Įvadas
Akademinis irklavimas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja akademinėmis irklinėmis valtimis. Šis sportas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir technikos, koordinacijos bei komandinio darbo. Straipsnyje apžvelgiama akademinio irklavimo istorija, ypatybės, taisyklės, varžybos ir plėtra Lietuvoje.
Akademinis irklavimas: esmė ir ypatybės
Irklavimas, arba akadèminis irklãvimas, yra irklavimo sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja sportinėmis irklinėmis (akademinėmis) valtimis. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Šis sportas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir ištvermės, technikos bei koordinacijos.
Valtys ir klasės
Valtys (pavienės ir porinės) būna 8 klasių. Pavienių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 1 irklu, yra 5 klasės: dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg) ir be jo (2−; 27 kg), keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg) ir be jo (4−; 50 kg), aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg); porinių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja 2 irklais,-3 klasės: vienvietė (1×; 14 kg), dvivietė (2×; 27 kg), keturvietė (4×; 52 kg).
Amžiaus ir svorio kategorijos
Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus daugiau kaip 27 m., B - metų vidurkis ≥36, C - ≥43, D - ≥50, E - ≥55, F - ≥60, G - ≥65, H - ≥70, I - daugiau kaip 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti daugiau kaip 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - daugiau kaip 72,5 kg, moterų įgulos - daugiau kaip 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - daugiau kaip 59 kg. Vairininko - vyrų ir vaikinų (jaunių) įgulų - minimalus svoris 55 kg, moterų, merginų (jaunių) ir mišrių įgulų - 50 kg; mažiau sveriantis gali turėti iki 10 kg papildomą sunkmeną.
Olimpinės ir neolimpinės rungtys
Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2−, 4×, 4−, 8+; moterų - 1×, 2×, 2−, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4−; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4−; lengvasvorių vyrų - 1×, 2−, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×.
Taip pat skaitykite: Akademinio irklavimo veteranai Lietuvoje
Istorija
Pasaulinė istorija
Irklavimas atsirado Didžiojoje Britanijoje. 1715 čia surengtos pirmosios lenktynės, nuo 1829 organizuojamos tradicinės regatos. 19 amžiaus viduryje irklavimas jau buvo kultivuojamas daugelyje Europos šalių, Šiaurės Amerikoje, Australijoje. 1892 įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (pranc. Fédération Internationale des Sociétés d’Aviron, FISA), vienijanti 130 šalių (2008). Pirmasis Europos irklavimo čempionatas surengtas 1893 (vėliau čempionatai tapo atviri ir rengti iki 1973; nuo 2007 rengiami uždari suaugusiųjų čempionatai). Į olimpinių žaidynių programą vyrų irklavimas įtrauktas 1900, moterų - 1976; nuo 2008 irklavimas yra ir parolimpinių žaidynių programoje. Nuo 1962 rengiami pasaulio vyrų irklavimo čempionatai, nuo 1974 - moterų, nuo 1974 čempionatai rengiami kasmet; pasaulio čempionatai yra jaunių, jaunimo (iki 23 metų) ir suaugusiųjų. Be to, dar rengiami trys Pasaulio taurės etapai.
Irklavimo istorija Lietuvoje
Lietuvoje 1885 įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - Neptūnas (kelis dešimtmečius sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kitose regatose). 1908 įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 Kauno Sakalo sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 irklavimo klubas įkurtas Šilutėje. 1920 įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir irklavimo klubų.
Tarpukario laikotarpis
1923 Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Neptūnas į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 dalyvavo Rygos regatoje, 1932 - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto. 1931 Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įkurtas 1921) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 - Klaipėdos regatoje.
Pirmieji Lietuvos čempionatai
1936 Kaune surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) lengvomis dvivietėmis (Petraitis, Staškevičius, vairininkas S. Maziliauskas, 8.12,7), sunkiomis dvivietėmis (S. Vasauskas, S. Dautartas, vairininkas J. Jasinskas, 7.48,1), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Griningas, Peteraitis, vairininkas Arbušauskas, 6.28,3), sunkiomis keturvietėmis (įgula nenustatyta, 6.34,0). 1937 pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 Lietuvos čempionate. Irklavimas buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą, varžytasi 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku (laimėtojai ir jų rezultatai nurodyti skliaustuose) - sunkiomis dvivietėmis (Bulkė, Jurkštas, vairininkas M. Kapleraitis, 11.27,9), turistinėmis dvivietėmis (Petraitis, Lincevičius, vairininkas M. Kapleraitis, 11.56,1), lenktyninėmis keturvietėmis (V. Kmitas, J. Obelienis, S. Vasauskas, J. Gedminas, vairininkas M. Bursevičius, 9.50,8), lengvomis keturvietėmis (Miškys, Bertė, Peteraitis, Griningas, vairininkas Ruzgys, 9.10,3), sunkiomis keturvietėmis (Griningas, Peteraitis, Bertė, Miškys, vairininkas Ruzgys, 8.54,0), 1 km nuotolyje lengvomis keturvietėmis (M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Kavolytė, vairininkas Malčius, 5.13,2). Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės. Irklavimui (ir visai kūno kultūrai ir sportui) iki 1940 12 vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 09 Irklavimo komiteto pirmininkas S. Dautartas, nuo 1943 - S.
