Įvadas
Šiuolaikiniame sporte, siekiant aukštų rezultatų, būtinas maksimalus fizinis ir psichinis pasirengimas. Sportininkai susiduria ne tik su varžovų pasipriešinimu, bet ir su asmeninėmis ribotomis galimybėmis. Dalyvavimas varžybose reikalauja didelės atsakomybės, o nepakankamas psichologinis pasirengimas gali neleisti sportininkams atskleisti viso savo potencialo. Straipsnyje aptariamas aerobinės gimnastikos apibrėžimas ir jos svarba sportininkų rengimui, remiantis įvairių mokslininkų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Psichologinis Pasirengimas Sporte
Psichologinis sportininko rengimas yra sudėtingas procesas, be kurio neįmanoma pasiekti gerų rezultatų šiuolaikiniame sporte. Valia, darbštumas, atkaklumas, kovingumas, gera motyvacija, noras tobulėti, idealizmas ir sąmoningumas yra būtinos sportininko savybės. Rengiant sportininką psichologiškai, būtina atsižvelgti į asmenybės ypatumus, gebėjimus reguliuoti psichinę būseną per treniruotes ir varžybas, sutelkti dėmesį kovai ir atiduoti visas jėgas. Trenerio uždavinys - nuolat įkvėpti sportininką, ypač kai jis jaučiasi pavargęs, abejoja savo sugebėjimais ar patiria nesėkmes.
Sportinio Rengimo Kontrolė
Sportinio rengimo procesas turi būti nuolat kontroliuojamas. Pagrindiniai kontrolės sistemos elementai apima fizinės būklės, fizinio parengtumo, techninio parengtumo, savijautos tikrinimą, kontrolinius pratimus ir testavimą. Kontrolė yra vienas iš valdymo metodų, leidžiančių gauti grįžtamąją informaciją. Jos tikslas - tikslingai koreguoti sportininkų rengimą ir varžybinę veiklą, remiantis objektyviais duomenimis apie jų parengtumą ir funkcinį pajėgumą. Šiam tikslui įgyvendinti būtina spręsti daug svarbių uždavinių, susijusių su sportininko būsenos, parengtumo nustatymu ir vertinimu, rengimo planų įgyvendinimu ir varžybinės veiklos efektyvumu. Gauta informacija leidžia tobulinti sportininko rengimo turinį ir varžybinę veiklą.
Grįžtamoji Informacija ir Testavimas
Grįžtamoji informacija leidžia keistis žiniomis ir duomenimis apie įvykius bei reiškinius. Sporto treniruočių įtakos sportininko parengtumui efektyvumui nustatyti naudojami testai - specialios ir standartinės užduotys, kurių rezultatai lyginami su ankstesniais arba su tam tikru etalonu. Svarbiausi testo požymiai - patikimumas ir informatyvumas. Testai turėtų atspindėti realias žaidimo sąlygas, todėl žaidėjas turi atlikti veiksmus ir jų derinius, analogiškus tiems, kuriuos jis atlieka žaisdamas. Varžybinės veiklos kontrolė yra labai svarbi, nes leidžia lyginti pasiektus rezultatus su planuotais, nustatyti parengtumo privalumus ir trūkumus, registruoti tam tikros technikos būklės rezultatyvumą ir nustatyti sporto technikos bei taktikos efektyvumą.
Tyrimas Pasvalio Sporto Mokykloje
2008 metais Pasvalio sporto mokykloje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 12 rankininkių (14-15 metų). Tyrimo metu buvo analizuojami literatūros šaltiniai pasirinkta tema ir formuluojama tyrimo problema. Taip pat buvo apibendrinami tyrimo rezultatai. Mokslinės literatūros analizė buvo atlikta siekiant išnagrinėti ir apibendrinti mokslinės literatūros šaltinius, susijusius su nagrinėjama tema. Buvo skaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai ir testo patikimumas.
Taip pat skaitykite: Aerobikos sportas Lietuvoje
Fizinio Parengtumo Testavimas
Jaunųjų rankininkių fiziniam bei specialiam parengtumui nustatyti buvo naudojami A. Skarbaliaus (2003) rekomenduojami testai. Greitumui nustatyti buvo atlikti šuolio į tolį iš vietos bei kamuolio metimo į tolį testai, o ištvermei - 6 min. bėgimo testas. Testavimai buvo atliekami du kartus: 2008-11-29 ir 2009-04-24. Įvertinus gautus rezultatus, buvo siekiama nustatyti fizinio bei specialaus parengtumo rodiklių kaitą.
Šuolio į Tolį Rezultatai
Atlikus šuolio į tolį testus ir apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad pirmojo testavimo rezultato vidurkis buvo 190,6±14 cm, o antrojo - 195,7±13 cm. Palyginus rezultatus, galima teigti, kad kojų raumenų jėgos rodikliai kito teigiama linkme.
20 m Bėgimo Testas
Rankininkių greitumui nustatyti buvo naudojamas 20 m bėgimo testas. Rudenį atlikus šį testą, komandos rezultato vidurkis buvo 2,70±0,28 s. Greitumo testą pagerino beveik visos merginos, išskyrus dvi, kurių rodikliai nepakito. Tai rodo, kad procese taikyti pratimai teigiamai įtakojo jaunosios rankininkės greitumo rodiklius.
Kamuolio Metimo į Tolį Testas
Mergaičių kamuolio metimo į tolį rezultato vidurkis rudens testavime buvo 27,8±6 m, o pavasario - 28,8±5 m. Pavasarinio testavimo metu nustatyta, kad rankininkių kamuolio metimo į tolį pasiekti rezultatai pagerėjo vidutiniškai vienu metru.
