Sporto naujienų portalas sportas.lt pristato straipsnį apie amerikietiško futbolo stadiono išmatavimus ir šio sporto populiarumą Lietuvoje. Nors iš pirmo žvilgsnio regbis ir amerikietiškas futbolas atrodo tarsi du tos pačios monetos paviršiai, pažvelgus giliau, paaiškėja, kad šie du sportai vystėsi skirtingomis kryptimis.
Amerikietiško futbolo ištakos ir raida
Regbio šaknys siekia XIX amžiaus pradžios Angliją. Amerikietiškas futbolas išaugo iš regbio, kurį XIX amžiaus pabaigoje britų imigrantai atvežė į Jungtines Amerikos Valstijas. Walteris Campas, vadinamas „amerikietiško futbolo tėvu“, įvedė keletą revoliucingų pakeitimų: padalijo rungtynes į „down“ sistemas, apribojo žaidėjų skaičių iki vienuolikos ir leido perdavimą į priekį.
Pagrindiniai skirtumai tarp regbio ir amerikietiško futbolo
Nors regbis ir amerikietiškas futbolas iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, juos skiria ne tik taisyklės, bet ir pati žaidimo filosofija.
- Komandų dydis ir žaidėjų paskirstymas: Regbyje komandoje žaidžia penkiolika žmonių, iš kurių kiekvienas dalyvauja tiek puolime, tiek gynyboje. Amerikietiškame futbole aikštėje vienu metu būna tik vienuolika žaidėjų, tačiau komandos turi atskiras sudėtis puolimui, gynybai ir specialiosioms situacijoms.
- Perdavimai: Regbyje leidžiama perduoti kamuolį tik į šoną arba atgal. Amerikietiškas futbolas leidžia atlikti perdavimą į priekį.
- Kontaktas: Regbyje kovos taisyklės griežtos - žaidėjas privalo apglėbti varžovą ir jį pargriauti, negalima smūgiuoti pečiu ar traukti už kaklo. Amerikietiškame futbole žaidėjai dėvi šalmus, pečių, krūtinės ir klubų apsaugas.
- Taškų skyrimo logika: Regbyje bandymas (try) vertas penkių taškų, po kurio galima pelnyti dar du taškus konversijos metu. Taškai taip pat skiriami už baudos smūgį ar kamuolio įspyrimą per vartų stulpus.
- Trukmė: Regbio rungtynės susideda iš dviejų 40 minučių kėlinių ir dažniausiai vyksta be ilgų sustojimų.
Amerikietiško futbolo aikštės išmatavimai
Amerikietiško futbolo aikštė yra 100 jardų ilgio (apie 91 metras), o jos gale - įskaitinės zonos, į kurias reikia įnešti ar sugauti kamuolį, kad būtų pelnytas „touchdown“.
Amerikietiško futbolo populiarumas
Amerikietiškas futbolas tapo ne tik sportu - tai kultūrinis fenomenas. JAV jis simbolizuoja strategiją, komandą ir konkurenciją. Regbis turi gilias tradicijas Europoje, Okeanijoje ir Pietų Afrikoje, kur jis laikomas garbės, lojalumo ir draugystės sportu.
Taip pat skaitykite: Super Bowl: kas tai?
