio metu neslėpė, kad buvęs legendinis krepšininkas yra pagrindinis jo pasirinkimas perimti šalies rinktinės vairą. „Vyriausiojo trenerio skyrimas, turės būti vienas pirmųjų naujosios kadencijos vadovybės sprendimų, jį tvirtins LKF vykdomasis komitetas. Jau lapkritį laukiantis labai svarbus 2025 m. Europos čempionato atrankos langas, jį daro dar svarbesniu. Su treneriu Rimu Kurtinaičiu kalbėjomės keletą kartų, ieškome bendrų sprendimų, į vadovavimą vyrų krepšinio rinktinei treneris žiūri pozityviai, tačiau dar yra spręstinų dalykų“, - tada kalbėjo M. Balčiūnas.
Rinktinė be trenerio liko po to, kai vasarą pasitraukė Kazys Maksvytis. Jis rinktinei vadovavo trejus metus, per kuriuos ryškiausias pasiekimas buvo šešta vieta pasaulio čempionate. Vis tik K. Maksvyčio etapą aptemdė nepatekimas į Paryžiaus olimpines žaidynes, neįveikiant atrankos turnyro Puerto Rike. R. Kurtinaitis šiuo metu dirba Azerbaidžane, kur treniruoja Baku „Sabah“.
2007-2009 m. Lietuvos rinktinės trenerių štabe dirbęs R. Argentinoje šiandien prasideda pasaulio jaunimo (iki 21 metų) krepšinio čempionatas, kuriame dideles viltis puoselėja Lietuvos rinktinė. Ramūno Butauto ir Rimo Kurtinaičio treniruojami krepšininkai, kartu rungtyniaujantys jau ne vienerius metus, yra pasiryžę kovoti dėl garbingiausių apdovanojimų.
Lietuvos Krepšinio Rinktinės Kelias: Nuo Pirmųjų Žingsnių Iki Šių Dienų
Pirmieji Žingsniai (1935-1939 metai)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrai, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita Svajonių Rinktinė (1992-1996 metai)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Mėgavosi stovėdami eilėse įsigyti deficitines prekes, jaudindamiesi dėl bedarbystės ir kitų negandų. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Taip pat skaitykite: Kelio 2 Alaus Tenisas: Taisyklės ir Kultūra
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Kiti žaidėjai, deja, neatitiko rinktinės lygio, todėl pagrindinis krūvis tekdavo 6 krepšininkams. Dar prieš prasidedant kovoms, rinktinės vyrai patyrė šoką. Kaip tuomet pasakojo V. Chomičius: -Žiūrime rinktinės trenerių sąrašą, o kur Garastas???. Tuomet kilus nedideliam šurmuliui, iš Čekijos buvo pakviestas treneris V. Garastas ir viskas stojo į savo vėžes. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
1993 metai - šaltas dušas
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos, ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
1995 metai - atgaivos metai
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus.
1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza
A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko Rinktinės Kilimas ir Nukritimas (1997-2001 metai)
1997 metai
Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate.
1999 metai
Rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta. Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu.
2000 metai
Pasitraukus A. Karnišovui, Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
2001 metai
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A. Sireika.
Rami ir Stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 metai)
2003 metai
Vėl nedalyvaujame Pasaulio čempionate, todėl belieka sėkmingai įveikti atranką ir išbėgti ant parketo Švedijoje senojo žemyno pirmenybėse. Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir, pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
2004 metai - Atėnų Olimpiada
Medaliais išlepinti Lietuvos krepšinio sirgaliai dabar jau nedrąsiai svajojo ir apie olimpinį auksą. Deja, iš Atėnų olimpiados grįžome iškovoję tik(?) ketvirtąją vietą. Pusfinalyje apmaudžiai kelią pastojo Italijos rinktinė. Rinktinę bandęs traukti S. Štombergas ketvirtojo kėlinio pradžioje gavo penktąją pražangą, o Italijos rinktinė toliau taikliai metė tritaškius. Mažajame finale prieš JAV komandai nebuvo jokių vilčių.
2005 Europos čempionatas
Rinktinėje dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo daugelio krepšininkų, bet komanda, vedama R. Šiškausko, gėdos nepadarė ir pralaimėjo vos vienas rungtynes ketvirtfinalyje prancūzams. Užimta penktoji vieta.
2006 Pasaulio krepšinio čempionatas
Mūsų rinktinė užėmė 7 vietą. Neatlaikęs federacijos spaudimo, komandą paliko treneris A. Sireika. Jei dabar mums toks rezultatas atrodytų neblogas, tuomet iš rinktinės buvo reikalaujama tik medalių. Apibendrinant, A. Sireikos ciklas buvo stabilus - nebuvo patirtas joks fiasko, o priešingai, buvo iškovotas Auksas po 64 metų pertraukos.
Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi Nesėkmė Namie (2007-2011 metai)
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika, tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė.
2007 metai
Prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
2008 Pekino Olimpiada
Lietuvos rinktinė išlaikė elitinės komandos statusą ir pateko į ketvertuką. Deja, mažajame finale buvo pralaimėta Argentinos komandai.
