Sporto varžybų teisėjai: funkcijos, reikalavimai ir karjeros galimybės

Įvadas

Sporto varžybų teisėjas - tai asmuo, turintis tam tikrus įgaliojimus ir prižiūrintis, kaip laikomasi varžybų taisyklių, fiksuojantis sportinius rezultatus. Šis straipsnis išsamiai aptaria, kas yra sporto varžybų teisėjas, kokios yra jo funkcijos, kaip juo tapti ir kokios yra karjeros galimybės.

Teisėjas, arbitras - tai objektyvus asmuo, kuris labai gerai išmano varžybų taisykles. Jis prižiūri, kaip tų taisyklių laikomasi ir fiksuoja sportinius rezultatus per varžybas. Pagal funkcijas teisėjai gali būti įvairūs:

• Aikštės (futbolas, krepšinis)
• Ringo (boksas)
• Kilimo (imtynės)
• Bokštelio (tenisas, tinklinis)
• Stalo (stalo tenisas)
• Starto, nuotolio, finišo (lengvoji atletika, slidinėjimas)
• Linijų (futbolas, tenisas)
• Vartų (ledo ritulys)
• Teisėjas laikininkas (chronometru nustato lenktynių, sportinių žaidimų, imties laiką)
• Teisėjas sekretorius
• Teisėjas pranešėjas

Sporto varžybų teisėjo funkcijos ir atsakomybė

Sporto varžybų teisėjo profesijos tikslas - objektyviai prižiūrėti sporto varžybų eigą ir rezultatus, laikantis atitinkamos sporto šakos taisyklių ir (ar) varžybų nuostatų. Svarbiausios profesijos veiklos sritys:

• Nešališka žaidimo taisyklių, standartų ir saugos reikalavimų vykdymo kontrolė varžybų metu.
• Sporto rezultatų fiksavimas ir patvirtinimas.
• Nuobaudų skyrimas už žaidimo taisyklių pažeidimus, garbingo žaidimo principų ar visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymą.
• Konfliktų prevencija ir valdymas bei ginčytinų situacijų sprendimas.

Reikalavimai norint tapti sporto varžybų teisėju

Norint tapti sporto varžybų teisėju, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie priklauso nuo sporto šakos ir varžybų lygio. Dažniausiai reikia:

• Gerai išmanyti sporto šakos taisykles.
• Būti nešališku ir objektyviu.
• Gebėti priimti greitus ir teisingus sprendimus.
• Būti fiziškai ir psichologiškai pasiruošusiam.
• Turėti gerus bendravimo įgūdžius.

Kaip tapti LMSF varžybų teisėju?

Norint tapti Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) varžybų teisėju, reikia turėti LMSF arba FIM teisėjo licenciją. Taip pat būtina:

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

• Turėti vieno iš LMSF narių rekomendaciją (LMSF narys, rekomenduojantis asmenį įsigyti LMSF nacionalinę motosporto teisėjų licenciją, negali turėti skolų Lietuvos motociklų sporto federacijai).
• Būti išklausius LMSF atitinkamos motosporto šakos komisijos surengtą teisėjų seminarą ir išlaikius tos motosporto šakos testą, atitinkamai teisėjo kategorijai.
• Jei dar neturite, susikurkite savo paskyrą www.e-lmsf.lt sistemoje.
• Apmokėjus seminarą ir susikūrus paskyrą, LMSF komisijos nariams (kurios disciplinos narys esate) seminaras ir licencija nemokami.

LMSF nacionalinės teisėjų kategorijos

LMSF nacionalinės, atskirų motosporto šakų, teisėjų kategorijos:

• LMSF nacionalinė teisėjų A kategorija (atskiroms motosporto šakoms).
• LMSF nacionalinė teisėjų B kategorija (atskiroms motosporto šakoms).

LMSF nacionalinių teisėjų kategorijų kompetencija

• Asmuo, turintis LMSF, atskiros motosporto šakos, nacionalinę teisėjų A kategoriją, gali nacionalinėse tos motosporto šakos varžybose Lietuvos Respublikos teritorijoje užimti varžybų vyr. teisėjo ar bet kurias kitas teisėjo pareigas (išskyrus vyr. gydytojo, aplinkos apsaugos teisėjo pareigas).
• Asmuo, turintis LMSF, atskiros motosporto šakos, nacionalinę teisėjų B kategoriją, gali nacionalinėse tos motosporto šakos varžybose Lietuvos Respublikos teritorijoje užimti bet kurias teisėjo pareigas (išskyrus varžybų vyr. teisėjo, vyr. teisėjo pavaduotojo ar varžybų vyr. sekretoriaus pareigas).

Triatlono teisėjai

Triatlono teisėjų darbas yra kertinė sėkmingų varžybų sudedamoji dalis. Teisėjai užtikrina, kad triatlono renginiai būtų vykdomi saugiai, sąžiningai ir laikantis triatlono sporto taisyklių. Lietuvos triatlono federacija kasmet organizuoja Nacionalinės kategorijos teisėjų kursus, o didžiausią motyvaciją rodančius teisėjus deleguoja į tarptautinius kvalifikacijos kėlimo kursus.

Triatlono teisėjų kategorijos

Teisėjai skirstomi į penkias skirtingas kategorijas: išklausius kursą ir išlaikius egzaminą bei atlikus praktiką varžybose suteikiama Nacionalinė kategorija. 1 ir aukštesnio lygio kategorijos suteikiamos tarptautinės triatlono sąjungos (World Triathlon).

• Nacionalinė kategorija: Išduodama sėkmingai sudalyvavus LTF organizuojamuose kursuose, išlaikius egzaminą ir gavus teigiamą varžybų teisėjavimo įvertinimą. Nacionalinę kategoriją reikia atsinaujinti kas 4 metus, teigiamai išlaikant atestacijos egzaminą (virtualus). Nacionalinės kategorijos teisėjų prašoma nors kartą per 2 metus teisėjauti Lietuvos varžybose, kitu atvėju, atestacija yra naikinama.
• 1 Tarptautinės kategorijos teisėjo statusas: Prieinamas tik Nacionalinę kategoriją turintiems teisėjams, turintiems teisėjavimo patirties visose trasos pozicijose. Į 1-os kategorijos kursus teisėjai yra deleguojami LTF. Tarptautinės kategorijos sertifikatas galioja 4 metus. Tarptautinės kategorijos teisėjų yra reikalaujama nors kartą per 2 metus teisėjauti nors 1 Tarptautinėse varžybose.

Darbo priemonės

Teisėjai savo darbe naudoja įvairias priemones, tokias kaip:

• Laiko, atstumo, greičio, svorio matavimo prietaisai ir įranga
• Fiksavimo priemonės
• Speciali dalykinė literatura
• Standartų, normatyvų ir taisyklių rinkiniai

Profesinės perspektyvos

Kvalifikaciją galima tobulinti pagal atskirų sporto šakų tarptautinių ir nacionalinių federacijų nustatytą tvarką. Priklausomai nuo pasirengimo lygio, profesinės veiklos stažo ir rezultatų, galima siekti aukštesnės sporto teisėjo kategorijos. Triatlono teisėjų darbas - kertinė sėkmingų varžybų sudedamoji dalis. Teisėjai užtikrina, kad triatlono renginiai būtų vykdomi saugiai, sąžiningai ir laikantis triatlono sporto taisyklių. Lietuvos triatlono federacija kasmet organizuoja Nacionalinės kategorijos teisėjų kursus, o didžiausią motyvaciją rodančius teisėjus deleguoja į tarptautinius kvalifikacijos kėlimo kursus.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Aktyvūs Lietuvos triatlono teisėjai turi galimybę įgyti Nacionalinę kategoriją sėkmingai sudalyvavus LTF organizuojamuose kursuose, išlaikius egzaminą ir gavus teigiamą varžybų teisėjavimo įvertinimą. Nacionalinę kategoriją reikia atsinaujinti kas 4 metus, teigiamai išlaikant atestacijos egzaminą (virtualus). Nacionalinės kategorijos teisėjų prašoma nors kartą per 2 metus teisėjauti Lietuvos varžybose, kitu atvėju, atestacija yra naikinama. 1 Tarptautinės kategorijos teisėjo statusas prieinamas tik Nacionalinę kategoriją turintiems teisėjams, turintiems teisėjavimo patirties visose trasos pozicijose. Į 1-os kategorijos kursus teisėjai yra deleguojami LTF. Tarptautinės kategorijos sertifikatas galioja 4 metus. Tarptautinės kategorijos teisėjų yra reikalaujama nors kartą per 2 metus teisėjauti nors 1 Tarptautinėse varžybose.

