Įvadas
Sportas vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, turėdamas įtakos ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei gerovei, socialiniams įgūdžiams ir netgi statusui. Šiame straipsnyje nagrinėsime sporto populiarumą Lietuvoje, žmonių įpročius, požiūrį į įvairias sporto šakas, dalyvavimą sporto renginiuose ir asmeninį sportavimą. Taip pat aptarsime elektroninio sporto (E-sporto) augimą ir jo įtaką visuomenei. Remiantis atliktais tyrimais ir apklausomis, išanalizuosime, kaip sportas veikia žmonių savęs vertinimą, kūno įvaizdį ir mitybos įpročius.
Sporto populiarumas ir pomėgiai
Apklausos duomenys rodo, kad lietuviai domisi įvairiomis sporto šakomis. Populiariausios išlieka futbolas ir krepšinis. Apklausos dalyviai taip pat išreiškė susidomėjimą stebėti pasaulio futbolo čempionatą ir Europos krepšinio čempionatą.
Futbolas
Futbolas yra viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, ir Lietuva ne išimtis. Daugelis lietuvių domisi futbolu, stebi varžybas ir palaiko savo mėgstamas komandas. Apklausos duomenys rodo, kad nemaža dalis respondentų planuoja stebėti pasaulio futbolo čempionatą ir netgi palaikyti konkrečias šalis.
Krepšinis
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra laikomas nacionaliniu sportu. Lietuviai aistringai palaiko savo krepšinio komandas, o Europos krepšinio čempionatas sulaukia didelio susidomėjimo. Apklausos dalyviai išreiškė nuomones apie Lietuvos šansus laimėti medalį, o tai rodo didelį susidomėjimą šia sporto šaka.
Dalyvavimas sporto renginiuose
Lankymasis sporto rungtynėse yra puikus būdas patirti sporto aistrą ir palaikyti savo mėgstamas komandas ar sportininkus. Apklausos duomenys rodo, kad dalis respondentų yra lankęsi sporto rungtynėse, o kai kurie netgi prisimena, kada paskutinį kartą tai padarė. Tačiau nemaža dalis apklaustųjų niekada nėra lankęsi sporto renginiuose.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir sportas
Sporto varžybų stebėjimas per televizorių
Sporto varžybų stebėjimas per televizorių yra dar vienas populiarus būdas mėgautis sportu. Daugelis lietuvių žiūri sporto varžybas per televizorių ir turi susiformavusius įpročius, susijusius su šiuo užsiėmimu. Apklausos dalyviai atskleidė, kad žiūrėdami sportą per televizorių, jie kartais mėgsta gerti alkoholį, valgyti nesveiką maistą arba namie pagamintą maistą.
Asmeninis sportavimas
Sportavimas yra svarbus sveikos gyvensenos elementas. Apklausos duomenys rodo, kad dalis lietuvių aktyviai sportuoja, o kiti sportuoja kartais arba visai nesportuoja. Tie, kurie sportuoja, užsiima įvairiomis sporto šakomis.
E-sportas
E-sportas pastaraisiais metais sparčiai populiarėja visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Apklausos duomenys rodo, kad dalis respondentų domisi E-sportu, o kai kurie netgi žino bent vieną elektroninio sporto organizaciją.
Privatus sporto sektorius Lietuvoje
Privatus sporto sektorius Lietuvoje plečiasi. 2001 m. buvo tik 45 sporto klubai, o 2005 m. jų skaičius išaugo iki 100. Šiuo metu visuomenėje formuojasi nuomonė, kad lankymasis sporto klube yra būtinas ir yra statuso simbolis. Dėl augančio sporto klubų skaičiaus daugiau žmonių įsitraukia į sportą laisvalaikiu. Žmonės, lankantys privačius sporto klubus, paprastai yra turtingesni nei tie, kurie gauna vidutines pajamas. Taip pat pastebima, kad šie žmonės daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Ypač didelį dėmesį išvaizdai skiria moterys, kurios aktyviai sportuoja. Dažniausiai šios moterys klaidingai vertina savo svorį (nes mano, kad yra per sunkios) ir naudoja įvairias farmakologines priemones svoriui numesti. Toks požiūris veda šias moteris į neracionalius svorio metimo būdus, pavyzdžiui: badavimą, įvairias nežinomas dietas, per didelį fizinį krūvį, depresiją ir net valgymo įpročių sutrikimus. Yra žinoma, kad sportas gali padėti pagerinti žmonių kūno įvertinimą; tačiau tokių tyrimų atlikta nepakankamai. Nežinoma, kiek žmonių yra nepatenkinti savo išvaizda ir kaip su tuo susijęs sportas.