Pokario metai
Per II pasaulinį karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Vyrų irklavimo čempionais tapo: vienviečių valčių - J. Ščiupakas, keturviečių klinkerių - V. Puodžius, E. Vaitkevičius, A. Šiekštelė, J. Zaveckas, vairininkas A. Žebriūnas, keturviečių skifų - I. Demontas, P. Zinkevičius, M. Glaudelis, P. Kregždys, vairininkas S. Giedraitis, moterų vienviečių valčių - T. Gavrilova, keturviečių klinkerių - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vairininkas E. Putninas, keturviečių skifų - O. Kiušaitė, Z. Šablinskaitė, I. Muraškaitė, K. Šumilovaitė, vairininkas E. Putninas.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
Lietuvos irkluotojai 1952 pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose (jauniai laimėjo pirmuosius žetonus), 1956 - SSRS tautų spartakiadose. 1954 įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas: dalyvavo 7 aukštosios mokyklos, laimėjo Lietuvos kūno kultūros instituto komanda, vienvietėmis valtimis - jos nariai V. Palileikaitė ir V. Kučinskas. Šios tradicinėmis tapusios varžybos turėjo lemiamą įtaką irklavimo plėtotei Lietuvoje (studentai pradėjo labai sėkmingai varžytis Lietuvos, SSRS, Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse). Žalgirio aštuonvietės irkluotojos studentės: A. Čepaitė-Rainienė, D. Balčūnaitė-Vaisberg, I. Bačiulytė-Vaitkevičienė, V. Talaikytė-Šukevičienė, T. Pervenis, V. Aguotytė, G. Herbstaitė-Paulekevičienė, G. Talaikytė-Liutkevičienė, vairininkė N. Kalvelytė (treneris E. Vaitkevičius), tapo pirmosiomis irklavimo SSRS sporto meistrėmis, SSRS čempionate A. Bagdonavičius (Vilniaus universitetas) ir Z. Jukna (Vilniaus pedagoginis universitetas; vairininkas J.
Regatos Lietuvoje
Nuo 1962 vyksta Gintarinių irklų regata (nuo 1963 tarptautinė), nuo 1968 - Danės regata. Nuo 8 dešimtmečio Žalgirio, Dinamo ir kitos draugijos itin rūpinosi jaunųjų irkluotojų rengimu. Įsteigta specialių ir internatinių mokyklų - Trakuose 1973, Birštone 1977, daugėjo trenerių. 1973 pradėtos Lietuvos jaunimo žaidynės, nuo 1975 - moksleivių čempionatai, nuo 1988 - jaunių žaidynės.
Olimpiniai pasiekimai
Lietuvos irkluotojai nuo 1960 sėkmingai dalyvavo olimpinėse žaidynėse, nuo 1961 - Europos, nuo 1962 - pasaulio čempionatuose (iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990, SSRS įgulose). XVII olimpinėse žaidynėse (1960 Roma) A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (2+, treneris R. Vaitkevičius), XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis) V. Butkus (4×; treneris A. Arelis), K. Koženkova (8+, treneris E. Vaitkevičius) tapo vicečempionais, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 Meksikas) A. Bagdonavičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna (8+, treneris R. Vaitkevičius), XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis) G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (2−, treneriai E. Vaitkevičius ir J. Aleksandravičienė), XXII olimpinėse žaidynėse (1980 Maskva) J. Narmontas ir I. Pinskus (8+, treneriai R. Rudžionis, G. 1962 vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus Žalgirio irkluotojai (A. Bagdovaničius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, tr. R. Vaitkevičius), pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, tradicinėje Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės sukakties iškilmių regatoje Filadelfijoje įveikė Jungtinių Amerikos Valstijų aštuonvietę, 1963 tapo Europos vicečempione. 1964 Lietuvos aštuonvietė (A. Bagdonanvičius, V. Briedis, J. Jagelavičius, Z. Jukna, P. Karia, R. Vaitkevičius, treneris R. Vaitkevičius) laimėjo Henlio regatos Grand Challenge Cup taurę. 1969 G. Šidagytė-Ramoškienė (treneris J.
