Įvadas
Lietuvos futbolas, nors ir neturintis itin gilių tradicijų Europos klubiniame futbole, vis dėlto yra išgyvenęs įsimintinų momentų. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos futbolo komandų pasiekimus Europos lygos (ir jos pirmtakų) grupių etapuose, prisimenant svarbiausius įvykius, žaidėjus ir komandas, kurios garsino Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.
Futbolo raida Lietuvoje: nuo ištakų iki šių dienų
Futbolo kilmė ir šiuolaikinio futbolo raidos bruožai
Futbolas, kaip sporto šaka, turi gilias šaknis pasaulio istorijoje. Nuo primityvių žaidimų su kamuoliu senovės Kinijoje, Graikijoje ir Romoje, futbolas ilgainiui evoliucionavo į šiuolaikinę sporto šaką, kokią ją žinome šiandien. XIX amžiuje Anglijoje buvo suformuluotos pirmosios standartizuotos futbolo taisyklės, kurios padėjo pagrindus profesionalaus futbolo atsiradimui. Šiuolaikinio futbolo raida pasižymi didėjančiu profesionalumu, komercializacija ir globalizacija.
Futbolo pradžia Lietuvoje
Futbolas Lietuvą pasiekė XX amžiaus pradžioje, kuomet šalis dar buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Pirmieji futbolo klubai ir komandos pradėjo kurtis didesniuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas ir Vilnius. Nors futbolas iš pradžių buvo daugiau mėgėjiškas užsiėmimas, jis greitai populiarėjo tarp jaunimo ir intelektualų.
Lietuvos futbolo raida 1922-1944 m.
1922 m., atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, futbolas tapo svarbia nacionalinės tapatybės dalimi. Buvo įkurta Lietuvos futbolo lyga, o pirmasis oficialus Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 m. Šiuo laikotarpiu dominavo Kauno klubai, tokie kaip LFLS Kaunas ir Kovas Kaunas. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo tarptautiniuose turnyruose, įskaitant olimpines žaidynes.
Lietuvos futbolo raida sovietmečiu (1940-1989 m.)
Sovietų okupacijos metais Lietuvos futbolas patyrė didelių pokyčių. Lietuvos futbolo lyga buvo integruota į Sovietų Sąjungos futbolo sistemą. Vilniaus „Žalgiris“ tapo pagrindine Lietuvos komanda, sėkmingai rungtyniavusia Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos futbolo raida 1990-2009 m.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos futbolas pradėjo naują etapą. Buvo atkurta Lietuvos futbolo lyga, o klubai gavo galimybę dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Šiuo laikotarpiu iškilo naujos komandos, tokios kaip FBK Kaunas ir Ekranas Panevėžys, kurios dominavo A lygoje. Lietuvos futbolo rinktinė siekė sėkmės atrankos varžybose į Europos ir pasaulio čempionatus.
Pirmieji čempionatai ir tarpukario futbolas
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas įvyko 1922 metais. Jame dalyvavo stipriausios šalies komandos, o nugalėtoju tapo LFLS Kaunas. Tarpukario laikotarpiu (1922-1940) dominavo Kauno klubai, kurie nuolat kovojo dėl čempiono titulo. Šiuo laikotarpiu futbolas tapo populiariausia sporto šaka Lietuvoje, o rungtynės pritraukdavo tūkstančius žiūrovų.
Sovietinis laikotarpis: „Žalgirio“ dominavimas
Sovietų okupacijos metais (1940-1990) Lietuvos futbolas buvo integruotas į Sovietų Sąjungos sistemą. Vilniaus „Žalgiris“ tapo pagrindine Lietuvos komanda, kuri atstovavo Lietuvą Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. „Žalgiris“ ne kartą tapo Lietuvos čempionu ir sėkmingai rungtyniavo tarptautiniuose turnyruose. Šiuo laikotarpiu „Žalgiris“ išugdė daug talentingų futbolininkų, kurie garsino Lietuvą visoje Sovietų Sąjungoje.
Nepriklausomybės laikotarpis: nauji iššūkiai ir galimybės
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, Lietuvos futbolas pradėjo naują etapą. Buvo atkurta Lietuvos futbolo lyga, o klubai gavo galimybę dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Šiuo laikotarpiu iškilo naujos komandos, tokios kaip FBK Kaunas ir Ekranas Panevėžys, kurios dominavo A lygoje. Tačiau Lietuvos futbolas susidūrė su naujais iššūkiais, tokiais kaip finansiniai sunkumai, infrastruktūros trūkumas ir talentų nutekėjimas į užsienį.