Tyrimas: savęs vertinimas ir kūno įvaizdis sportuojančiųjų tarpe
Tyrimo tikslas buvo įvertinti neigiamo savo kūno išvaizdos vertinimo pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų, turinčių skirtingą kūno svorio indeksą, kurie sportuoja; ir išanalizuoti su tuo susijusius veiksnius.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Tyrimo uždaviniai
- Įvertinti neigiamo savo kūno išvaizdos vertinimo pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų, turinčių skirtingą kūno svorio indeksą, kurie sportuoja.
- Įvertinti demografinių veiksnių ryšį su neigiamu išvaizdos vertinimu tarp vyrų ir moterų, kurie sportuoja.
- Išanalizuoti psichoemocinių veiksnių ryšį su neigiamu išvaizdos vertinimu ir valgymo įpročių sutrikimais tarp vyrų ir moterų, kurie sportuoja.
- Įvertinti elgesio veiksnių ryšį su neigiamu išvaizdos vertinimu tarp vyrų ir moterų, kurie sportuoja.
Tyrimo metodai
- Literatūros šaltinių analizė;
- Anketinė apklausa.
Tyrimo rezultatai buvo apdoroti matematinės statistikos metodais. Analizuojant literatūrą, dėmesys buvo skiriamas pedagoginei, psichologinei ir socialinės sveikatos literatūrai, kuri padėjo suformuluoti problemos klausimą ir atlikti lyginamąją duomenų analizę.
Anketa
Anketa buvo sudaryta remiantis anketa, kuri buvo naudojama ankstesniame tyrime (Jankauskienė ir kt. 2005). Anketą sudarė 47 klausimai, kurie buvo suskirstyti į demografinių veiksnių bloką, požiūrio į savo išvaizdą ir svorį bloką, valgymo įpročių rizikos įvertinimo bloką, psichoemocinės būklės bloką ir klausimus, susijusius su sportu ir motyvacijos bloką. Demografiniame bloke buvo klausimai, skirti atskleisti tyrime dalyvaujančių žmonių amžių, lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį ir pajamas. Požiūrio į savo išvaizdą ir svorį bloke buvo klausimai, skirti įvertinti teigiamą ir neigiamą savo kūno formos vertinimą, subjektyvų savo svorio vertinimą, kūno svorio indeksą. Valgymo įpročių rizikos įvertinimo bloke buvo klausimai, skirti įvertinti dietos laikymosi dažnumą, sutrikusių valgymo įpročių rizikos ir nerizikos grupes. Psichoemocinės būklės bloke buvo klausimai, skirti įvertinti pasitenkinimą gyvenimu, laimę, energiją, savigarbą. Klausimuose, susijusiuose su sportu ir motyvacija, buvo klausimai, skirti įvertinti sportavimo patirtį, mankštos dažnumą, sportinį aktyvumą vaikystėje, sportinę motyvaciją.
Tyrimo laukas
Tyrimo lauką sudarė moterys ir vyrai, lankantys privačius Kauno sporto ir sveikatingumo klubų centrus. Sportuojančių moterų ir vyrų amžiaus vidurkis buvo 30,14 + 9,26. Iš viso buvo apklausti 267 žmonės, 86 vyrai ir 181 moteris.
Tyrimo planavimas
Tyrimas buvo atliktas 2005 m. rudenį - 2006 m. rudenį. Iš anksto buvo susitarta su privačių sporto klubų vadovais ir apklaustos moterys bei vyrai, sportuojantys šiuose klubuose. Iš viso buvo įtraukti 17 Kauno sveikatingumo klubų. Anketos buvo pildomos prieš arba po pratimų. Anketai užpildyti buvo skirta 20-30 minučių. Nepaisant to, buvo skirta tiek laiko, kiek paprašė apklausiamas asmuo. Apklausą atliko savanoris podiplominių studijų studentas. Tyrimo dalyviai buvo informuoti apie anonimiškumą, o tie, kurie nenorėjo dalyvauti, turėjo teisę atsisakyti pildyti anketą.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba