Krepšinis Lietuvoje - daugiau nei sportas, tai aistra, vienybė ir nacionalinio identiteto dalis. Ši sporto šaka, turinti gilias šaknis ir turtingą istoriją, Lietuvoje užima ypatingą vietą. Siekiant įamžinti šią istoriją ir puoselėti krepšinio tradicijas, gimė Lietuvos Krepšinio Namų idėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime Krepšinio Namų istoriją, jų svarbą Lietuvos krepšiniui ir ateities viziją.
Krepšinio Namų Gimimas ir Tikslai
Kelerių metų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) puoselėta krepšinio namų idėja virsta realybe. Tai - Lietuvos žmonių aistros krepšiniui ir vienybės simbolis. Tai - visos krepšinio bendruomenės namai“, - sako Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Kauno miesto tarybos nariai pritarė modernaus krepšinio muziejaus statyboms miesto Senamiestyje. „Krepšinio namuose bus įrengtas šiuolaikiškas muziejus. Į šį pastatą taip pat persikels Lietuvos krepšinio federacijos administracija. Skaičiuojama, jog projekto įgyvendinimui reikės apie 1,5 mln. eurų. „Šie namai taps puikia vieta visiems norintiems sužinoti daugiau apie mūsų taip mylimą sporto šaką.
Pasak M. Špoko, pirmasis „Krepšinio namų“ etapas baigtas - jie jau veikia. Muziejus, kuris įsikurs šiuose namuose, lankytojus pakvies. Tuomet, kai bus baigtas antrasis etapas - padedant vienai žinomiausių pasaulio muziejų įrengimo ir renginių kompanijai „Ralph Applebaum Associates“ (RAA). „Čia bus viskas, kas telpa žodyje krepšinis. Tai bus ne daiktų, o potyrių ir įspūdžių muziejus. Norime, kad į jį atėję vaikai nenorėtų išeiti, o suaugusieji - išsinešti tokius įspūdžius, kuriais dalytųsi su draugais ir pažįstamais. Kad muziejus taptų nuolatiniu traukos centru“, - sako M. Špokas.
Į šį projektą pavyko įtraukti bene geriausią pasaulyje laikomą kompaniją. RAA yra įvykdžiusi daugiau nei 700 projektų 50-yje valstybių. Drauge su amerikiečiais buvo suformuluoti muziejaus tikslai, jungiami idėjos „Išdrįsk svajoti“. Vienas pagrindinių - panardinti lankytojus į dramatišką kelionę po krepšinio Lietuvoje istoriją. Tai siekiama sukuriant šlovės muziejaus atmosferą pagerbiant trenerius ir žaidėjus, palikusius ryškų pėdsaką krepšinio istorijoje. Visus techninius sprendimus įgyvendino ir Lietuvos „Krepšinio namų„statybomis rūpinosi vieni geriausių šios srities specialistų Lietuvoje - darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
„Esame Kauno įmonė ir dideli „Žalgirio“ gerbėjai, todėl vertiname galimybę prisidėti prie šio miestui ir šalies krepšiniui svarbaus projekto. Kauno plėtros darbai nestoja - bene kiekvieną mėnesį jį papildo nauji projektai ir erdvės gyventojams ar miesto svečiams. Esu įsitikinęs, kad šis savo misija ir architektūriniais sprendimais išsiskiriantis projektas taps dar vienu miesto traukos centru“, - teigė kompanijos „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.
Taip pat skaitykite: Olimpinės žaidynės: apdovanojimų retrospektyva
Simbolinė Aikštelė ir Parama
Šalia namų - istorinė aikštelė. Šalia „Krepšinio namų“ bus baigta savotiška mozaika - krepšinio aikštelė, sudėliota iš žalvarinių plytelių su vardais ir pavardėmis. 100 - su ryškiausių Lietuvos krepšinio asmenybių vardais. Pirmoji simbolinė plytelė aikštelės viduryje skirta Steponui Dariui - asmenybei, atvežusiam krepšinį į Lietuvą. Šioje aikštelėje gali įsiamžinti bet kuris pasaulio žmogus arba įmonė/organizacija bei taip prisidėti prie istorijos kūrimo.
„Plytelė dažnai tampa puikia dovana, kurioje įamžinama šeima, vaikai, tėvai, mylimieji, įmonių kolektyvai/darbuotojai ir panašiai“, - sako M. Špokas. Pačiuose „Krepšinio namuose“ tai pat bus rėmėjų siena ir interaktyvi vieta, kurioje bus visų, kurie prisidėjo prie namų įkūrimo, vardai. Įsiamžinti aikštelėje ir prisidėti prie „Krepšinio namų“ muziejaus įrengimo galima apsilankius projekto puslapyje www.parama.krepsinionamai.lt.