„Sirijaus“ triumfas 1990 metais
1990 metai Lietuvos futbolui buvo ypatingi. Klaipėdos „Sirijus“ sensacingai tapo Lietuvos čempionu, nugalėjęs finale Panevėžio „Ekraną“. Šis įvykis įsiminė ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos futbolo gerbėjams. Pagal 1990-ųjų pirmenybių sistemą čempionas turėjo būti nustatytas superfinale. Vyresnieji futbolo aistruoliai puikiai atsimena dramą, vykusią lapkritį sausakimšame (žiūrovų buvo apie 5 tūkstančius) Pasvalio stadione tarp „Sirijaus“ ir Panevėžio „Ekrano“ komandų. Jų likimas buvo „Sirijaus“ ekipos kapitono lygiai prieš tris Anapilin iškeliavusio Ovidijaus Mozūraičio kojose. Patyręs futbolininkas nenuvylė komandos draugų, visų miesto futbolo gerbėjų. Kad galėtų kovoti dėl šalies nugalėtojo vardo, iš pradžių „Sirijus“ žaidė hibridiniame Lietuvos futbolo čempionate. Mat devyni mūsų šalies klubai kartu Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities (Rusija) ekipomis varžėsi Baltijos šalių čempionate. 1990-ųjų rugpjūčio 11-ąją Lietuvos futbolo mėgėjų dėmesio centru buvo tapusi Tauragė. Po 90 minučių ir dar po papildomų 30 minučių kovos vartai buvo „sausi“, o taurė - niekieno. Zenonas Atutis, Valerijus Kiseliovas, Raimondas Vainoras ir O.Mozūraitis nepabūgo autoritetų ir taikliai smūgiavo. - „Sirijaus“ vienuolikė varžovams buvo tarsi juodasis arkliukas. Šmėkščioti Lietuvos futbolo padangėje ėmėme 1988-aisiais, kai žaidėme šalies 1-osios lygos „Žalgirio“ pirmenybėse. - Komanda tokiu pavadinimu žemesnėse šalies lygose žaidė daug metų. 1987-aisiais pas mane apsilankė buvę žinomi futbolininkai Algimantas Bukartas ir Šenderis Giršovičius. Jie pasiūlė suburti komandą, kuri kovotų tarp stipriausiųjų Lietuvos komandų. Komanda pasipildė pajėgiais žaidėjais, pradėjome rimtai dirbti. 1990-aisiais subyrėjus „Atlantui“, spręsti tolesnį klaipėdiečių futbolininkų likimą susitikau su tuomečiu Vykdomojo komiteto pirmininku Aleksandru Žaliu. Dirbome, puoselėjome futbolą rankoves atsiraitoję. Mūsų istorijos faktai: 1990-aisiais tapome šalies čempionais, o 1989 ir 1992 m. iškovojome bronzos medalius, 1988 ir 1990 m. - Tikriausiai prisimenate tuos laikus - privatizacija, keista valdžios politika verslo atžvilgiu, nauji gamyklos savininkai. Kaip ten bebūtų, iš tų laikų išliko malonūs prisiminimai. Manau, kad „Sirijus“ demonstravo gražų, patrauklų futbolą, žaidėjai rungtyniavo meistriškai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
A lygos formatas ir komandos
Šiuo metu A lygoje rungtyniauja [įrašykite dabartinį komandų skaičių] komandos. Sezonas paprastai prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį. Komandos varžosi tarpusavyje keliais ratais, o sezono pabaigoje daugiausiai taškų surinkusi komanda tampa čempione. A lygos komandos taip pat dalyvauja Lietuvos futbolo taurės varžybose ir atstovauja Lietuvai UEFA Čempionų lygoje ir UEFA Europos lygoje.
Dabartinė A lygos situacija ir perspektyvos
Šiuo metu A lyga susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansiniai sunkumai, infrastruktūros trūkumas ir žiūrovų susidomėjimo stoka. Tačiau Lietuvos futbolo bendruomenė deda daug pastangų, kad pagerintų lygos situaciją. Yra investuojama į jaunimo futbolą, infrastruktūrą ir marketingą. Tikimasi, kad šios pastangos padės A lygai tapti konkurencingesne ir patrauklesne tiek žiūrovams, tiek rėmėjams.
Lietuvos futbolo klubų asociacija A lyga buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienį. Jos teisinė forma yra Asociacija, adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Šeimyniškių g. 23, vadovaujama V. Informacijos šaltinis: Registrų centras.
Lietuvos futbolininkų pasirodymai UEFA Čempionų lygoje
Nors Lietuvos klubams retai pavyksta prasibrauti į UEFA Čempionų lygos grupių etapą, individualūs Lietuvos futbolininkai yra palikę ryškų pėdsaką šiame prestižiniame turnyre.