Amerikietiško futbolo specifika ir žaidimo principai
Amerikietiškas futbolas (Amerikoje - tiesiog futbolas) tikrai yra populiariausias sportas JAV. Prieš pandemiją stadione NFL (Nacionalinės futbolo lygos) rungtynes stebėdavo vidutiniškai per 60 tūkst. žiūrovų. Varžosi dvi komandos. Vienu metu aikštėje komanda gali turėti 11 žaidėjų. Žaidimo tikslas - pelnyti kuo daugiau taškų. Taškai pelnomi arba nunešant kamuolį už varžovų aikštės pusėje esančios galinės linijos (vadinamos „endzone“ - pelnomi 6 taškai. Toks taškų pelnymas vadinamas „touchdown“), arba įspiriant kamuolį į varžovų vartus, kurie primena milžinišką dvidantę šakutę (pelnomi 3 taškai). Puolančiai komandai yra suteikiami 4 bandymai pasistūmėti į priekį bent 10 jardų. Pavykus pasistumti 10 jardų į priekį, gaunami nauji 4 bandymai. Jei ketvirtu bandymu įveikti 10 jardų ribos nepavyko, kamuolys atitenka kitai komandai toje aikštės vietoje, kurioje ketvirtąjį bandymą pradėjo pirmoji komanda. Pasistūmėti į priekį su kamuoliu galima arba jį nešant, arba metant komandos draugui. Mesti kamuolį atgal galima tiek kartų, kiek tik nori. O į priekį - tik vieną kartą vieno bandymo metu. Todėl kamuolio mėtymas patikimas geriausias akis ir stipriausias/taikliausias rankas turinčiam žaidėjui. Angliškai jis vadinamas „quarterback“. Ko gero, artimiausias lietuviškas atitikmuo šiai pozicijai būtų „įžaidėjas“. Besiginanti komanda stengiasi trukdyti ir sustabdyti puolimą. Visi žaidėjai aikštėje turi savo vaidmenis ir komandos sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai kiekvienas žaidėjas atlieka jam patikėtas užduotis.
Amerikietiškas futbolas Lietuvoje
Pirmoji amerikietiškojo futbolo komanda Lietuvoje buvo įkurta 2016 m. Vilniuje. Neilgai trukus dar viena komanda atsirado Kaune. Vilniaus „Iron Wolves“ ir Kauno „Dukes“ kol kas yra vienintelės amerikietiškojo futbolo komandos Lietuvoje. Nors dalyvaujama tarptautinėse lygose, lietuvių komandos yra sudarytos vien tik iš mėgėjų. Lietuviai tikriausiai buvo paskutiniai Baltijos jūros regione subūrę savo komandas. Skandinavijos šalys, Baltarusija ir Ukraina rengia savo turnyrus, kurių ištakos siekia 1991 m., gal net seniau. Lenkijoje amerikietiškojo futbolo asociacija buvo įkurta 2004 m. Estai seniai dalyvauja varžybose kartu su suomiais. Beje, Lenkijoje šis sportas sparčiai populiarėja, rungtynės transliuojamos per televiziją, Lenkijos klubai gana dažnai samdosi trenerius ir žaidėjus, kuriems mokami atlyginimai. Ten šis sportas jau senokai tapęs pusiau profesionaliu.
Amerikietiško futbolo perspektyvos Lietuvoje
Tai vis dar naujas sportas Lietuvoje, be to, ganėtinai brangus. Kainuoja įranga, stadiono nuoma, teisėjų paslaugos (kurių Lietuvoje vis dar neturime), kelionės. Ko gero, labiausiai šiuo metu trūksta populiarumo ir norinčiųjų žaisti. Daug naujų žmonių prie komandos prisijungė pandemijos metu, tikriausiai beieškodami naujos veiklos. Norisi tikėti, kad amerikietiškasis futbolas Lietuvoje tik populiarės.
Žaidėjų tipai ir pozicijos
Didžiausios sėkmės pasiekia greičiausi, stipriausi, ištvermingiausi ir labiausiai užsispyrę. Beje, šiame sporte yra tokių pozicijų, kuriose žaidžiant gana svarbų vaidmenį lemia ir kūno masė. Stambiausi dažniausiai žaidžia vadinamojoje „linijoje“. Smulkesnio sudėjimo ir greiti žaidėjai dažnai žaidžia vadinamaisiais gaudytojais arba bėgikais. Jų vaidmuo - kuo toliau nunešti kamuolį aikštelėje. Patys vikriausi ir greičiausi žaidėjai gali žaisti ir gynyboje. Daug priklauso ir nuo žmogaus charakterio.