Nepriklausomybės laikotarpis
1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir kitose varžybose (nebereikėjo užimti aukščiausių vietų SSRS varžybose). XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) dalyvavo 8 irkluotojai (E. Petkus, J. Bagdonas, vairininkas V. Mačiulskis, 2+; treneris K. Bartkus, užėmė 9 vietą), XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta) - 3 irkluotojai. 1997 E. Petkus ir J. Bagdonas (2−; treneris K. Bartkus) laimėjo Pasaulio taurę, B. Šakickienė ir K. Paplavskaja (2×; treneris A.
Irklavimo renginiai Lietuvoje
1995 Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 - pirmasis Lietuvos irklavimo federacijos žiemos turnyras.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Irklavimo Centrai Lietuvoje
Lietuvos irklavimo federacijos vadovai
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai: J. Obelienius (1946-1951), J. Pavilionis (1951-1957), A. Slanksnys (1957-1977), S. Rudžionis (1977-1985), B. Zaikauskas (1985-1989), E. Savickas (1989-1997), A.
Šiuolaikinis irklavimas Lietuvoje
Irklavimo centrai ir klubai
Šiuo metu Lietuvoje veikia keletas irklavimo centrų ir klubų, kurie siūlo treniruotes įvairaus amžiaus ir pajėgumo sportininkams. Vienas iš tokių - VšĮ Klaipėdos irklavimo centras, įkurtas 1993-05-28. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Įmonė įsikūrusi adresu Gluosnių skg.
Klaipėdos irklavimo centras
VšĮ Klaipėdos irklavimo centras (kodas 140706530) buvo įkurta 1993-05-28. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Įmonę valdo 2 akcininkai (įmonės). 2024 metais VšĮ Klaipėdos irklavimo centras pardavimo pajamos siekė 639 988 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -18 724 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 17. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Kitos veiklos, kuriomis užsiima bendrovė, yra sporto paslaugos, sporto klubai. Šiuo metu VšĮ Klaipėdos irklavimo centras įsikūrusi adresu Gluosnių skg.
Priėmimas į Klaipėdos irklavimo centrą
SPORTUOTI NORINČIŲ ASMENŲ PRIĖMIMO Į VŠĮ KLAIPĖDOS IRKLAVIMO CENTRĄ TVARKOS APRAŠASŠiame apraše yra patvirtinti prašymų, sutikimų, sutarties pavyzdžių priedai, kuriuos rasite čia:1 priedas-Prašymas dėl leidimo vaikui (globotiniui) dalyvauti bandomosiose treniruotėse2 priedas-Prašymas dėl vaiko (globotinio) priėmimo į IRKLAVIMO CENTRĄ3 priedas-Sutikimas dėl nepilnamečio asmens duomenų naudojimo4 priedas-Sportinio rengimo paslaugos teikimo sutartis5 priedas-Prašymas dėl sportinio rengimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimoSAUGAUS SPORTININKŲ ELGESIO IRKLAVIMO TRENIRUOČIŲ METU INSTRUKCIJAPagal prašyme pateiktus duomenis, yra sudaroma ir pasirašoma Sportinio rengimo paslaugos teikimo sutartis (4 PRIEDAS) Pasirašant sutartį, paslaugos gavėjas patvirtina, kad yra susipažinęs su aukščiau pateiktu aprašu, IRKLAVIMO CENTRO SAUGAUS SPORTININKŲ ELGESIO IRKLAVIMO TRENIRUOČIŲ METU INSTRUKCIJA, Viešosios įstaigos „KLAIPĖDOS IRKLAVIMO CENTRAS“ mokesčio už sportinio rengimo paslaugos teikimą nustatymo, mokėjimo ir panaudojimo tvarkos aprašu, kurį rasite skyriuje “Mokestis už paslaugas” (mokestis pasikeitė: nuo lapkričio 01 d.
Baidarių ir kanojų irklavimas
Plungės sporto ir rekreacijos centras skelbia atranką baidarių ir kanojų irklavimo trenerio pareigoms nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. užimti.
Darbo sąlygos Plungėje
Darbo sutartis - neterminuota. Pareigybės lygis A2 .Darbo krūvis - Preliminarus darbo krūvis - iki 1 etato (36 val. per savaitę). Darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientas nustatomas vadovaujantis Plungės sporto ir rekreacijos centro darbo apmokėjimo sistema, atsižvelgiant į turimą profesinio darbo patirtį ir kvalifikacinę kategoriją - nuo 0,74 iki 0,84. Įdarbinimas nuo 2024 m. 1. 2. Žinoti ir išmanyti veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sporto įstatymą, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, susijusius su šiai darbuotojo pareigybei priskiriamų funkcijų specifika ir jais vadovautis. 3. 4. Pagal patvirtintą tarifikaciją tinkamai ir laiku sukomplektuoti mokinių ugdymo grupes. 5. Gebėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Reikalavimai pretendentams Plungėje
Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti atrankoje; 2. Asmens tapatybę, išsilavinimą, kvalifikaciją patvirtinančių bei profesinio darbo patirtį įrodančių dokumentų kopijas; 3. Gyvenimo aprašymą; 4. Pretendentas gali pateikti dokumentus darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Plungės sporto ir rekreacijos centro administracijoje (A. Vaišvilos g. 32, 2 aukštas, Plungė) arba el. liepos 8 d. iki 2024 m. Pretendentų pateikti dokumentai registruojami.
Vandens sporto festivalis Klaipėdoje
Liepos 6-ąją Klaipėdoje vyksta Vandens sporto festivalis. Jo programoje - varžybos, atrakcijos ir šou elementai. Žiūrovams ruošiama ir įvairių staigmenų, tarp kurių - „Flyboard“ parodomoji programa (batai su vandens srove). Pernai pirmą kartą Danės upėje šį pasirodymą surengęs Aurimas Šacauskas su vadinamaisiais vandens srovės batais kilo į 7-8 metrų aukštį, ore atliko ekstremalius triukus. Pasak organizatorių, šiemet kas valandą bus vykdomi linksmi konkursai vaikams ir suaugusiems.
Festivalio tikslai ir veiklos
„Festivalio tikslas - populiarinti vandens sportą Klaipėdoje, tuo labiau, kad atsiranda vis daugiau galimybių ir pramogų. Sportinis-akademinis, baidarių ir kanojų, paplūdimio irklavimas ir pramoginis irklavimas vikingais, turistinėmis baidarėmis, kanojomis. Visa tai klaipėdiečiai turi mieste, nereikia niekur toli važiuoti ir ieškoti, reikia tik nuspręsti ir ateiti. Mėgstantiems aktyvų poilsį siūlome ateiti pairkluoti turistinėmis baidarėmis, irklentėmis bei padangomis. Mėgstantiems azartą siūlome stebėti vikingų laivų varžybas, akademinio irklavimo vienviečių sprintą, baidarių ir kanojų mažųjų irkluotojų estafetę. Šiemet pabandysime ir naują rungtį - „Rankų sprintą”, kurios metu reikės įsikibus į virvę ir atsistojus ant padangos nukeliauti į kitą upės pusę ir grįžti. Drąsiausiems ir greičiausiems skirsime medalius. Mėgstantiems ramų poilsį gamtoje, kviečiame pažvejoti ir po vieną ir šeimomis.
Festivalio programa
- 7-10 val. Mėgėjiška žūklė (Dangės upės pakrantė tarp irklavimo bazių). Išankstinė registracija el.
- 8-10 val. Šeimų žūklė (Dangės upės pakrantė tarp irklavimo bazių). Išankstine registracija el.
- 10.45 val.
- 11-15 val. Pramoginis irklavimas turistinėmis baidarėmis, irklentėmis, padangomis (Danės skvere šalia Muzikinio fontano).
- 11.30-13.30 val. Akademinių valčių sprintas. Baidarių - kanojų irklavimo sprintas. Distancija - 100 m (Startas - Gluosnių skg. 8).
- 13-15 val. „Jetboard” parodomoji - edukacinė veikla. Povandeninė paieška. Pristatymas.
- 15-16 val.
- 16-16.15 val.
- 16.15 val.
Sporto klubai ir sveikatingumo paslaugos
Be irklavimo centrų, Lietuvoje populiarėja ir sporto klubai, siūlantys įvairias sveikatingumo paslaugas. Vilniaus g. Gym+, tai didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo. Kiti populiarūs sporto klubai:
- Kareivių g. LEMON GYM - vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje.
- Konstitucijos pr. FORUM sporto klubas.
- Rudens g. CF Nexus Klaipėda - tai šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas, įsikūręs Klaipėdoje.
tags: #akademinio #irklavimo #dispanseris #registracija