Įvadas
Šiuolaikinis krepšinis kelia didelius reikalavimus žaidėjų fiziniam, psichologiniam, techniniam ir taktiniam pasirengimui. Krepšinis nuolat greitėja, aktyvėja žaidėjų veiksmai tiek puolant, tiek ginantis. Todėl tyrimai, skirti amžiaus tarpsnio ypatumams krepšinyje, yra itin svarbūs siekiant optimizuoti jaunųjų krepšininkų rengimą. Šiame straipsnyje aptariami specifiniai fizinio parengtumo aspektai, susiję su amžiaus tarpsniu, ir jų įtaka žaidybinei veiklai.
Fizinio Aktyvumo Įtaka Jaunųjų Krepšininkų Augimui ir Brendimui
Fizinis aktyvumas optimizuoja žmogaus genetinio aparato reguliuojamąjį poveikį viso organizmo augimui ir brendimui. Jauno žmogaus motorikos augimo ir brendimo tempai nėra vienodi. Išskiriami amžiaus tarpsniai, kurių metu suintensyvėja skeleto raumenų augimas, yra palankiausios sąlygos tam tikroms fizinėms ypatybėms ugdyti. Pavyzdžiui, 15-16 metų amžiuje, augant raumenų masei ir jėgai, gerėja judėjimo funkcinės koordinacinės galimybės, ryškėja judesių harmonija, individualizacija ir stabilizacija, smarkiai didėja darbingumas, gerėja atsigavimo vyksmas, vis aktyvesnis, savarankiškesnis ir kūrybingesnis darosi mąstymas. Dėl to ir pratybos darosi vis aktyvesnės, savarankiškesnės. Žaidėjai patys sugeba atskirti taisyklingus ir netaisyklingus judesius, veiksmus, tinkamai juos vertinti. Šiuo laikotarpiu daug dėmesio skiriama kokybiškam judesių atlikimui. 15-18 m. amžiuje nuo bendrojo rengimo turi būti aktyviai pereinama prie specializuoto, ypatingai rengiant didelio meistriškumo sportininkus.
Autorius Bompa savo straipsnyje nurodė punktus, kurie palengvins treniruotės plano sudarymą 15 -18 m. Nuosekliai sekti sportininko parengtumo kaitą šiame amžiuje. Šiuo laikotarpiu vis dar galima palaipsniui didinti ir apimtį. Treniravimas turi būti glaudžiai susijęs su veikla per rungtynes. Gerinti ir automatizuoti technikos veiksmų atlikimo greitį. Parinkti specifinius pratimus ir siekti, kad sportininkas juos atliktų gerai biomechaniškai ir veiksmingai fiziologiškai. Naudoti individualią ir komandinę taktiką. Parinkti pratimus kurie būtų įdomūs, skatinantys, reikalaujantys daug pastangų, greito sprendimų priėmimo, greito atlikimo, prailginto koncentracijos, ir didelio motyvacijos lygio. Šio amžiaus tarpsnio pabaigoje sportininkai varžosi taip dažnai kaip profesionalai. Taip pat svarbu nustatyti varžybų tikslus, kurie būtų skirti specifiniams gebėjimams lavinimui, taktikos ir motorinių gebėjimų tobulinimui. Sportininkai turėtų turėti psichikos treniravimo pratybas.
Fizinio Parengtumo Svarba Krepšininkams
Šiuolaikinės krepšinio tendencijos reikalauja labai gero fizinio parengtumo. Logiška, kad vienas iš pagrindinių uždavinių rengiant perspektyvius jaunus krepšininkus yra jų fizinis parengtumas. Šio uždavinio įgyvendinimas turi būti susietas su bendruoju ugdymu ir asmenybės formavimu. Nemenkinant fizinio rengimo svarbos, prioritetas teikiamas fizinėms ypatybėms, kompleksiniams gebėjimams ugdyti pratimais su kamuoliu, pratimais be kamuolio krepšinio aikštėje. Parenkamas ir taikomas toks įvairiapusis fizinis krūvis, kuris padėtų veiksmingai gerinti jaunsjs ~aidjs fizin/ parengtum ne tik per specialias fizinio rengimo pratybas, bet ir tobulinant technikos veiksmus, ~aidimo taktik (pvz., greitj/ puolim). Rengiant jaunuosius krepšininkus, didelę svarbą turi fizinio, funkcinio, techninio ir taktinio rengimo vienovė.
Krepšinio Varžybų Intensyvumas ir Fiziologiniai Aspektai
Varžybų metu žaidėjai patiria didelę psichinę įtampą, kuri lemia motorinės veiklos pobūdį. Žaidžiant labiausiai apkraunami kojų raumenys, o liemens ir rankų - mažiau. Žaidimo metu atliekamo darbo galingumas svyruoja nuo vidutinio (lėtas bėgimas ar net ėjimas) iki maksimalaus (aktyvi gynyba, greitasis puolimas). Žaidėjo širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) tuo metu siekia 210-230 k/min. Veiklos pobūdis žaidžiant krepšinį gana įvairus. Didžiausios pastangos trunka 40-150 sekundžių, kai energijos gamyboje vyrauja anaerobinės glikolitinės reakcijos. Tokio pobūdžio fizinis krūvis metu medžiagų apykaita pasiekia beveik didžiausią intensyvumą, 77-90% energijos gaunama anaerobiniu būdu. Labai intensyviai funkcionuoja širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos. ŠSD siekia 180-230 k/min., deguonies skola 7-10 l. Didelės pastangos trunka 300-420 sekundžių. Medžiagų apykaita vidutinio intensyvumo, aerobinė ATF resintezė sudaro iki 80%. Krepšinio žaidimas turi įtakos visų fiziologinių funkcijų plėtojimuisi. Žaidžiant įvairaus intensyvumo veikla kaitaliojasi netolygiai.