Įsimintinos rungtynės
Labiausiai įsimena itin sunkios ir tos, kurios suteikia daugiausiai džiaugsmo. Tarp tokių - pirmosios oficialios rungtynės, kuriose komanda pirmą kartą pelnė įvartį (touchdown) 2018 m. Itin sunku buvo Varšuvoje, kai vos 12 žaidėjų visas rungtynes bandė atsilaikyti prieš itin patyrusią vietos „Eagles“ ekipą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos amerikietiško futbolo gidas
Sporto arenų svarba ir įtaka
Sporto renginiai skatina statyti įvairius jiems pritaikytus statinius, todėl sporto renginys ir sporto statinys yra neatsiejamai susiję. Sporto statiniai svarbūs ne tik aukšto meistriškumo sportininkų ugdymui, bet ir miesto ar vietovės įvaizdžiui. Panevėžyje vykęs sportinis renginys (finalinės krepšinio varžybos) miestui buvo ekonomiškai reikšmingas, kadangi didžioji renginio lankytojų dalis buvo atvykusi iš už Panevėžio miesto ribų, o daugumos jų vizito tikslas buvo sporto renginys. Sporto renginio lankytojai pinigus leido ne tik arenoje renginio metu, bet ir mieste prieš ir po jo. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportinis renginys Panevėžio miestui sugeneravo virš 700 tūkst. litų. Pastaruoju metu Lietuvoje viena po kitos kyla multifunkcinės arenos. Vilnius turi „Siemens“ areną, Šiauliai - „Šiaulius“, Kaune pradėtos tokios arenos statybos, Klaipėdoje jos dar planuojamos. Panevėžyje neseniai buvo taip pat pastatyta arena, kuriai duotas „Cido“ pavadinimas.
Sporto renginių ekonominė nauda ir galimi neigiami aspektai
Sporto renginiai atneša labai daug naudos, išgarsina, reklamuoja miestą, šalį, smarkiai įtakoja regiono vystimąsi ir panašiai. Deja, renginio sukuriamą ekonominę naudą išmatuoti yra labai sunku, todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis atneša visapusišką naudą. Net ir patys didžiausi renginiai, kaip, pavyzdžiui, olimpiados, kurios, rodos, pritraukia daugybę lankytojų bei žiūrovų, o taip pat ir investicijų, gali atnešti didžiulę ekonominę žalą ir palikti skaudžias pasekmes organizatoriams ir vietos gyventojams. Valdžios žmones masina renginių atnešamas prestižas ir žinomumas, taip pat galima teigiama ekonominė įtaka miesto gyvenimui. Bet pajamos visuomet išlieka neaiškus rodiklis. Vienas iš geriausių ir ryškiausių pavyzdžių - olimpinės žaidynės. Beveik visos jos buvo nuostolingos.
Sporto renginių tipai ir ekonominė nauda
Gratton ir kt. (2000) išskiria keturis sporto renginių tipus:
- A tipas: nereguliarus, vienkartinis, svarbus tarptautiniams stebėtojams įvykis, sukeliantis žymią ekonominę veiklą bei žiniasklaidos dėmesį (pvz., čempionatas).
- B tipas: stambus įvykis stebėtojams, sukeliantis ženklų ekonominę veiklą bei žiniasklaidos susidomėjimą, bei esantis kasmetinio šalies (vidaus) sporto įvykių ciklo dalimi (pvz., „Open Golf“, „Wimbledon“ turnyras).
- C tipas: vienkartinis, nereguliarus svarbus tarptautinis žiūrovams bei dalyviams įvykis, sukeliantis ribotą ekonominę veiklą (pvz., čempionatas).
- D tipas: svarbūs varžybiniai įvykiai, sukeliantys ribotą ekonominę veiklą ir esantys kasmetinio ciklo sporto įvykių dalimi (pvz., čempionatai).
Anot autorių, šio tipo renginio sukuriamos naudos nepadengia visų ekonominių kaštų ir ketinimas rengti juos turėtų neapsiriboti grynai ekonominiais sumetimais. Pagal šiuos tipus suklasifikavus renginius, galima numatyti, kokios ekonominės naudos galima tikėtis. Visų pirma, didelis dalyvių bei stebėtojų kiekis nebūtinai reiškia didelę ekonominę įtaką regionui, kuriame vyksta renginys.
Taip pat skaitykite: Apie amerikietiškojo futbolo komandas
tags: #amerikietisko #futbolo #staiono #ilgis