Futbolo marškinėliai, iš pradžių atlikę grynai praktinę funkciją - atskirti komandas aikštėje, šiandien tapo neatsiejama futbolo kultūros dalimi, turinčia gilias istorines šaknis ir atspindinčia klubų identitetą bei vertybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime Anglijos futbolo klubų marškinėlių evoliuciją, spalvų pasirinkimo motyvus, dizaino ypatumus ir jų įtaką futbolo pasauliui.
Marškinėlių spalvų pasirinkimo istorija
Nemažai futbolo klubų, kaip ir nacionalinės rinktinės, įkvėpimo marškinėlių spalvoms ieškojo šalies vėliavoje ar kitoje nacionalinėje simbolikoje. Tačiau klubų atveju spalvų pasirinkimą dažnai lėmė ir praktiniai, ekonominiai ar istoriniai motyvai.
Atsitiktinumai ir klaidos
Kartais spalvų pasirinkimą lėmė atsitiktinumai ar net klaidos. Pavyzdžiui, Turino „Juventus“ ekipa yra neatsiejama nuo juodai-baltų aprangų, tačiau savo gyvavimo pradžioje „Senoji senjora“ žaidė rožiniais marškinėliais. Juodai-balti marškinėliai turėjo keliauti į Notingemą, kur naujų aprangų laukė „Notts County“ ekipa, tačiau per klaidą marškinėliai buvo išsiųsti į Turiną. Italai paskaičiavo, kad grąžinti siuntinį ir laukti naujų aprangų jiems kainuos per brangiai, tad nusprendė pasilikti per klaidą pas juos atsidūrusius marškinėlius.
Įkvėpimas iš kitų klubų
Kai kurie klubai savo spalvas pasiskolino iš kitų komandų. Iki ketvirtojo dešimtmečio Londono „Arsenal“ klubas rungtyniavo raudonais marškinėliais, kurie buvo skirti pagerbti „Nottingham Forest“ ekipą, kuri skyrė pinigų dviems savo buvusiems žaidėjams, kad šie Londone galėtų įkurti savo klubą.
Ekonominiai motyvai
Spalvų pasirinkimą kartais lėmė ir ekonominiai motyvai. Pasakojama, kad raudonai-baltus marškinėlius pasigaminti buvo pigiausia, nes būtent tokia spalva vyravo ant masiškai gaminamų čiužinių.
Taip pat skaitykite: Atlyginimai ir skandalai
Noras išsiskirti
Kai kuriais atvejais klubai rinkosi spalvas norėdami išsiskirti nuo kitų to paties miesto ekipų. Marselio „Olympique“ vienuolikė nusprendė rungtyniauti baltos spalvos marškinėliais norėdama išsiskirti nuo kitos to paties miesto ekipos „FC Marseille“, kuri rungtyniavo juodais marškinėliais. Be to, balta spalva „Olympique“ norėjo pabrėžti ir barono Pierre‘o de Coubertino pradėto olimpinio judėjimo tyrumą.
Atsiribojimas nuo konkurentų
Amsterdamo „Ajax“ klubas marškinėlių dizainą keitė norėdamas atsiriboti nuo pagrindinių konkurentų „PSV Eindhoven“ ir Roterdamo „Feyenoord“, kurie irgi rungtyniavo dryžuotais raudonai-baltais marškinėliais.
Marškinėlių dizaino evoliucija
Futbolo marškinėlių dizainas per ilgą laiką smarkiai pasikeitė. Nuo paprastų, vienspalvių marškinėlių futbolas žengė prie modernių, technologiškai pažangių aprangų, kuriose atsispindi klubo identitetas, rėmėjų logotipai ir žaidėjų numeriai.
Ankstyvieji marškinėliai
Skirtingų futbolo marškinių tradicijos pradėjo formuotis aplink 1870 m. Pradžią tam davė mokyklinės uniformos. Populiariausias variantas buvo dryžuoti marškiniai, nes taip lengviau juos pagaminti (skirtingos audinio juostos būdavo tiesiog susiuvamos).