Lietuvos automobilių sporto federacija įgyvendindama projektą „Lietuvos automobilių sporto teisėjų kvalifikacijos kėlimas“, kurį finansuoja Sporto rėmimo fondas, sukūrė ir išleido „Teisėjavimo automobilių sporto varžybose metodiką“. Šioje metodikoje apžvelgiamos ralio, ralio kroso, žiedo ir kroso disciplinos bei teisejavimas jose. Prie metodikos kūrimo prisidėjo labiausiai patyrę Lietuvos automobilių sporto teisėjai - Šarūnas Liesis, Remigijus Bilevičius, Gražvydas Smetonis, Marius Mikuševičius ir kiti. Siekiant geriau perteikti žinias ir patirtį teisėjams ne vien tik išleistos metodikos pagalba, buvo planuojama suorganizuoti dešimties seminarų ciklą visoje Lietuvoje, kurio metu labiausiai patyrę LASF teisėjai dalintųsi savo patirtimi, įžvalgomis iš varžybų bei pravestų mokymus teisėjams, atsakytų į jų klausimas, nagrinėtų varžybines situacijas.

Lietuvos dviračių sporto teisėjų sąjunga

Tikslai ir principai

Sąjunga yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke, antspaudą, nario ženklą, uniformą, garbės nario ženklą. Sąjungos būstinė įsikūrusi J. Basanavičiaus gatvėje.

Sąjungos tikslai:

• Plėtoti bei populiarinti dviračių sportą Lietuvoje.
• Objektyviu ir kvalifikuotu teisėjavimu prisidėti ugdant Lietuvos dviratininkų meistriškumą.
• Teisėjauti dviračių sporto varžybose Lietuvoje ir užsienyje, bei kitose sporto varžybose.
• Rūpintis teisėjų kvalifikacijos kėlimu, padėti teisėjams mokytis užsienio kalbų, informuoti apie naujoves (pakeitimus) TDS reglamente.
• Aprūpinti savo narius reglamentu, apranga, inventoriumi.

Sąjungos principai:

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

• Gerbti TDS taisykles.
• Griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.
• Vadovautis bendražmoniškais bendravimo principais.

Narystė

Sąjungos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų amžiaus, kurie pripažįsta šiuos įstatus, moka nario mokęstį, ar teikia paramą ir veikia Lietuvos dviračių sporto labui. Prašymus dėl priėmimo priima sekretorius ir pateikia valdybai svarstyti. Sąjungos valdybai pritarus, tampama laikinuoju nariu. Nariai gali bet kada išstoti iš Sąjungos.

Sąjungos nariai turi teisę:

• Dalyvauti Suvažiavime, rinkti ir būti išrinktais į vadovaujančius ar kitus postus.
• Teisėjauti bet kuriose dviračių sporto varžybose, užimant pareigas, atitinkančias savo kvalifikaciją.
• Teikti pasiūlymus Sąjungos įstatų ir darbo tobulinimui.
• Naudotis Sąjungos simbolika, inventoriumi, uniforma.
• Dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminaruose.
• Dalyvauti svarstant jo veiklą ar elgesį.

Sąjungos nariai privalo:

• Aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje.
• Laiku mokėti nario mokestį.
• Laikytis šių įstatų.

Valdymas

Sąjungos aukščiausias organas - Suvažiavimas, kviečiamas Valdybos vieną kartą per metus, sausio - kovo mėnesiais. Neeiliniai Suvažiavimai kviečiami: Sąjungos Valdybai nutarus arba jeigu to reikalauja, nurodant motyvus, ne mažiau kaip trečdalis Sąjungos narių.

Sąjungos suvažiavimas:

• Priima, tvirtina, keičia ir papildo Sąjungos įstatus.
• Renka sąjungos valdybą iš 3 asmenų: pirmininką, pirmininko siūlymu - pavaduotoją ir atsakingąjį sekretorių. Renka Revizijos komisiją.
• Suteikia garbės vardus ir atima juos.
• Nustato nario mokesčio dydį.
• Vertina valdybos veiklą.
• Tvirtina Revizijos komisijos ataskaitą.
• Renka delegatus atstovauti Sąjungą kitose organizacijose.
• Tvirtina naujų narių priėmimą, šalina narius.

Visi sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Bet koks pasiūlymas, nesurinkęs daugiau nei pusės dalyvaujančiųjų balsų, atmetamas. Suvažiavimo nutarimai priimami atviru balsavimu ir įsigalioja nuo jų paskelbimo dienos.

Tarp Suvažiavimų Sąjungai vadovauja, ją atstovauja ir visus reikalus tvarko Valdyba.

