Visos Europos Jaunučių Merginų Krepšinio Čempionato Istorija

Įvadas

Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra viena populiariausių sporto šakų. Mūsų šalis ne kartą organizavo įvairaus amžiaus grupių Europos ir pasaulio krepšinio čempionatus. Šiame straipsnyje apžvelgsime visos Europos jaunučių (iki 16 metų) merginų krepšinio čempionato istoriją, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos rinktinės pasiekimams ir mūsų šalyje vykusiems turnyrams.

Europos Jaunučių Merginų Krepšinio Čempionato Pradžia

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976 metais. Pirmasis čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija). Nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I.

Lietuvos Dalyvavimas Čempionatuose

Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate 1993 metais ir užėmė 9 vietą. Vėlesniuose čempionatuose (XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004)) Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių. XVII čempionate (2005) jos buvo devintos.

Pirmasis Medalis

Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006). Pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72). Medalius laimėjo R. Kontvainytė, I. Mikelėnaitė, G. Narvičiūtė, G. Paugaitė, L. Pikčiūtė, A. Rinkevičiūtė, M. Solopova, G. Šniokaitė, M. Šukytė, E. Tarasevičiūtė, D. Žitnikaitė, R. Žurauskytė. Trenerės buvo R. Kumpienė ir N. Kregždienė.

Sidabras 2019 Metais

Jauniausių merginų sėkmė jaunųjų krepšininkų varžybų maratone buvo sėkmingiausias Lietuvai. Viliaus Stanišausko treniruojama jauniausių merginų rinktinė Skopjėje vykusiame turnyre iškovojo sidabro medalius ir kelialapį į kitais metais Rumunijoje vyksiantį 17-mečių merginų pasaulio čempionatą. Lietuvės grupėje pralaimėjo vienerias rungtynes vokietėms, bet atkrintamosiose varžybose palaužė Vengrijos (aštuntfinalyje), Čekijos (ketvirtfinalyje) ir Prancūzijos (pusfinalyje) bendraamžes ir pateko į finalą. Deja, lemiamoje turnyro dvikovoje buvo nusileista Rusijos rinktinei 66:73. Dvi krepšininkės iš Šiaurės Makedonijos sostinės parsivežė asmeninius prizus. 13-metė puolėja Justė Jocytė ir įžaidėja Audronė Zdanevičiūtė buvo išrinktos į geriausių turnyro krepšininkių penketą. Tarp vyresnių merginų nepasimetusi J.Jocytė pelnydavo 19,6 taško ir užėmė antrąją vietą pagal rezultatyvumą. Pagal atkovotus kamuolius antrąją vietą turnyre užėmė lietuvių vidurio puolėja Urtė Čižauskaitė (vid.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio perspektyvos

Lietuva - Čempionato Organizatorė

Lietuva ne kartą buvo patikėta organizuoti Europos jaunučių merginų krepšinio čempionatus. Ši garbė suteikia galimybę ne tik populiarinti krepšinį šalyje, bet ir sudaro sąlygas Lietuvos rinktinei žaisti namuose, palaikant savų žiūrovų.

2018 Metų Čempionatas Kaune

2018 m. Lietuva gavo teisę surengti pirmąjį mūsų šalies istorijoje Europos 16-mečių merginų čempionatą. Jis vyko rugpjūčio 17-25 d. Lietuvos rinktinėje pirmuoju smuiku grojo Audronė Zdanevičiūtė ir Simona Visockaitė. Tado Stankevičiaus treniruojama rinktinė pasirodymą savų žiūrovų akivaizdoje pradėjo nuo pergalės prieš danes (71:58). Lietuvos rinktinė aštuntfinalyje susitiko su vengrėmis. Itin nerezultatyvioje dvikovoje mūsų šalies rinktinė patyrė pralaimėjimą - 37:51. Kovoje dėl 9-16 vietų lietuvės įveikė olandes (63:59), tačiau pralaimėjo Latvijai - 41:56. Čempionate Kaune staigmeną pateikė italės, kurios pusfinalyje palaužė neabejotinomis favoritėmis laikytas ispanes (60:62).