Spalvų standartizacija
1890 m. EFL rungtynėse tarp „Sunderland“ ir „Wolverhampton“ abi komandos žaidė vienoda apranga, todėl jau 1891 m. FA nusprendžia, kad klubai spalvas deklaruoja dar prieš prasidedant sezonui, atsargai privalo turėti paprastus baltos spalvos marškinius (atsarginis aprangos komplektas klubams buvo didelės prabangos reikalas), o esant reikalui juos keičia „namų“ komanda (1921 m. 1891 m.
Taip pat skaitykite: Pasekmės Anglijos sirgaliams
Vartininkų apranga
Iš pradžių futbolo taisyklėse buvo sugriežtinta žaidėjo ir vartininko apsikeitimo vietomis procedūra (tik informavus teisėją), paskui 1909 m. atsiranda reikalavimas, kad vartininko apranga turi skirtis nuo jo komandos žaidėjų, o 1921 m. IFAB nurodo, kad vartininkai turi dėvėti tamsiai geltonos spalvos marškinius.
Rankovės ir audiniai
Trumpos futbolo marškinių rankovės, pirmą kartą pasirodžiusios ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, po Antrojo pasaulinio karo tampa dažniau matomos, o apie 1950 m. atsiranda dirbtinio pluošto audiniai. Toliau viskas vystėsi įprasta schema - lengvumas, patvarumas, dizainas, funkcionalumas, sintetinės medžiagos, technologijos ir t.
Numeriai ant marškinėlių
Laikoma, kad futbolo aprangų ženklinimas numeriais atsirado 1928 m. Anglijoje, kuomet „Arsenal“ treneris Herbertas Chapmanas juos užrašė ant žaidėjų marškinėlių EFL rungtynėse tarp „Arsenal“ ir „Sheffield Wednesday“. Oficialiai numeriai pirmą kartą panaudoti 1933 m. per FA taurės finalą tarp „Everton“ ir „Manchester City“. Nuo 1939 m. Numerių idėjos esmė paprasta - žymėti žaidėjo poziciją aikštėje, todėl #1 įsitvirtino ant vartininko marškinėlių nugaros, gynėjai užvaldė #2-4 ir t. t.
Logotipai ir reklama
1958 m. Turino „Juventus“ ant marškinėlių prisiuvo vieną žvaigždę, taip pažymėdami iškovotą šalies čempionų titulą. Pirmą reklamą ant marškinėlių 1966 m. pasidarė Vienos „Austria“ klubas (bravoras „Schwechater“), o 1973 m.
Marškinėlių dizaino įtaka
Futbolo marškinėliai tapo svarbia komercine preke, o klubai ir gamintojai nuolat ieško naujų būdų, kaip padidinti jų pardavimus. Marškinėlių dizainas gali turėti didelę įtaką klubo įvaizdžiui ir populiarumui.
Taip pat skaitykite: Futbolo lygos raida
Rėmėjų svarba
Šiuolaikiniuose futbolo marškinėliuose svarbią vietą užima rėmėjų logotipai, kurie generuoja dideles pajamas klubams. Pavyzdžiui, "Chevrolet" užrašas 2019 m. ant „Manchester United“ marškinėlių kainavo apie 40 mln. svarų sterlingų per metus.
Technologijos ir inovacijos
Sportinių drabužių gamintojai, tokie kaip „Nike“ ir „Adidas“, nuolat diegia naujas technologijas ir inovacijas, kad pagerintų marškinėlių kokybę ir funkcionalumą. „NikeConnect“ yra nauja išmanioji programėlė, kuri vartotojams padeda gauti norimą informaciją apie mėgstamą žaidėją ir/ar komandą per aprangą.
Mada ir stilius
Futbolo marškinėliai tapo mados ir stiliaus dalimi. Rav Matharu parodė, kad mėgstamas „Nike“ treningas gali virsti puošniu kostiumu.
tags: #anglijos #futbolo #klubu #marskineliai