Valdyba:

• Kuria reikalingas komisijas, tvirtina jų sudėtis, nustato ir keičia jų reglamentus.
• Organizuoja teisėjų seminarus, suvažiavimus ir stebi kaip laikomasi jų nutarimų.
• Tvirtina vyr. teisėjus ir vyr. sekretorius, skiria teisėjauti Respublikoje vykdomoms dviračių sporto varžyboms, kontroliuoja jų darbą.
• Skiria etatinius, samdo reikalingus darbuotojus, nustato jų skaičių ir atlyginimus, tvirtina pareigybines instrukcijas.
• Nagrinėja pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos tobulinimo ir teikia išvadas Suvažiavimui.
• Priima nutarimus dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo.
• Sprendžia įmonių steigimo ir likvidavimo, jų direktorių skyrimo ir atleidimo, samdomų darbuotojų klausimus.

Valdybos sprendimai galioja, jei juos priimant dalyvavo visi trys nariai. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Pasitraukus ar atsistatydinus nors vienam nariui, Pirmininkas privalo kviesti suvažiavimą naujų narių rinkimui į Valdybą. Valdybos posėdžius kviečia Pirmininkas esant reikalui, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Pirmininkas privalo kviesti Valdybos posėdį, jei to prašo nors vienas narys.

Sąjungos Pirmininkas:

• Renkamas ketveriems metams.
• Pirmininkauja Valdybos posėdžiams ir Sąjungos Suvažiavimui.
• Atstovauja Sąjunga kitose organizacijose.
• Pasirašo visus dokumentus arba įgalioja pavaduotoją ir sekretorių pasirašyti juos.
• Skaito pranešimą apie Sąjungos veiklą Suvažiavimui.

Turtas ir lėšos

Sąjungos turtą sudaro pirktos, dovanotos, paveldėtos įvairios materialinės vertybės, įskaitant ir ilgalaikį turtą.

Sąjungos lėšas sudaro:

• Nario mokesčiai.
• Lėšos gautos iš kitų visuomeninių organizacijų.
• Paaukotos lėšos.
• Įplaukos iš reklamos.
• Lėšos, gautos iš Sąjungos įsteigtų įmonių veiklos.
• Rėmėjų lėšos.

Sąjungos iždą tvarko Valdybos patvirtintas finansininkas.

Revizijos komisija

Sąjungos Suvažiavimas renka Revizijos komisiją iš trijų narių ketveriems metams. Revizijos komisija iš savo narių tarpo išsirenka pirmininką.

Revizijos komisija privalo:

• Tikrinti visus Sąjungos buhalterinės-finansinės apskaitos dokumentus.
• Tirti Pirmininko, Valdybos ir jos narių priimtų nutarimų teisėtumą.
• Artimiausiame Valdybos posėdyje ir Suvažiavime pranešti tikrinimo rezultatus.

Lietuvos teisėjai tarptautinėse varžybose

Trečiose Europos žaidynėse Lenkijoje dalyvavo ne tik rekordinė Lietuvos sportininkų delegacija, bet ir tarptautinės kategorijos teisėjai: badmintono - Živilė Simonaitytė, šiuolaikinės penkiakovės - Edvinas Krungolcas, šuolių į vandenį - Alė Pikturnienė.

Živilė Simonaitytė - badmintono teisėja

„Badminton Europe“ tarptautinę teisėjo kvalifikaciją įgijusi vilnietė Ž. Simonaitytė yra aukščiausią kvalifikaciją turinti Lietuvos badmintono teisėja. Ji nenustebo, kai kartu su kitais arbitrais buvo pakviesta teisėjauti Europos žaidynėse, nes dalyvavo atrankoje ir sėkmingai ją įveikė.

Krokuvoje ji teisėjavo su Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Anglijos, Estijos ir Lenkijos (pastarosioms dviem šalims atstovavo po du teisėjus), Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Olandijos ir Ukrainos arbitrais.

Ž. Simonaitytės laukė dideli iššūkiai, kai ji teisėjavo dviejuose pasaulinio lygio Tarptautinės badmintono federacijos „World Tour Super 300“ serijos turnyruose Ispanijoje ir Prancūzijoje. Tuose turnyruose dalyvavo pasaulio reitingo pirmojo dešimtuko žaidėjai, abiejuose varžėsi ir olimpinė, daugkartinė pasaulio ir Europos čempionė ispanė Carolina Marin.

Abiejuose turnyruose Ž. Simonaitytė teisėjavo pusfinalio kovoms, o Prancūzijoje - ir finaliniam susitikimui. Ji pripažįsta, kad badmintonas tapo jos gyvenimo ir jos tapatybės dalimi. Jai nėra jokio skirtumo, teisėjauti moterų ar vyrų susitikimams, - visos penkios kategorijos (moterų ir vyrų vienetai, moterų ir vyrų dvejetai bei mišrūs dvejetai) yra lygiavertės. Tačiau pabrėžia, kad teisėjams vienetų ir dvejetų varžybos - didelis skirtumas, nes dvejetų susitikimai dinamiškesni, reikalinga greitesnė teisėjo reakcija.

