Anglijos ir Ispanijos futbolo istorija yra kupina įspūdingų akimirkų, atkaklių kovų ir principinių priešpriešų. Abi šalys turi turtingas futbolo tradicijas ir yra išugdžiusios daugybę pasaulinio lygio žaidėjų. Šiame straipsnyje panagrinėsime šių dviejų futbolo galiūnių istoriją, svarbiausius įvykius, rekordus ir tarpusavio santykius.
Istorinės sąsajos ir principiniai susidūrimai
Anglijos ir Ispanijos futbolo keliai ne kartą susikirto įvairiuose turnyruose, o jų tarpusavio rungtynės visada pasižymi didele įtampa ir dramatizmu. Nesuvestos sąskaitos ir senos nuoskaudos tikrai netrūksta nė vienai pusei.
Titulą ginančios anglės triumfavo 2022-iaisiais, o ispanės - užpernai vykusiose planetos pirmenybėse, kai finale Sidnėjuje 1:0 įveikė ne ką kitą, o tą pačią Angliją. Liūtės prieš trejus metus namuose tas pačias ispanes per pratęsimą 2:1 eliminavo ketvirtfinalyje. 2017-ųjų turnyre šios komandos susitiko dar grupės etape ir tuomet 2:0 pajėgesnės buvo Ūkanotojo Albiono atstovės. Papildomų prieskonių priešpriešai prideda ir tas faktas, kad būtent Ispanija su Anglija galynėjosi ir pernykščiame vyrų čempionato finale (2:1).
Kelias į finalą: dramatiškos kovos ir išbandymai
Nors Ispanija ir Anglija dar prieš turnyro pradžią buvo įvardytos kaip vienos pagrindinių favoričių, jų kelias iki finalo nebuvo lengvas, veikiau priešingai - dramatiškas.
Į patį čempionatą abi rinktinės pateko ne per sunkiausiai: ispanės atrankoje iškovojo penkias pergales iš šešių galimų (1:2 nusileido tik čekėms,) ir su 15 taškų laimėjo A2 grupę, o anglės surinko 11 taškų ir A3 grupėje finišavo antros, į priekį minimaliu skirtumu praleido tik prancūzes.
Taip pat skaitykite: Švedijos ir Anglijos futbolo dvikovos
Jei Ispanijos komanda pirmajame čempionato etape skriejo kaip su sparnais - trys solidžios pergalės (5:0 prieš Portugaliją, 6:2 Belgiją ir 3:1 prieš Italiją), tai Anglijos kamuolio meistrės neišvengė kluptelėjimo, bet po jo laiku susiėmė - 1:2 prieš Prancūziją, 4:0 prieš Nyderlandus ir 6:1 prieš Velsą.
Ketvirtfinalyje istorijos irgi buvo skirtingos: ispanės 2:0 susitvarkė su Šveicarija (tiesa, varžovių gynybą įveikė tik antrojo kėlinio viduryje), tuo metu anglės vėl buvo priverstos gelbėtis - atsiliko 0:2, bet mačo pabaigoje išplėšė lygiąsias 2:2, o 11 metrų baudinių serijoje šiaip ne taip išnešė sveiką kailį prieš Švediją.
Na, o pusfinalyje iš visų išgalių jau teko paplušėti abiem rinktinėms: Ispanija per pratęsimą 1:0 palaužė kovingąją Vokietiją, kai 113 min. šios vartininkę netikėtai užklupo dvejus metus paeiliui geriausia pasaulio futbolininke išrinkta Aitana Bonmati. Bet Anglija vargo dar labiau: dar kartą pavydėtiną charakterį pademonstravusios Liūtės tik per pridėtą laiką, 90+6 min., išsigelbėjo prieš Italiją, kai tiksli buvo Michelle Agyemang. O pačioje pratęsimo pabaigoje, 119 min., jos sulaukė ir malonės iš teisėjos, kuri skyrė daug aistrų sukėlusį 11 m baudinį. Nors šio iš karto ir nerealizavo, pati Chloe Kelly ištaisė savo klaidą - pirma suskubo prie atšokusio kamuolio ir išvedė saviškes į finalą (2:1). Beje, saugė Supermenės skraistę užsimetė nebe pirmą sykį - ji lemiamą įvartį įmušė ir 2022-ųjų finalo pilnutėliame Vemblio stadione su vokietėmis pabaigoje, 110 min. (taip pat 2:1).
Lietuvos rinktinės principingas poelgis atrankoje
Įdomu, kad kvalifikacijoje pasirodė ir Lietuvos futbolininkės, tačiau jos pateko į C1 grupę, kurioje varžėsi ir Baltarusija. Lietuvės atsisakė su jomis žengti į aikštę ir gavo du techninius pralaimėjimus rezultatu 0:3, o Lietuvos futbolo federacija dar turėjo UEFA sumokėti ir 5000 eurų baudą. Galiausiai nubaustos mūsiškės liko trečios - nuo į atkrintamąsias žengusių kartvelių atsiliko vos 3 taškais.
Statistinis palyginimas: ispanių pranašumas
Jau vien ir iš abiejų finalininkių kelio šiame čempionate akivaizdu, kas kol kas atrodė užtikrinčiau. Tą, be abejo, patvirtina ir statistika.