Martyno Airošiaus treniruojama Lietuvos rinktinė buvo sudaryta žvelgiant į ateityje. Turnyre žaidė tik 5 krepšininkės, gimusios 2003 metais. Viena žaidėja buvo 2004 m. gimimo, o visos kitos - 2005-ųjų gimimo kartos krepšininkės. Grupių etape lietuvės nusileido Vengrijai (34:72), prancūzėms (36:82) ir suomėms (48:79).

Svarbūs Momentai Lietuvos Krepšinio Istorijoje

Lietuvos krepšinio istorijoje yra daug svarbių datų ir įvykių, kurie prisidėjo prie šios sporto šakos populiarumo ir sėkmės. Štai keletas iš jų:

• 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Rygoje
• 1938 m. Pirmasis Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje
• 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune
• 1992 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius Barselonos olimpinėse žaidynėse
• 1995 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo Europos krepšinio čempionate Atėnuose
• 1996 m. Krepšinio turnyras Atlantos olimpinėse žaidynėse
• 1997 m. Europos moterų krepšinio čempionatas Vengrijoje, Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius
• 2000 m. Krepšinio turnyras Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse
• 2003 m. Europos krepšinio čempionatas Švedijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius

Jaunimo Krepšinio Turnyrai Lietuvoje

Lietuva ne kartą organizavo įvairaus amžiaus grupių Europos krepšinio čempionatus. Štai keletas pavyzdžių:

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

• 2002 m. Lietuva gavo jaunimo krepšinio turnyrų organizavimo krikštą, kai liepos 26 - rugpjūčio 4 d. vyko turnyras. Tai buvo tokių lietuvių žaidėjų kaip Simo Jasaičio, Tomo Delininkaičio, Sauliaus Kuzminsko ar Tado Klimavičiaus kartos turnyras. Turnyre iš viso kovojo 12 komandų, padalintų į dvi grupes po 6. Iš kiekvienos grupės į ketvirtfinalį pateko po 4 geriausias rinktines. Ketvirtfinalyje Lietuvos rinktinė, deja, neprilygo rusams (75:83), tačiau kovoje dėl 5-8 vietų buvo atsirevanšuota prieš grupės turnyre neįveiktas Jugoslavijos ir Slovėnijos rinktines. Čempionų titulą iškovojo graikai, finale įveikę ispanus (77:73).
• 2009 m. Kaune surengtas Europos jaunučių (iki 16 m.) vaikinų čempionatas. Lietuviai čempionatą pradėjo nervingai. B grupės turnyre, kuriame buvo būtina užimti bent 3 vietą 4 komandų grupėje, mūsiškiai pralaimėjo rusams ir lenkams. Antrajame etape Lietuvos rinktinei sekėsi jau geriau - įveikti turkai (66:47), juodkalniečiai (75:65) ir po dramatiškos kovos pralaimėta Italijai (69:71). Dariaus Dikčiaus treniruojama komanda finale susitiko su ispanais ir, atrodė, kad užsikūrusių šeimininkų niekas nesustabdys. Visgi ispanai klydo rečiau ir iškovojo pergalę - 70:64. Lietuvio rankose liko naudingiausio turnyro žaidėjo apdovanojimas. Tokį titulą užsitarnavo čempionate po 15,6 taško rinkęs T.
• 2010 m. Lietuvoje liepos 22 - rugpjūčio 1 d. surengtas Europos jaunių (iki 18 m.) vaikinų čempionatas. Kazio Maksvyčio treniruojami 1992 m. Pirmenybėse be J. Pirmajame grupių etape iškovoję tris triuškinamas pergales, K. Ketvirtfinalyje, tuometinėje „Siemens“ arenoje, Lietuvos rinktinė, palaikoma 4500 žiūrovų sutriuškino Graikiją (84:51). Finalas vyko pilnutėlėje „Siemens“ arenoje. Dvikovoje su Rusija jau po pirmojo kėlinio J. Į simbolinę čempionato komandą be MVP tapusio J.
• 2012 m. teisę surengti Europos jaunių (iki 18 m.) vaikinų čempionatą pasidalijo Vilnius ir Liepoja (Latvija). Miestai per pusę pasidalijo abiejų grupių etapų rungtynes, o Lietuvos sostinėje vyko visos finalinio etapo rungtynės. Lietuvos rinktinei tais metais atstovavo Marius Grigonis, Justas Tamulis, Lukas Lekavičius ir kiti. Pirmajame grupių etape Lietuvos rinktinė laimėjo visas trejas rungtynes, o mūsiškius į priekį vedė po 24 taškus vidutiniškai A grupės turnyre rinkęs Justas Tamulis. Finalo susitikimas su D. Šaričiaus vedama Kroatija vyko „Siemens“ arenoje stebint 7000 žiūrovų. Lietuvos rinktinės vedlys M. Grigonis buvo išrinktas į simbolinį geriausių turnyro žaidėjų penketuką.
• 2012 metais, Lietuvoje surengtas ir pasaulio jaunių (iki 17 m.) vaikinų krepšinio čempionatas, vykęs birželio 29 - liepos 8 d. Kaune netrūko žinomų krepšinio pasaulio pavardžių. Lietuviams čempionatas klostėsi itin sudėtingai. Su viena pergale lietuviai neprasimušė tarp keturių stipriausių grupės komandų ir liko be ketvirtfinalio. Turnyre triumfavo didesnio pasipriešinimo visų rungtynių metu nusiteikę amerikiečiai.
• 2013 m. Lietuvoje (Klaipėdoje ir Panevėžyje) vėl buvo organizuojamas pasaulio čempionatas. Tiesa, šįkart jame varžėsi 19-metės merginos. Lietuvos rinktinei atstovavo Dalia Belickaitė, Roberta Mizgerytė, Daugilė Šarauskaitė ir kitos merginos. Turnyre ryškiausiai žibėjo dabartinė WNBA lygos žvaigždė amerikietė Breanna Stewart, prancūzė Olivia Epoupa, australė Stephanie Talbot. Lietuvės pirmojo grupių etapo rungtynes žaidė Panevėžyje ir jau pirmajame išbandyme susitiko su neabejotinomis favoritėmis buvusiomis amerikietėmis (47:113). Lietuvės atsigriebė dvikovoje su Malio rinktine (84:50), tačiau nusileido kinėms (65:78). Antrajame etape viltis apie ketvirtfinalio etapą sudaužė nesėkmės prieš prancūzes, olandes ir kanadietes. Rinktinės finalinio etapo rungtynes žaidė Klaipėdoje, o amerikietės su vėjeliu nukeliavo iki finalo, kuriame 61:28 suvystė Prancūzijos rinktinę.
• 2015 m. po 6 metų pertraukos Lietuvoje vėl surengtas Europos jaunučių (iki 16 m.) vaikinų čempionatas. Rugpjūčio 6-16 d. Neabejotinu Lietuvos rinktinės lyderiu laikytas ankstesnio brendimo Arnas Velička, o komandoje šalia jo žibėjo Grantas Vasiliauskas, Lukas Uleckas, Ignas Sargiūnas, Tomas Balčiūnas ir Vitalijus Kozys. Gedimino Petrausko treniruojami lietuviai čempionatą pradėjo nuo sunkios pergalės prieš vienus favoritų ispanus - 66:61. Antrajame grupių etape reikalai klostėsi nervingai. Po užtikrintos pergalės prieš Angliją (102:67), sekė pralaimėjimai vokiečiams (70:77) ir Turkiją (74:77). Ketvirtfinalyje nepasisekė ne Lietuvos rinktinei, o pirmą vietą F grupėje užėmusiai Suomijai, kurią šeimininkai sutriuškino rezultatu - 93:74. Finale lietuviai susitiko su bosniais, kurie pusfinalyje po dviejų pratęsimų dramos buvo palaužę Ispaniją (86:78). Turnyro MVP, žinoma, tapo Dž. Musa. Į simbolinį turnyro žaidėjų penketuką pateko Arnas Velička.