Ž. Simonaitytė - vienintelė Lietuvos badmintono teisėja, turinti tokią aukštą kvalifikaciją. Tačiau ji pripažįsta, kad jau netolimoje ateityje teisėjų viršūnėje gali būti ankšta: šiandieną ji mato porą jaunų badmintono teisėjų, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau turi didelių ambicijų tapti gerais arbitrais.

Apie savo galimybes teisėjauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ji sako: „Šiose olimpinėse žaidynėse teisėjauti nepretenduoju ir niekaip nesuspėsiu. Man dar reikia iki aukštesnio lygio kažkiek pasiauginti tarptautinę kategoriją, kad galėčiau teisėjauti Paryžiuje. Ne tik sportininkų, bet ir mūsų planus sujaukė kovidas ir pandemija.“

Edvinas Krungolcas - šiuolaikinės penkiakovės teisėjas

Pekino olimpinis vicečempionas, triskart pasaulio ir dukart Europos čempionas vilnietis E. Krungolcas minėjo dešimt metų, kai baigė sportinę karjerą, pradėjo teisėjauti varžybose ir tapo tarptautinės kategorijos teisėju. 2008 m. olimpinis vicečempionas E. Krungolcas jau teisėjavo dvejose olimpinėse žaidynėse.

Birželio mėnesį jis teisėjaus dvejose aukšto rango varžybose: Druskininkuose vyksiančiame Europos jaunių čempionate, po kurio lauks Europos žaidynės.

Pasak E. Krungolco, įvairioms šiuolaikinės penkiakovės rungtims reikia daug teisėjų. Vien fechtavimo rungčiai teisėjauja apie 15, plaukimo - apie 30, o ką jau kalbėti apie šaudymą ir bėgimą, kur kiekvieną sportininką atidžiai stebi po vieną teisėją, kad atletas nepažeistų taisyklių.

Iš visos penkiakovės fechtavimas - pati mėgstamiausia jo rungtis. Ir kai pats aktyviai sportavo, ir dabar, kai teisėjauja. Paprastai pagal poreikį jam tenka teisėjauti visų penkių rungčių varžybose, bet geriausiai jaučiasi ant fechtavimo kilimo.

Dvejose olimpinėse žaidynėse - Rio de Žaneire ir Tokijuje teisėjavęs E. Krungolcas džiaugiasi, kad per Europos žaidynes tarp teisėjų nebus Rusijos ir Baltarusijos arbitrų, nes jiems taikomos tokios pat taisyklės kaip ir atletams.

Europos žaidynėse E. Krungolcas bus vienintelis tokio aukšto lygio penkiakovininkas, teisėjausiantis kovoms. Todėl tikisi, kad ir Europos žaidynėse turėtų nudžiuginti mūsų šalies penkiakovininkės, kurios pretenduos laimėti medalių.

E. Krungolcas pripažįsta, kad teisėjavimas nėra pelninga veikla, bet teikia daug džiaugsmo.

Alė Pikturnienė - šuolių į vandenį teisėja

Kauno plaukimo mokyklos „Vilijos“ baseino padalinio vadovė A. Pikturnienė Baltijos šalyse yra vienintelė šuolių į vandenį teisėja, turinti aukščiausią tarptautinę A kategoriją, kurią įgijo prieš 20 metų. Ji teisėjavo daugiau nei dešimtyje Europos čempionatų, pasaulio jaunių čempionatuose, pirmosiose Europos žaidynėse Baku, kitose aukšto rango varžybose, tik dar neteko teisėjauti pasaulio suaugusiųjų čempionate.

Per Europos žaidynes šuolių nuo tramplino ir bokšto varžybose dirbs septyni teisėjai, o sinchroninių šuolių - vienuolika.

A. Pikturnienė teigia, kad prieš tokio rango varžybas paprastai atrenkama 18 teisėjų ir jie būna rotuojami, tenka teisėjauti visur. Mums žaidynės bus labai svarbios, nes būsime atidžiai stebimi ir vertinami. Tai bus savotiška atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes. Iš kiekvieno žemyno ten teisėjaus po šešis arbitrus. Europoje tokio lygio arbitrų yra iki 30 ir iš jų šeši bus atrinkti teisėjauti Paryžiuje.

Ji turi nemažų šansų patekti į išsvajotas olimpines žaidynes, kuriose dar neteko teisėjauti.

tags: #priesininkai #sporto #rungtynese