Muziejaus Vizija ir Infrastruktūra
Taip pat planuojama, kad prie įėjimo į „Krepšinio namus“ iškils krepšinio pradininko Jameso Naismitho statula. „RAA atstovai patarė neapsiriboti vien Kaunu ir Lietuva - parodyti, kad krepšinis - viso pasaulio žaidimas, o Lietuva jo žemėlapyje užima labai svarbią vietą“, - sako muziejų administruojančios VšĮ „Krepšinio namai“ direktorė Živilė Belejevaitė.
Pats muziejus užims maždaug 70 proc. vieno moderniausių ne tik Lietuvoje, tačiau ir Europoje bei Baltijos šalyse pastato erdvių. Antrajame aukšte bus įrengta istorinė interaktyvi ekspozicija. Salės centre stovės konsolė su ekranais, kurie muziejaus lankytojams pasakos ne tik pasaulinę krepšinio raidą, tačiau ir perkels juos į krepšinio aikštę, leis pasijusti tikru aistruoliu. Ten pat bus sudėlioti pagrindiniai Lietuvos krepšinio trofėjai. Nusileidus į pirmąjį aukštą lankytojų lauks kelios interaktyvios žaidimų stotelės, kuriose lankytojai galės išmėginti savo reakciją, šoklumą ir rankos taiklumą. „Bus galima varžytis su konkrečiu krepšininku. Geriausi rezultatai bus fiksuojami. Taip pat bus galima ir virtualiai pabendrauti su pasirinkta krepšinio žvaigžde“, - pasakoja Ž. Belejevaitė. Savo interaktyvias zonas turės ir muziejaus partneriai - NBA ir „Nike“. Bus galima nusifotografuoti su NBA žvaigžde. Ypatingą vietą užims esporto erdvė. Ji kuriama taip pat bendradarbiaujant su NBA. Planuojama įkurti ir esporto mokyklą. Planuojamos ir vaikų vasaros stovyklos.
Lietuvos „Krepšinio namai“ pasirengę priimti visų Lietuvos krepšinio lygų šventes, organizuoti įvairius renginius, pristatymus, filmų peržiūras. Planuojami reguliarūs krepšinio veteranų susitikimai. Jau pradedamas pildyti ir užimtumo kalendorius ne tik sporto, tačiau ir kultūros, meno renginiais. Tradiciniais jau tapę „Krepšinio namų“ apdovanojimai taip pat vyks šiose patalpose. Tam įrengta didžioji salė, kurioje telpa apie 200 žmonių. Šalia „Krepšinio namų“ jau dabar Kauno savivaldybės rūpesčiu įrengtos ir veikia lauko krepšinio aikštelės. Tačiau dar planuojama iškloti modernią dangą, pastatyti tribūnas. „Čia galės būti sparčiai populiarėjančio trijulių krepšinio bazė, kurioje galės treniruotis ir nacionalinė 3×3 rinktinė, kitos komandos“, - sako M. Špokas.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Lietuvos futbolo apdovanojimai
VšĮ „Krepšinio namų“ dalininkai yra LKF ir Kauno savivaldybė. Viešoji įstaiga turės išsilaikyti pati - iš muziejaus renginių, patalpų nuomos, vaikų stovyklų ir projektinės veiklos.
„Dėkojame mūsų krepšinio bendruomenei, kuri jau prisidėjo prie projekto įgyvendinimo: LKF prezidentui Arvydui Saboniui, LKF viceprezidentui Mindaugui Plūkui, Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentui Rimantui Cibauskui, krepšininkams Jonui Valančiūnui ir Domantui Saboniui, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, LKF nariams VšĮ „Team 97“ ir kitiems mūsų bendruomenės nariams. Visų jų dėka, pirmasis projekto etapas yra baigtas - pastatas jau pastatytas, ir dabar galėsime sutelkti visą dėmesį į muziejaus ekspozicijų įrengimą, krepšinio istorijos išsaugojimą ir puoselėjimą. Dar kartą norime visiems padėkoti ir norime pakviesti ir toliau aktyviai prisidėti prie projekto antrojo etapo įgyvendinimo“, - sako Ž. Belejevaitė.