Taip pat skaitykite: Ar reikia amžiaus apribojimų?
Jaunųjų Krepšininkų Fizinis Rengimas
Fizinis rengimas - fizinių pratimų, žaidimų naudojimas lavinant fizines ypatybes, kompleksinius gebėjimus ir norint išugdyti kurios nors specialios veiklos. Krepšininko fizinio rengimo programa turėtų būti nesudėtinga, apimanti bendrojo ir specialiojo rengimo pratimus. Yra nuomonė, kad įgyti ir palaikyti gerą fizinį parengtumą svarbiausia yra kuo daugiau žaisti, rungtyniauti. Tačiau vien žaidžiant krepšinį negalima tikėtis fizinio parengtumo, veiksmingo jo gerėjimo.
Greitumas
Greitumas - tai žmogaus gebėjimas greitai atlikti judesius, veiksmus, kaip galima greičiau keisti buvimo vietą aikštėje. Atskirų judesių greitumo galimybės 15-16 metų tarpsniu gerėja, todėl ir lokomociniam greitumui lavinti sąlygos palankios.
Jėga
Jėga - fizinė ypatybė - organizmo gebėjimas veikti išorės pasipriešinimą arba priešintis jam vieno raumens susitraukimo metu. Reali greitumo jėgos išraiška - kompleksinis krepšininko gebėjimas atsispyrimo jėga pakylėti save aukštyn - šoklumas. Šoklumas lemia ir kitų svarbių technikos veiksmų atlikimą, jų kokybę: metimus į krepšį pašokus, kovą dėl atšokusio kamuolio, gynybos veiksmus (varžovo metimo į krepšį blokavimas) ir kt. Greitumo jėga veiksmingiausiai gerėja iki 16-17 metų.
Ištvermė
Ištvermė - fizinė ypatybė - gebėjimas dirbti nustatyto pobūdžio darbą ilgą laiko tarpą arba intensyviai dirbti nustatytą laiko tarpą; gebėjimas pakelti nuovargį, atsirandantį pratybos ar varžybų metu. Svarbiausiu kriterijumi, kuriam būdinga judėjimo (aktyvi veikla) trukmė ir intensyvumas, laikomi energiniai poreikiai ir energijos gamybos būdai. Svarbu atsižvelgti į nuovargį.
15-16 Metų Krepšininkų Fizinio Parengtumo Rodikliai
Fizinis parengtumas - tai sportininko fizinių ypatybių, kompleksinių gebėjimų, judėjimo mokėjimų bei įgūdžių išugdymo lygis, laiduojantis darnią ir našią veiklą per pratybas ir varžybas. Svarbiausias informacijos šaltinis - pedagoginė kontrolė. Pedagoginė kontrolė viena svarbiausių ir būtina tikslingo sportinio rengimo vyksmo valdymo funkcijų grįžtamajai informacijai gauti. Bene svarbiausias informacijos šaltinis apie valdomąjį objektą yra sportinio rengimo vyksmo ir jo rezultatų - žaidėjų parengtumo pedagoginė kontrolė. O vienas pagrindinių pedagoginės kontrolės metodų yra testavimas.
Taip pat skaitykite: Bokso istorija ir taisyklės
Testas yra speciali ir standartinė užduotis, kurios atlikimo rezultatas gretinamas su ankstesniu arba su tam tikru etalonu. Pirmosios teorinės žinios apie testus siekia 1888m. Testavimo technika apima funkcinį organizmo sistemų vystymo ir mobilizacinių jo galimybių gerinimą (funkcinis rengimas). Funkcinės žaidėjo galimybės yra jo fizinio parengtumo pagrindas. Jų lygis rodo žaidėjo sportinį darbingumą. Bendrasis fizinis parengtumas - tai įvairių fizinių ypatybių, kompleksinių gebėjimų, organizmo funkcinių sistemų išugdymo lygis, darni jų sąveika įveikiant fizinius krūvius.
Taigi sukaupti testavimo rodikliai yra labai svarbūs visiems krepšininkams ir komandai siekiant įgyvendinti artimiausius ir tolimesnius, tikslus ir uždavinius.
15-16 Metų Krepšininkų Žaidybinės Veiklos Rodikliai
Žaidžiant krepšinį, krepšininkai aikštėje atlieka du elementus: ginasi ir puola. Individualūs žaidėjo veiksmai - tai visuma veiksmų, kuriuos jis atlieka spręsdamas įvairius uždavinius, įvairiomis situacijomis vykdydamas savo funkcijas. Puolime žaidėjo veikla yra ir su kamuoliu, ir be kamuolio. Žaidėjo veiklą per rungtynes apibūdina daugybė aspektų, tokių kaip atliekamų technikos veiksmų kiekis, jų įvairumas ir veiksmingumas. Žaidėjo aktyvumas priklauso nuo jo amplua ir funkcijos komandoje, nuo techninio ir taktinio parengtumo, fizinių ir funkcinių galių. Žaidėjų ir komandos sportinio rengimo proceso valdymo sėkmę lemia turimos informacijos apie valdymo objektą (žaidėjus, komandą) bei pagrindinius varžovus savalaikiškumas, naujumas, visapusiškumas, konkretumas.
Taip pat skaitykite: Vidutinio amžiaus sportas
tags: #amziaus #tarpsnio #ypatumai #krepsinyje