6 Minučių Bėgimo Testas
Jaunųjų rankininkių ištvermei nustatyti buvo naudojamas 6 min. bėgimo testas. Apibendrinus pirmojo testavimo metu pasiektus rezultatus, nustatyta, kad jaunosios rankininkės per 6 min. įveikė nuo 1100 iki 1300 metrų atstumą (vidutiniškai 1187,5±100 metro). Atlikus antrąjį testavimą, pastebimas merginų ištvermės rodiklių gerėjimas. Pavasarį jaunosios rankininkės per 6 min. įveikė 1220,8±125 m.
Taip pat skaitykite: Varžybų taisyklės aerobinėje gimnastikoje
Techninio Parengtumo Testavimas
Techninis parengtumas buvo įvertintas kamuolio varymo (20 m kamuolio varymas į eigos), gaudymo ir perdavimo (kamuolio gaudymas ir perdavimas per 30 sek.), metimo (metimo į vartus nuo 9 m tikslumo testas) testais. Visi šie testai nustatyti rankininkės parengtumui įvertinti yra rekomenduojami A. Skarbaliaus (2003).
Kamuolio Varymo Testas
Rankininkių kamuolio varymo technikai įvertinti buvo naudojamas 20 m testas. Sausio mėn. rezultato vidurkis buvo 3,07±0,24 s, o balandžio mėn. - 3,11±0,26 s.
Perdavimo ir Gaudymo Testas
Sausio mėn. merginų perdavimų ir gaudymų vidurkis buvo 9,42±2 karto, balandžio mėn. - 7,67±2 karto. Pavasario rezultatas žymiai pablogėjo.
Metimo į Vartus Testas
Apibendrinus pirmojo testavimo rezultatus, metimų į vartus kampus pataikymo vidurkis buvo 3±2,5 karto, o antrajame - 1,33±1,5 karto. Apibendrinant testavimo rezultatus, galima teigti, jog ribotos sąlygos neigiamai įtakojo jaunosios rankininkės techninio testavimo rodiklius.
Varžybinės Veiklos Analizė
Laimėjimai varžybose yra treniruočių vyksmo galutinis rezultatas. Norėdami objektyviai įvertinti savo žaidėjų veiklą per rungtynes, rankinio treneriai užrašo įvairius šiai veiklai būdingus veiksmus. Tokia informacija turi būti renkama sistemingai.
Taip pat skaitykite: Aerobinė gimnastika: apžvalga
Metimų į Vartus Analizė
Apibendrinus gautus duomenis, nustatyta, kad vidutiniškai per rungtynes jaunosios rankininkės varžovų vartus atakavo 39,5 ± 15 karto. Vidutiniškai per vienas rungtynes atlikti 26± 10 netikslūs metimai. Metimų veiksmingumas - 38,4±28%.
Gynybiniai Veiksmai
Merginos per rungtynes vidutiniškai 3,4±1 kartus blokuoja ir 3,5±1 karto perima kamuolį. Vidutiniškai per vienas rungtynes atlikta 2,1±2 greitos atakos, iš kurių 1,9±2 rezultatyvios, bei siekia 88%.
Vartininko Žaidimo Efektyvumas
Per rungtynes merginų vartus priešininkės atakavo 32,13±10,5 karto, praleistų metimų vidurkis - 22,5±9,5 karto, o sulaikytų metimų vidurkis 9,63±4 kartai.
Komandos Efektyvumo Koeficientas
Nustatyta, kad komandos efektyvios veiklos koeficiento vidurkis buvo -0,19. Tik du žaidėjai per visas žaistas rungtynes žaidė efektyviai.
2009/2010 Metų Sezono Tyrimas
2009/2010 metų sezone, esant tinkamoms sąlygoms, buvo tiriama jaunųjų rankininkių fizinis ir techninis parengtumas.
Fizinio Parengtumo Pokyčiai
Atlikus šuolio į tolį testus, nustatyta, kad kojų raumenų jėgos rodikliai kito neigiama linkme. Greitumo rodikliai taip pat pablogėjo. Taikyti pratimai neigiamai įtakojo jaunosios rankininkės greitumo rodiklius.
Techninio Parengtumo Pokyčiai
Techninio parengtumo testų rezultatai parodė, kad kamuolio varymo technika pagerėjo, perdavimų ir gaudymų skaičius taip pat padidėjo. Metimų į vartus pataikymo vidurkis taip pat buvo geresnis. Apibendrinant testavimo rezultatus, galima teigti, jog tinkamos sąlygos teigiamai įtakojo jaunosios rankininkės techninio testavimo rodiklius.
Varžybinės Veiklos Analizė
Siekiant nustatyti, kaip kito techninio - taktinio parengtumo rodikliai, esant tikamoms pasirengimui sąlygoms, atlikta išsami varžybinės veiklos analizė. Vidutiniškai per vienas rungtynes merginos varžovų vartus atakavo 36,8±9 karto, pataikymo vidurkis 18,8±8 karto, netikslūs metimai siekia 18±7,5 karto. Metimų veiksmingumas 51,4±19,5%.
Vartininko Žaidimo Efektyvumas
Vartininkės per vienerias rungtynes sulaiko vidutiniškai 47% metimų.
Komandos Efektyvumo Koeficientas
Nustatyta, kad komandos efektyvios veiklos koeficiento vidurkis siekia -0,07. Šį sezoną jaunųjų rankininkių efektyvios veiklos koeficientas yra geresnis.
tags: #aerobines #gimnastikos #apibrezimas