„Pragiedrulių“ Apdovanojimai ir TV3 Indėlis
„Labai noriu padėkoti, kad šie apdovanojimai vyksta, nes, iš tikrųjų, jie yra labai svarbūs ir svarbiausi yra žmonėms, dirbantiems televizijoje. Kasmet sukuriame šimtus valandų ir dažnai jaučiamės kaip greito maisto restorane - žiūrovai tai vartoja, o to grįžtamojo gero žodžio mes, kaip kūrėjai, kartais, atrodo, taip ir negauname. Tad „Pragiedruliai“ iš tiesų mums, kūrėjams, yra tikri pragiedruliai“, - kalbėjo TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
L. Blaževičiūtė taip pat paminėjo TV3 indėlį į Krepšinio Namų muziejų: „Kitą savaitę TV3 švęs jau trisdešimtmetį ir su Lietuvos krepšinio rinktine jau esame 20 metų, tai dėl to jautėme atsakomybę ir norėjome įnešti savo indelį - šią dokumentiką kūrėme kaip dovaną muziejui „Krepšinio namams“ kartu su Lietuvos krepšinio federacija ir Rolandu Skaisgiriu. Labai džiaugiuosi, kad pavyko. Stebime tą vienybę ir bendrystės užtaisą per visą šimtmetį. Ir aš tikiu, kad šiandien, karo akivaizdoje, mes lygiai taip, kaip ta krepšinio komanda, visi kartu kovojame už Ukrainos pergalę“.
„Krepšinio namai“ - dokumentikos ciklas, sukurtas Lietuvos krepšinio šimtmečio proga, apžvelgiantis visą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istoriją. Dokumentikos ciklą išvis sudaro 11 serijų. Paskutinė serija yra svarbiausia - joje ne tik apžvelgiamas visas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos 100-metis, bet kartu ji yra ir TV3 televizijos dovana Krepšinio namų muziejui. TV3 televizija su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine koja kojon žengia jau apie 20 metų, o dokumentika buvo kuriama TV3, suvienijus jėgas su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir prodiuserių kompanija „Videometra“.
Taip pat skaitykite: Federacijos Apdovanojimai: Pasiekimai
TV3 žiniasklaidos grupė rodė išskirtinį dokumentikos ciklą „Krepšinio namai“. Net 10-ies serijų Lietuvos krepšinio šimtmečio paminėjimui skirtas ciklas yra didžiausias šalies istorijoje krepšinio dokumentikos projektas. Paskutinė, 11-oji ir visą istoriją apimanti serija, yra išskirtinė. Tai - TV3 dovana Krepšinio namų muziejui.
„Krepšinis kiekvienam lietuviui yra kur kas daugiau nei tik sportas. Jau šimtmetį metų krepšinis visame pasaulyje garsina mūsų šalį, įkvepia daugybę kartų ir geba mus visus suvienyti. Visam sporto pasauliui reikšmingas krepšinio dokumentikos projektas „Krepšinio namai“ ne tik primins, kaip kartais siekėme neįmanomo, didžiavomės svarbiausiomis pergalėmis ir ryškiausią žymę palikusiomis asmenybėmis, bet ir pakvies šiuos istorinius žygius pakartoti ateityje“, - tuo metu sakė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Dokumentikos cikle „Krepšinio namai“ žiūrovai galėjo pamatyti, kaip savo prisiminimais apie Lietuvos krepšinį dalinosi net kelių kartų žinomiausi mūsų šalies krepšinio bendruomenės atstovai - nuo Prano Lubino, Modesto Paulausko, Šarūno Marčiulionio ar Arvydo Sabonio iki šiuo metu visą Lietuvą už Atlanto garsinančių tokių NBA žvaigždžių, kaip Jonas Valančiūnas. Tačiau jie - ne vieninteliai, kurie Lietuvą matė ir vis dar tebemato kaip krepšiniu gyvenančią šalį. Dokumentikos cikle pasisakė ir tarptautinės šios sporto šakos žvaigždės, tarp kurių - Tony Parkeris, Dirkas Nowitzki, Jorge Garbajosa ir daugelis kitų. Papildomai dokumentikos ciklas apžvelgė ir kitą, mažiau paliestą, tačiau Lietuvai neabejotinai reikšmingą krepšinio pusę. Žiūrovai buvo supažindinti su moterų krepšinio istorija ir tokiomis asmenybėmis, kaip Senda Valvrojenski - moterų krepšinio pradininke, gimusia būtent Lietuvoje.
Renginiai ir Ekspozicijos Krepšinio Namuose
Pirmieji renginiai jau įvyko. „Krepšinio namuose“ buvo pagerbti praėjusio sezono NKL čempionai, vyko LKF konferencija, o muziejaus erdves taip pat buvo okupavęs tarptautinis šokio festivalis „AURA 30“. Čia vyko Kauno šokio teatro „AURA“ ir Kauno miesto simfoninio orkestro premjera - „Begalybės“.