Lietuvos Krepšinio Pasiekimai

Lietuvos krepšininkai yra pasiekę puikių rezultatų įvairiose amžiaus grupėse. Nuo 2004 m. Lietuvos jaunieji krepšininkai iškovojo daug medalių:

Vaikinai:

• 2004 Bronza: EČ-20;
• 2005 Auksas: PČ-21; Sidabras: EČ-20;
• 2006 Sidabras: EČ-18; Bronza: EČ-16;
• 2007 Bronza: EČ-16;
• 2008 Auksas: EČ-16; Sidabras: EČ-20;
• 2009 Sidabras: EČ-16;
• 2010 Auksas: EČ-18; Sidabras: EČ-16;
• 2011 Auksas: PČ-19
• 2012 Auksas: EČ-20; Sidabras: EČ-18;
• 2013 Bronza: PČ-19;
• 2014 - ;
• 2015 Sidabras: EČ-16; Bronza: EČ-18;
• 2016 Sidabras: EČ-20; EČ-18; EČ-16; Bronza: PČ-17;
• 2017 Bronza: EČ-18;
• 2018 -;
• 2019 -.

Merginos:

• 2006 Bronza: EČ-16;
• 2008 Auksas: EČ-18;
• 2019 Sidabras: EČ-16.

Krepšinio Šaknys Lietuvoje

Į Lietuvą krepšinis atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau - krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m.

Krepšinio gimimo Lietuvoje diena - 1922 m. balandžio 23-ioji. Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV. Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes. 1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti.

Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų). 1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes.

Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Didžioji 1937 m. Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš pajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas. Tad Europos čempionate niekas lietuvių rimtais varžovais nelaikė. Pirmosios rungtynės buvo su italais, nors pergalė buvo pranašauta jiems, pergalę iškovojo lietuviai. 1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. 1938 m. Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje.

Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių keitimai. Jeigu vienu metu prasižengia keli žaidėjai, tai varžovas meta tiek baudų, kiek žaidėjų prasižengia. 1941 m. turėjo įvykti jau oficialios TSRS varžybos - stipriausių šalies aštuonių miestų turnyras. Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę.

Kauno "Žalgirio" indėlis

Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti.

Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai. 1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hegemonijos pabaiga - TSRS sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. TSRS atiteko olimpiniai sidabro medaliai.

Iš pasaulio pirmenybių Urugvajuje TSRS rinktinė parsivežė taip lauktą pasaulio čempiono aukso medalį. M.Paulauskas, jos kapitonas, atvežė į Tarybų Lietuvą pirmąjį olimpinį aukso medalį. Tokio apdovanojimo TSRS krepšininkai laukė dvidešimt metų. TSRS rinktinėje buvo žaidę šeši LTSR krepšininkai. 47-ąjį TSRS čempionatą 1980 m. kovo 10 d.

Olimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus. Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Bet ji netruko užgesti. Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša - garbingas ir brangus laimėjimas. 1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos. Čempionatas buvo labai sėkmingas TSRS rinktinei.

Pagal parengtų TSRS rinktinėms krepšininkų skaičių (žr. TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-1983 m.) žaidė 84 LTSR krepšininkai, atvežę į Lietuvą gausų derlių (žr. Pradėjus 1983 m. Čempionato pradžioje, pirmajame ture, „Žalgiris“ nugalėjo visus savo varžovus ir tapo lyderiu. Antrasis turas vyko Vilniuje. Prasidėjo „Žalgirio“ ir CASK rungtynėmis. Bronzos medaliai atiteko Kijevo „Stojiteliui“, kuris laimėjo prieš Maskvos „Dinamą“.

Jubiliejiniame - 50-ajame - TSRS čempionate Kauno „Žalgiris“ žaidė 37 rungtynes, iš kurių 28 laimėjo. Nuo 1945 m. A.Sabonis išrinktas geriausiuoju 1984 m. Tarybų Lietuvos sportininku ir geriausiuoju Europos krepšininku. Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką.

Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus.

Šalies žaidimų sporto mokyklų apžiūroje Kauno krepšinio sporto mokykla užėmė antrąją vietą.

Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik E.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi - tapo SSRS čempionais. Super dovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė.

Žalgiris į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų - Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas - mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais.

tags: #always #europos #jaunuciu #merginu #krepsinio #cempionatas