Individualūs pasiekimai
"Tai yra kiekvieno vaiko svajonė", - sako LRT kalbinti buvę Lietuvos futbolininkai, kadaise žaidę UEFA čempionų lygoje. 9 Lietuvos futbolininkai yra žengę į aikštę UEFA čempionų lygos grupių arba vėlesnio etapo rungtynėse. Vienintelis Čempionų lygos trofėjų iškovojęs Lietuvos futbolininkas Edgaras Jankauskas teigia, kad titulą su „Porto“ komanda galėjo atšvęsti galingiau. Aurelijaus Skarbaliaus debiutas Čempionų lygoje buvo paženklintas tiesiogine kova su „Barcelona“ žvaigžde Rivaldo. Oficialiai Čempionų lygos pavadinimą turnyras įgavo 1992-1993 m. sezone, kuris prasidėjo nuo atkrintamųjų etapo ir tik vėliau persikėlė į grupes. Mūsų šalies futbolo žaidėjai UEFA čempionų lygoje iš viso sužaidė 79 rungtynes.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Aurelijus Skarbalius
Dešimtmetį Danijos klubui „Brondby“ atstovavęs A. Skarbalius išpildė kiekvieno futbolininko svajonę žaisti Čempionų lygoje. 1998-1999 metų sezone vilnietis stipriausiame Senojo žemyno futbolo turnyre debiutavo po Barselonos dangumi - futbolo šventovėje, „Camp Nou“ stadione. Rungtynėse su Ispanijos komanda A. Skarbalius į akistatą stojo prieš tikras futbolo ikonas - po kelerių metų „Auksinius kamuolius“ laimėjusius Luisą Figo, Rivaldo, ekipoje taip pat žaidė Luisas Enrique, vėliau tapęs legendiniu komandos „Barcelona“ treneriu. A. Skarbaliaus žaistose rungtynėse prieš Miuncheno komandą „Brondby“ taip pat nusileido 0:2. Akistata su „Premier“ lygos lyderiais baigėsi 0:5 ir buvo pažymėta skambiomis pavardėmis - į aikštę žengė Davidas Beckhamas, Royus Keaneas, Paulas Scholesas.
Kalbėdamas su LRT apie savo debiutą stipriausiame Senojo žemyno futbolo turnyre, A. Skarbalius pasakojo: „Kai esi mažas vaikas, juk didžiausia svajonė - žaisti Čempionų lygoje. Nors šalies čempionais tapome 3 kartus, į grupių etapą patekome tik 1 sykį. Kai jau pavyko, buvo fantastika sutikti tokius varžovus kaip „Bayern“, „Barcelona“ ir „Manchester United“. Tuo metu rinktinėje buvau žaidęs daug tarptautinių rungtynių, tai čia yra tas psichologinis aspektas. Nebuvo didžiulio šoko, bet tos komandos, tie žaidėjai, su kuriais teko žaisti… Puikiai prisimenu dieną ir bemiegę naktį prieš debiutą Čempionų lygoje. Tai buvo išvyka į Barseloną, „Camp Nou“ stadioną, 85 tūkstančiai žiūrovų“.
Paprašytas detaliai papasakoti apie pačias rungtynes, A. Skarbalius prisiminė: „Prisimenu nerimą, nes turėjau žaisti tiesiogiai prieš Rivaldo, kurį tada išrinko Metų žaidėju. Savaitgalį prieš tas rungtynes žaidžiau pirmą susitikimą po šoninių raiščių traumos už antrą komandą. Tai buvo kažkoks mažas miestelis, gal 200 žiūrovų, - tikina buvęs futbolininkas. - Žinau, kad treneris dvejojo, ar mane grąžinti į sudėtį, ar dar ne. Tai toks skirtumas buvo nuo 200 žiūrovų Danijos miestelyje iki 85 tūkstančių Čempionų lygoje. Fantastinis jausmas, bet buvo labai sunku. Pirmą kartą gyvenime patyriau žandų mėšlungį (juokiasi). Paskutines 20 minučių jau buvau išsikvėpęs, o jie dar išleido Nyderlandų rinktinės žaidėją Boudewijną Zendeną. Po rungtynių dar apsikeičiau marškinėliais su Xavi, net nepamenu, kaip tai įvyko, bet žinau, kad jis priėjo, o ne aš. Tuo metu jis dar buvo jaunas žaidėjas ir jo dar niekas nežinojo."
