Įvadas
Adomas Mickevičius (1798-1855) - vienas iškiliausių XIX a. Lietuvos poetų, lenkų literatūros klasikas ir reikšminga Europos romantizmo figūra. Jo kūryba apima įvairius žanrus ir temas, tačiau sonetai užima ypatingą vietą. Šiame straipsnyje bus analizuojami du garsūs A. Mickevičiaus sonetai iš ciklo „Krymo sonetai“ - „Plaukimas“ ir „Audra“. Šie kūriniai atskleidžia poeto romantinį pasaulėvaizdį, gamtos pajautimą ir žmogaus laikyseną grėsmės akivaizdoje.
Adomas Mickevičius: trumpa biografija ir kūrybos bruožai
Adomas Mickevičius gimė Naugarduke (dab. Baltarusija). Studijavo Vilniaus universitete, kur įsitraukė į slaptos filomatų draugijos veiklą. Už aktyvią veiklą Filomatų draugijoje Mickevičius buvo suimtas ir priverstas išvykti iš Lietuvos. Po studijų mokytojavo Kaune.
A. Mickevičiaus kūrybai didelę įtaką darė romantizmas. Jo kūryboje karštai ginama tautos ir asmenybės teisė į laisvę, istorinės poemos skatino lietuvių tautinį judėjimą. Jis išaukštino lietuvius, kovojusius su kryžiuočiais, aprašė Lietuvos gamtą. Jo kūryboje svarbi Lietuvos tema.
Svarbiausi A. Mickevičiaus kūriniai:
- Vėlinės - poema, kurios pagrindinė idėja - tikėjimas neregimojo, nematerialiojo pasaulio įtaka.
- Ponas Tadas - epinis pasakojimas, laikomas lenkų tautiniu epu, turėjęs didelį poveikį lietuvių romantizmo literatūrinei vaizduotei ir XIX a. lietuvių tautinei savimonei. Poema turi ilgesnį pavadinimą.
- Krymo sonetai - parašyti po įvairiausių poeto kelionių, daugeliu atvejų piešiamas peizažas.
„Krymo sonetai“: kontekstas ir temos
„Krymo sonetai“ - tai 1826 m. Maskvoje išleistas A. Mickevičiaus rinkinys. Šis ciklas pasižymi gamtos vaizdavimu ir subjekto vidinių būsenų atitikmens poetika. Jutimiškai konkretūs, tikroviški vaizdiniai kuriami taupiomis, bet taikliomis detalėmis. Kartu jie atveria tiesiogiai neišsakomą potekstę, egzistencinius eilėraščio motyvus: gyvenimas kaip kelionė ar klaidžiojimas, tikrų orientyrų, suvaldančių kelionės atsitiktinumą, ieškojimas, dvasinio centro (namų, tėvynės) ilgesys ir atmintis, gyvenimo ribos ir už jos plytinčios nežinomybės pojūtis, tos ribos peržengimo būtinybė, atsigręžimas atgal prieš lemtingą žingsnį. Tai į dienoraštį panašus rinkinys, kuriame esama daugiau nei dvidešimt sonetų meilės tema, kuriuose galima jausti Mickevičiaus meilę Marilei. Viena pagrindinių ,,Krymo sonetų" temų yra jūra, plaukiojimas, kelionė į nežinią; juose ryški gamtos tema, jos grožis, ne mažiau svarbus ir tėvynės ilgesys.
Taip pat skaitykite: Jaunimo kūrybos centras Šakiuose
Ciklas pradedamas sonetu „Akermano stepės“, įvedančiu į naują gamtos vaizdavimą. Šiame ,,Krymo sonete“ yra aprašomas keliavimas stepe. Keliavimas žolynais, jų bangavimas ir bekraštės tolumos kelionę paverčia tarsi plaukimu. Kartais grįžtama prie realistiško vaizdo ir minimos kalvos. Šiame sonete galima pastebėti, kad keliavimas sausuma ir jūra beveik visada būna greta. Trečioje strofoje norima įsiklausyti į tylą stepėje. Čia Lietuvą primena gervių balsai, iš kurių tikimasi išgirsti kvietimą, šauksmą iš tėviškės.
Sonetas „Plaukimas“: džiaugsmo ir harmonijos išraiška
„Plaukimas“ - tai vienintelis džiaugsmingas sonetas cikle. Šiame sonete A. Mickevičius perteikia džiaugsmo ir harmonijos jausmą, patiriamą plaukiant jūra. Sonetas kupinas šviesos, judesio ir gyvybės. Jūros vaizdas čia nėra grėsmingas, bet veikiau raminantis ir įkvepiantis.
Sonetas „Audra“: žmogus prieš gamtos stichiją
Sonete „Audra“ įkvėpimu tapo autentiška A. Mickevičiaus patirtis kelionėje į Krymą autorius patyrė jūros audrą. Šiame sonete A. Mickevičius vaizduoja žmogaus kovą su gamtos stichija - audra jūroje. Sonetas kupinas įtampos, baimės ir grėsmės. Jūros vaizdas čia yra grėsmingas ir galingas, o žmogus - mažas ir bejėgis prieš jos jėgą. Pirmajame ketureilyje Keliautojas stebi laivo įgulos kovą su audra, antrajame vaizdas tampa netikras, jūros bangos virsta kalnais, kurių viršūnės priartėja prie neišvengiamos mirties, o trečiajame iš pradžių tikroviškas audros aprašymas tampa netikras.
Žmogaus laikysena grėsmės akivaizdoje: „Plaukimo“ ir „Audros“ kontrastas
Sonetai „Plaukimas“ ir „Audra“ puikiai atspindi Mickevičiaus romantinį žmogaus paveikslą, ypatingai jo laikyseną grėsmės akivaizdoje. Šiuose sonetuose poetas vaizduoja žmogų, kuris susiduria su gamtos jėgomis - tai jūra ir audra, simbolizuojančios didžiausius gyvenimo iššūkius ir egzistencines grėsmes. Šie sonetai ne tik aprašo pavojingą kelionę per jūrą, bet ir gilina žmogaus ryšį su gamta, likimu, prigimtimi ir jo paties dvasine stiprybe.
Sonete „Plaukimas“ žmogus jaučiasi harmonijoje su gamta, pasitiki savimi ir mėgaujasi kelione. Tuo tarpu sonete „Audra“ žmogus jaučiasi bejėgis, išsigandęs ir priverstas kovoti už savo gyvybę. Šis kontrastas atskleidžia romantizmui būdingą žmogaus dualizmą - gebėjimą patirti tiek džiaugsmą, tiek kančią, tiek harmoniją, tiek disharmoniją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos gamta Mickevičiaus kūryboje
„Ponas Tadas“: Lietuvos gamtos aprašymas
Poemoje „Ponas Tadas“ yra minima tėvynė. Poemoje Lietuvos gamta apibūdinama itin vaizdžiai. Krymo sonetai ir Ponas Tadas- vieni iš poetiškiausių A.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
tags: #adomas #mickevicius #sonetas #plaukimas