Įvadas
Lietuvos krepšinis - tai ne tik sporto šaka, bet ir tautos pasididžiavimas. Nuo pat pirmųjų rungtynių 1920 m. Kaune, krepšinis Lietuvoje išaugo į populiariausią sporto šaką, o Lietuvos krepšininkai ne kartą garsino šalies vardą tarptautinėse arenose. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasiruošimą ir dalyvavimą 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse.
Pasiruošimas olimpiadai
Lietuvos krepšinio federacija (LKF), įkurta 1958 m. ir atkūrusi narystę FIBA 1991 m., nuolat siekia užtikrinti aukštą krepšinio lygį šalyje. Rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose, o vyrų krepšinio rinktinė ne kartą lipo ant prizininkų pakylos olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose.
Prieš Londono olimpiadą, Lietuvos rinktinei vadovavo treneris Kęstutis Kemzūra. Rinktinės sudėtis buvo sudaryta iš patyrusių žaidėjų, tokių kaip Mantas Kalnietis ir Šarūnas Jasikevičius, bei jaunų talentų.
Rūtenis Paulauskas, krepšinio treneris, teigė, kad įžaidėjai Mantas Kalnietis ir Šarūnas Jasikevičius buvo verti didelio pagyrimo dėl solidaus žaidimo. Jis pažymėjo, kad įžaidėjų grandis bus viena stipriausių Lietuvos rinktinės pusių Londono olimpiadoje.
Komandos lyderiai
Mantas Kalnietis olimpinėse žaidynėse vidutiniškai pelnydavo 9,8 taško ir atlikdavo 7,0 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes. Šarūnas Jasikevičius - 10,8 taško ir 4,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės sudėtis 2012 m.
V.Ginevičius pabrėžė Š.Jasikevičiaus užsispyrimą ir kovingumą, teigdamas, kad jis pasiekęs tikrai gerą sportinę formą.
Kelias į olimpiadą
Lietuvos rinktinė, prieš patekdama į Londono olimpiadą, dalyvavo įvairiose atrankos varžybose. Komanda susidūrė su stipriais varžovais, tačiau sugebėjo įrodyti savo vertę ir iškovoti kelialapį į olimpiadą.
Dvikovos su JAV rinktine
Dvikovos su JAV krepšininkais lydėjo mūsiškius visose olimpinėse žaidynėse, išskyrus Pekino olimpiadą. Po aštuonerių metų pertraukos Lietuvos ir JAV rinktinės olimpiadoje vėl aiškinsis santykius aikštelėje. Deja, bet kitaip nei Atėnuose, Kęstučio Kemzūros auklėtinių rankoje - prastos kortos.
Su naująja amerikiečių jėga Lietuva susidūrė dar 2010 metų pasaulio čempionate Turkijoje, kur pusfinalyje nors ir nusileidome palyginus nedideliu skirtumu (74:89), bet praktiškai neturėjome jokių šansų.
Rungtynės olimpiadoje
Deja, bet per trejas rungtynes nacionalinė komanda pasiekė vos vieną pergalę prieš Nigeriją, o JAV prieš mačą su Lietuva apšilo minėtuosius nigeriečius sutriuškindama 83 taškais.
Taip pat skaitykite: Multimedijos sistemos apžvalga
Jaunimo rinktinės pasiekimai
Verta paminėti ir Lietuvos jaunių rinktinių pasiekimus. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, o 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. 1994 m. Lietuvos vaikinų jaunių, o 1996 m. - jaunimo rinktinė tapo Europos čempionais.
Krepšinio tradicijos Lietuvoje
Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Dabartiniai rinktinės treneriai
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021).
Taip pat skaitykite: „Žalgiris“ ir NBA
Lietuvos jaunių rinktinės triumfas Europos čempionate
Lietuvos jaunių rinktinė Europos čempionate žygiuoja be kluptelėjimų. Pirmajame etape lietuviai iškovojo visas tris pergales ir užėmė pirmą vietą B grupėje. Antrajame etape Lietuvos rinktinė iškovojo penkias pergales iš penkių ir tapo E grupės nugalėtojais.
Latvijos rinktinė C grupėje patyrė vieną pralaimėjimą ir užėmė antrą vietą. Antrajame etape varžovai iškovojo tris pergales ir dukart kluptelėjo bei F grupėje buvo ketvirti.
Ketvirtfinalio rungtynės prieš Latviją
Ketvirtfinalio rungtynės vyko taškas į tašką. Nė vienai rinktinei iki pat rungtynių pabaigos nepavyko susikrauti įtikinamos persvaros. Pirmąjį kėlinį lietuviai baigė atsilikdami nuo varžovų 1 taškų 14:15. Tačiau antrajame visą laiką minimalia persvara pirmavo. Po dviejų kėlinių lietuviai turėjo trapų 4 taškų pranašumą 30:26. Po ilgosios pertraukos situacija nesikeitė. Latviai neleido lietuviams atitrūkti, o pasibaigus ketvirčiui komandas skyrė tie patys 4 taškai 47:43. Ketvirtojo kėlinio pabaigoje Lietuvos rinktinei galiausiai pavyko atitrūkti, o baudos metimus sumetęs L. Lekavičius pirmą kartą šiose rungtynėse padidino Lietuvos rinktinės persvarą iki dviženklės 59:49. Lietuviai pergalės iš rankų nebepaleido ir žengė į pusfinalį.