2009 metai
Vieni skaudžiausiu Lietuvos krepšiniui. Gal tik blogiau buvo 1993 ir 2001 metais. Europos čempionate, sudėtyje neturint ryškiausių žvaigždžių, buvo vos ne vos pasiekta vienintelė pergalė prieš Bulgarija grupės etape, kitame etape vėl trys pralaimėjimai ir komanda važiuoja namo. Iš vyriausiojo trenerio posto traukiasi R. Butautas. Jį keičia K. Kemzūra. Vėlgi, nesėkmė Europos čempionate, Lietuvos rinktinę galėjo palikti be Pasaulio čempionato, bet verslininko A. Guogos dėka, Lietuva gavo vardinį kvietimą. Jauna komanda, vadovaujama gero psichologo, krepšinio taktiko K. Kemzūros, pasiekė tuo metu kažką įspūdingo. Mažajame finale, rezultatu 99-88, įveikė Serbijos rinktinę ir iškovojo pirmąjį Pasaulio krepšinio čempionato medalį. Bronza iškovota aikštelėje lyderiaujant L. Kleizai.
2011 krepšinio čempionatas namuose
Gavę pasitikėjimą rengti čempionatą Lietuvoje, krepšinio valdininkai turėjo daug darbo. Ryškiausia krepšinio vadybinė figūra M. Balčiūnas, inicijavo naujų krepšinio arenų statybas: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Turime arenas, turime stiprią sudėtį, gal laikas sužibėti namuose? Keturios pergalės ir vienas pralaimėjimas pirmame etape nežadėjo nieko blogo. Strigimas ir neramumai prasidėjo jau antrame etape, bet lemiamas rungtynes prieš Vokietiją pavyko laimėti ir mes ketvirtfinalyje. Varžovas iš pažiūros nesunkiai įveikiamas, Makedonijos rinktinė. Permaininga, nervinga kova. Lieka kelios sekundės ir patyręs Š. Jasikevičius nesėkmingai perduoda kamuolį D. Songailai. Tritaškis į lietuvių krepšį ir atsiliekame dviems taškais. Paskutinėje atakoje S. Jasaitis laisvas iš savo mėgstamo kampo prameta dvitaškį. Pralaimėjimas ir didžiulis nusivylimas. Mūsų šaunūs vyrai rado jėgų kovoti toliau dėl dalyvavimo atrankoje į Londono olimpines žaidynes. Pergalė prieš Slovėnija garantavo, jog kitais metais sirgaliai nebus palikti be krepšinio.
2012 metais atranka į Olimpiadą
Atranka į Olimpiadą vyko saugumu nepasižyminčioje Venesueloje. Po pergalės atrankoje, ypač po laimėjimo prieš šeimininkus, ypatingai džiugavo komentatorius L. Kunigėlis. Iš to džiaugsmo į eterį paleidęs ir nevisai etiškų pasisakymų turnyro šeimininkų atžvilgiu. Pačioje olimpiadoje pasirodėme vidutiniškai, kelią link medalių užkirto tuo metu puikiai rungtyniavusi Rusijos rinktinė. Lietuva lieka 8. Trenerio K. Kemzūros karjera rinktinėje, bent kuriam laikui, baigėsi.
Jono Kazlausko Sugrįžimas ir Vėlesnė Trenerių Kaita (2013-2021 metai)
2013 metai
Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams. 2015 metais vėl senojo žemyno pirmenybės ir vėl finale mums koją pakišo tie patys prancūzai. Galima teigti, jog per šį laikotarpį įžvelgiamas Lietuvos krepšinio rinktinės atgimimas. Tiesa, buvo ir dramų. Svarbiose grupės rungtynėse vos išnešėme sveiką kailį L. Kleizos dėka. Europos čempionato ketvirtfinalyje prieš galingą Gruzijos ekipą komandą ištraukė J. Mačiulis. Kartais reikia ir sėkmės, o sekasi geriausiems.
2016 triuškinantys metai
Nors ir žaidėme eilinį kartą Olimpiadoje, deja, ketvirtfinalyje buvome sutriuškinti Australijos rinktinės. Treneris J. Kazlauskas antrą kartą pasitraukė iš vyriausiojo trenerio posto.
2017 ir D. Adomaitis
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Treneris D. Adomaitis kaip reikiant išsiliejo spaudos konferencijoje ir vėliau pasitraukė iš rinktinės trenerio pareigų.
Rinktinės stratego kėdė kaito, jeigu anksčiau ją užimti buvo daugiau norinčių, šį kartą tokia perspektyva viliojo nedaugelį. D. Maskoliūnas užėmė šį degantį postą. Rinktinės žaidimas atrankoje į 2022 metais vykstantį Europos čempionatą nebuvo sklandus. Vienos minutės pertraukėlės metu iš konteksto išimti trenerio žodžiai : „Pamakaluojam“, sukėlė sirgalių pašaipas. Žinoma, šią sąvoką krepšinio žmonės žino ir suprato jos esmę. Deja, turime 3 milijonus krepšinio „ekspertų“, kurie rado proga pažeminti trenerį. Iš tiesų, patekimą į senojo žemyno pirmenybes lėmė M. Kalniečio blokas. Jeigu Danijos krepšininkai būtų pataikę lemiamą metimą, tai neaišku kuo viskas būtų pasibaigę. Nugalėtojai neteisiami, todėl kelialapis į pagrindinį etapą yra iškovotas.
2021 atranka į Olimpiadą
Atrankoje į Olimpiadą, apmaudžiai pralaimėjome finale Slovėnijos rinktinei. Žaisdami namie, negalėjome sustabdyti krepšinio genijaus L. Dončičiaus. Pirmas kartas kai likome be Olimpinių žaidynių. Treneris D. Maskoliūnas baigė darbą rinktinėje.
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Tikimės, jog talentingo trenerio vedama rinktinė iš Europos čempionato pagaliau grįš su medaliais.