„Visi svečiai mus sveikino radus tokią naują erdvę Kaune. Žmonės buvo labai suinteresuoti į tai, kad 30-am festivaliui pasirinkome tokią naujovišką erdvę, kurioje buvo labai įdomu apsilankyti festivalio „AURA 30“ žiūrovams ir svečiams. Žinant, kad Kaune yra tokių, teatrui tinkamų aikštelių trūkumas, mes labai rekomenduojame teatrams pristatyti spektaklius būtent čia. Mums, kaip šokio teatrui „AURA“, „Krepšinio namų“ erdvė buvo labai inovatyvus ir pasiteisinęs sprendimas premjeros „Begalybės“ pristatymui. Dėkojame „Krepšinio namams“ ir tikimės, jog greitu metu erdvė bus visiškai prisitaikiusi prie įvairių meninių renginių įgyvendinimo“, - teigė šokio teatro „AURA“ direktorė Birutė Letukaitė.
Ekspozicijos, Junigiančios Praeitį, Dabartį ir Ateitį
Moderniose Lietuvos Krepšinio Namų patalpose pristatomose ekspozicijose, priklausomai nuo temos, lankytojų laukia pažintis su mūsų šalies pergalę krepšinio aikštelėje simbolizuojančiais trofėjais - pradedant pačiais pirmaisiais ir baigiant naujausiais iškovotais laimėjimais. Taip pat - fotografijos, meninės instaliacijos, trumpametražis filmas ir kiti unikalūs sprendimai, per regėjimą, klausą bei kitas jusles kuriantys ryšį tarp krepšinio istorijos, dabarties ir ateities. Šiuo metu Lietuvos Krepšinio Namuose galima aplankyti dvi ekspozicijas. Tai - Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirta ekspozicija „Pirmieji krepšinio žingsniai Lietuvoje“ ir vienai iš ryškiausių asmenybių Lietuvos krepšinio istorijoje dedikuota ekspozicija „Trenerio pasiekimai. Vladas Garastas“.
Renginiai, Dėl Kurių Norisi Atverti Duris Dar Kartą
Kryptingai dirbama tam, jog Lietuvos Krepšinio Namai, kaip ir dera tikriems NAMAMS, taptų vieta, į kurią krepšinio mylėtojai norėtų sugrįžti. Viena svarbiausių tam pasitelkiamų priemonių - įvairūs renginiai (parodos, kassavaitiniai kino vakarai, apdovanojimai, edukacijos, vasaros stovyklos ir kita), organizuojami, atsižvelgiant į skirtingus potencialių lankytojų poreikius. Lietuvos Krepšinio Namuose pristatomos ekspozicijas ir plati įvairovė čia vykstančių teminių renginių vilioja ne tik apvalaus kamuolio gerbėjus iš visų šalies kampelių, bet ir šios sporto šakos žvaigždes.
Trumpa Lietuvos Krepšinio Istorija
Lietuvos krepšinis - populiariausia šalies sporto šaka. Krepšinio istorija Lietuvoje siekia 1920 m., kai Kaune buvo pradėtas žaisti krepšinis. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai.
Krepšinio Užuomazgos (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Manvydas Vitkūnas rašė, kad Lietuvos krepšininkai iš Rygos grįžo namo triumfuodami. Geležinkelio stotyse nuo Joniškio iki pat Kauno juos pasitiko minios žmonių, o ties laikinąja sostine skraidė karo lėktuvai, iš jų buvo barstomos gėlės.
Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę.
Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“. Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę.
Tikėtina, kad Lietuva XX a. dar ne kartą būtų tapusi Europos krepšinio čempione ar laimėjusi prizinių vietų, bet triumfu 1937 m. prasidėjęs ir 1939-aisiais tęsęsis lietuvių pergalingas maršas nutrūko 1940 m. kartu su valstybės nepriklausomybe. Ne vieną dešimtmetį lietuvių sportininkai žaidė vilkėdami Sovietų Sąjungos rinktinės marškinėlius.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. 1941 kovo mėnesį likę tėvynėje geriausi Lietuvos žaidėjai pirmą kartą dalyvavo oficialiose SSRS krepšinio varžybose - Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) vykusiame 8 stipriausių miestų rinktinių turnyre Kauno krepšininkai užėmė 6, krepšininkės - 4 vietą.
SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius.
1995 metais Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza.
Apdovanojimai ir Pagerbimas Krepšinio Bendruomenei
Lietuvoje yra daug žmonių, kurie skyrė ir dabar skiria savo laiką krepšiniui, aukoja savo asmeninį gyvenimą ir atiduoda visa širdį šiam sportui. Renginys padovanos ir reikšmingą įvykį Lietuvos krepšiniui - K95 šou metu įvyks pirmieji Lietuvos krepšinio apdovanojimai, kuriuose žinomi veidai pagerbs ir apdovanos labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusius žmones. Nuošalyje neliks ir krepšinio sirgaliai, kurie visuotinio balsavimo metu galės rinkti jų nuomone labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusius žmones.
tags: #apdovanojimai #krepsinio #namai