Lietuvos rinktinę į priekį vedė Marius Grigonis. Puolėjas pelnė 16 taškų, atkovojo 5 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus. Jis vienintelis Lietuvos rinktinėje peržengė dviženklį taškų skaičių.
Statistika:
Lietuva: 16 - M. Grigonis (5 atk. kam.), 9 - D. Krestininas (9 atk. kam.), 8 - R. Gustys (7 atk. kam.), po 7 - S. Raupys (7 atk. kam.) ir L. Lekavičius, po 6 - M. Staselis ir A. Jankaitis (7 atk. kam.), 4 - J. Tamulis (4 rez. perd.), 2 - J. Gintvainis.Latvija: 12 - D. Geksas, 10 - A. Ginters, 7 - I. Gromovs (10 atk. kam.), po 6 - E. Endzels ir C. Mateikovics.
Lietuva - Latvija 65:53Pataikymas: 37,9 proc. (22/58) - 29 proc. (18/62)Baudos metimai: 66,7 proc. (16/24) - 66,7 proc. (12/18)Dvitaškiai: 37,8 proc. (17/45) - 31,7 proc. (13/41)Tritaškiai: 38,5 proc. (5/13) - 23,8 proc. (5/21)Atkovoti kamuoliai: 44 - 41Klaidos: 7 - 10Rezultatyvūs perdavimai: 14 - 6Pražangos: 21 - 22Perimti kamuoliai: 8 - 4Blokai: 4 - 3
Rungtynių eiga
Rungtynių pradžioje abiejų komandų atakos buvo netaiklios. Daugiau nei dvi minutes nė vienai komandai nepavyko pelnyti taškų. Po Lietuvos rinktinės žaidėjo klaidos į greitą puolimą nuskubėję latviai pelnė pirmuosius 2 taškus.
Lietuvos rinktinės taškų sąskaitą atidarė D. Krestininas. Latvijos rinktinės žaidėjas numušė besileidžiantį į krepšį kamuolį, todėl 2 taškai buvo užskaityti (2:2).
Lietuvos rinktinę tritaškiu į priekį išvedė M. Grigonis (7:6). 5 taškus be atsako pelnę lietuviai padidino savo pranašumą iki 3 taškų (9:6).
Paskutinę kėlinio sekundę kamuolį į krepšį paleidęs D. Geksas pelnė 2 taškus ir sumažino lietuvių pranašumą iki minimumo (15:14).
Įpusėjus trečiajai antrojo kėlinio minutei komandos apsikeitė rezultatyviomis atakomis. Tai buvo pirmieji ekipų taškai šiame ketvirtyje (17:16).
Įpusėjus antrajam kėliniui komandos žaidė taškas į tašką. Tiesa, Lietuvos rinktinė ilgą laiką buvo bent dviem taškais priekyje, tačiau po C. Mateikovico tritaškio Latvijos rinktinė persvėrė rezultatą (22:21).
Tritaškį pelnęs A. Staselis grąžino pranašumą Lietuvos rinktinei (26:24).
Kėlinio pabaigoje dvitaškį pataikė L. Lekavičius, leidęs Lietuvos rinktinei į didžiąją pertrauką išeiti turint trapią 4 taškų persvarą (30:26).
Trečiojo ketvirčio pradžioje Lietuvos rinktinei pavyko išsaugoti trapią persvarą, tačiau padidinti atotrūkio - ne. Sužaidus tris minutes lietuviai pirmavo 32:29.
Keturis taškus be atsako pelnę lietuviai išsiveržė į priekį 7 taškais (36:29), tačiau netrukus dvitaškiu atsakę latviai ir vėl priartėjo.
Po D. Brizgalovso tritaškio Latvijos rinktinė įgijo minimalią persvarą (37:36), tačiau neturkus S. Raupys grąžino lietuviams 1 taško pranašumą. Latviai į tai atsakė taikliu baudos metimu, o M. Grigonis tritaškiu leido Lietuvos rinktinei šiek tiek atitolti (41:38).
Kėlinio pabaigoje dvitaškį pataikęs M. Grigonis lietuviams grąžino 4 taškų persvarą (47:43).
M. Staselis tritaškiu padidino Lietuvos rinktinės persvarą iki 7 taškų (50:43).
Latvijos rinktinė niekaip neleido lietuviams atitrūkti. Vos kiek atsiplėšus - latviai sumažindavo skirtumą (53:48). Puikiai žaidžiantis M. Grigonis grąžino lietuviams 7 taškų pranašumą (55:48). Baudos metimus sumetęs L. Lekavičius pirmą kartą šiose rungtynėse padidino Lietuvos rinktinės persvarą iki dviženklės (59:49).
Iki rungtynių pabaigos likus žaisti minutę, "Siemens" arenoje skambėjo pergalės dainos.
Kiti ketvirtfinaliai
Į pusfinalį jau pateko Rusijos rinktinė, ketvirtfinalyje įveikusi Ispanijos rinktinę. Kitose ketvirtfinalio rungtynėse Serbija 88:79 nugalėjo Bulgariją, o italai 69:76 krito prieš kroatus.