Taip pat skaitykite: Čempionato analizė: Lenkija, Anglija, Lietuva
Ispanių geresnis ne tik įmuštų ir praleistų įvarčių skirtumas - 17:3 prieš 15:6, bet ir praktiškai visa kita statistika. Kamuolio kontrolė - 67 prieš 57 proc., smūgiai link vartų - 123 prieš 94, smūgiai į vartus - 40 prieš 27, perdavimų tikslumas - 89 prieš 83 proc., virpstai - 6 prieš 0, sausi vartai - 3 prieš 1. Rezultatyviausia turnyro žaidėja - taip pat ispanė Esther Gonzalez (4 įvarčiai). Antra žengia jos tautietė Alexia Putellas (3 įvarčiai). Apskritai liepą dominavusios ispanės visuose penkiuose ligšioliniuose pirmenybių susitikimuose varžovių vartus atakavo daugiau nei po 20 kartų. Tad sunkiam darbui sekmadienį tikrai reikės nusiteikti anglių vartininkei Hannah Hampton, kol kas per visą turnyrą, neskaitant 11 m baudinių serijos, sulaukusiai 21 šūvio į jos ginamų vartų plotą.
Finansiniai rekordai ir augantis populiarumas
Šių metų Europos moterų čempionatas įsimins ne tik būsimoms žemyno futbolo karalienėms. Šiame turnyre, kuriame dar liko pats svarbiausias mačas, jau pagerinta visa aibė įvairiausių svarbių rekordų.
Pradėti galime nuo finansų. Bendras turnyro prizų fondas padidėjo net 156 procentais - nuo 16 milijonų (2022 m.) iki net 41 milijono eurų. Beveik pustrečio karto ūgtelėjo ir čempionėms skirtas aukso puodas - nuo 2 iki 5,1 mln. Eur. Visgi nors progresas ir matyti plika akimi, šios sumos dar nė iš tolo neprilygsta analogiškam vyrų turnyrui. Pastarajame Europos futbolo čempionate bendrą prizų fondą sudarė net 331 mln. Eur (8 kartais daugiau nei moterims), o nugalėtojams buvo atriekta 28,5 mln. Eur (5,5 karto daugiau nei moterims).
Jau galima konstatuoti, kad šios pirmenybės - lankomiausios istorijoje. Per 30 rungtynių iki finalo Šveicarijos stadionų tribūnose apsilankė 623 088 žiūrovai (vidutiniškai po 20 770 per dvikovą). Tai - daugiau nei 574 875 fanai, kurie gyvai stebėjo 2022-ųjų batalijas Anglijoje.
Šis čempionatas - ir pats rezultatyviausias ligšiol. Su 104 įvarčiais (vid. 3,5 per mačą) jis jau pralenkė ankstesnį rekordininką 2017-ųjų turnyrą, per kurį buvo atlikti 95 tikslūs smūgiai. Šiemet vien jau grupių etape, per kurį tebuvo užfiksuotos dvejos lygiosios, įmušti net 89 įvarčiai. Rekordinis ir pratęsimų kiekis - 4. Komandoms išsiaiškinti santykių per 90 min. po du kartus nepavyko tiek ketvirtfinalyje, tiek ir pusfinalyje. Jau minėta Esther Gonzalez įrašė savo vardą ir pavardę į metraščius kaip pasižymėjusi visuose trijuose grupės mačuose. O štai kamuolį į vartus pasiųsti sugebėjusi Velso rinktinės veteranė Jess Fishlock, būdama 38 metų ir 176 dienų, tapo vyriausia tai padariusia žaidėja.
Taip pat skaitykite: Kriketas: kultūrinė Indijos ir Anglijos analizė
Futbolo esmė: taisyklės ir žaidimo principai
fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus.
Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu.
Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale. Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai).
Futbolo istorijos vingiai: nuo senovės iki šių dienų
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi Egipte, Kinijoje, Pietų Amerikos šalyse, Graikijoje, Romoje daugiau kaip 3000 m. prieš Kristų. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas; 1863 futbolas atskirtas nuo regbio. 1900 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (pranc. Fédération Internationale de Football Association, FIFA; 2022 jai priklausė 211 nacionalinių organizacijų). Nuo 1930 kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai. 1954 įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (pranc. Union des Associations Européennes de Football, UEFA).
Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų.
Žymiausi pasaulio futbolininkai
R. Charltonas, Stanley Matthewsas (Jungtinė Karalystė), R. M. Zamora, A. Di Stéfano, P. C. Maldini, D. Zoffas, R. Baggio, F. Cannavaro, Raymondʼas Kopa (Prancūzija), M. Platini, Z. Y. Zidane’as, M. van Bastenas, J. Cruyffas, Eusébio, L. Figo, C. Ronaldo, F. Puskásas, G. Mülleris, F. Beckenbaueris, L. Jašinas, Eduardas Strelcovas (SSRS), O. Blochinas, George’as Weah (Liberija), L. Modrićius, R. Lewandowskis, Garrincha, Pelé, Ronaldo, Ronaldinho, Romário, Rivaldo, Kaká, Neymaras (Brazilija), D. A. Maradona, L. Messi ir kiti.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė.
Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.