Andrius Skerla
A. Skerla atvykimą į legendinį Eindhoveno PSV klubą yra pavadinęs netikėtumu. Dabartinis Kauno rajono „Hegelmann“ treneris kartu su kitais Lietuvos futbolininkais Nerijumi Radžiu ir Deividu Šemberu iš Lietuvos turėjo išvykti į Maskvos „Dinamo“ klubą, tačiau, jo nuostabai, sulaukė pasiūlymo iš Nyderlandų ir kėlėsi ten, o ne į Rusiją. Čempionų lygoje lietuvis debiutavo 1998 m. spalio 21 d., kai PSV klubas išvykoje susitiko su Vokietijos 1. FC Kaiserslautern. Tas rungtynes olandai pralaimėjo 1:2, o A. Skerla žaidė visas 90 minučių. F grupėje PSV taip pat susitiko su Helsinkio HJK ir Lisabonos „Benfica“ klubais, tačiau A. Skerla sužaidė tik su portugalais namuose. Tada Lietuvos futbolininko atstovaujamas klubas iškovojo lygiąsias 2:2, o lietuvis 18 minutę užsidirbo geltonąją kortelę. A. Skerla PSV komandoje praleido dvejus metus, tačiau antraisiais metais Čempionų lygoje nežaidė. Jis buvo registruotas vienoms rungtynėms prieš Škotijos Glazgo „Rangers“, bet jas praleido ant atsarginių žaidėjų suolo. Abu sezonus PSV neįveikė grupių etapo, tačiau olandai suteikė galimybę A. Skerlai pasirodyti šiame turnyre. Iš viso Lietuvos atstovas PSV ekipoje sužaidė 30 rungtynių, rezultatyviu perdavimu pasižymėjo Nyderlandų lygos susitikime.
Donatas Gleveckas
Daugiau nei 7 metus Donecko „Shakhtar“ ekipoje praleidęs gynėjas D. Gleveckas paliko ryškų pėdsaką Čempionų lygos lietuvių istorijoje. Turnyro atranką įveikęs Ukrainos klubas su Lietuvos futbolininku priešakyje pateko į B grupę, kurioje susitiko su Romos „Lazio“, Prahos „Sparta“ ir pačiu Londono „Arsenal“.
Bendraudamas su LRT D. Gleveckas prisiminė: „Smagiausia pergalė buvo gal net ne Čempionų lygoje, o jos atrankoje, kai įveikėme Prahos „Slavia“ komandą ir tada „Shakhtar“ pirmą kartą pateko į grupių etapą. Kai žaidėme su „Arsenal“ ir laimėjome 3:0, man atrodo, kad jiems tada tos rungtynės nieko nebelėmė. Žaidėme Donecke, gal ir tiems žaidėjams buvo šalta (juokiasi), bet iš esmės žaidė tie patys futbolininkai. Buvo gaila, kad nelaimėjome Londone. Buvome priekyje 2:0, jie sugebėjo grįžti ir rungtynių pabaigoje laimėjo 3:2, apmaudu“.
Susitikimą su „Arsenal“ lietuvis prisimena ir dėl itin karštų kovų prieš Prancūzijos legendą ir vieną geriausių šalies visų laikų futbolininkų Thierry Henry. Anot D. Glevecko, „T. Henry tikrai manęs negyrė (juokiasi). Pamenu, kad Londone su juo buvo labai rimtas kontaktas, tai man beveik per visą blauzdą buvo didžiausia mėlynė“.
Lietuvos futbolininkas tame grupių etape sužaidė visas įmanomas minutes ir sugebėjo padaryti tai, ką iki šiol yra padarę vos du mūsų šalies žaidėjai - pelnė įvartį Čempionų lygoje. Jis buvo pirmasis tai padaręs lietuvis, o kiek vėliau prie jo prisijungė Raimondas Žutautas. D. Gleveckas pasižymėjo rungtynėse su Prahos „Sparta“, kai 35 susitikimo minutę kamuolį į vartus nukreipė galva.
„Kiek prisimenu, buvo kampinis ir darydamas šuolį, kaip sakant, žuvele, pelniau tą įvartį. Buvo smagu, pilnas stadionas, gal 30 tūkst. žiūrovų. Aišku, po įvarčio galva susisuko, jau nieko nebeprisimeni, kas ten vyko. Kiek pavyksta prisiminti, tai po įvarčio rankos pirštas buvo kreivas. Nelūžo, bet kreivas. Blogai ranką padėjau ir ant jos nusileidau. Man atrodo, reikėjo bintuoti, o gal ir įtvarą dėti“, - prisimindamas epizodą juokiasi D. Gleveckas.
Deividas Šemberas
Daugiau nei dešimtmetį Maskvos CSKA komandos vardą gynęs D. Šemberas net penkis sezonus turėjo galimybę pajausti, ką reiškia žaisti Čempionų lygoje. Vieno geriausių Lietuvos futbolininkų atstovaujamai komandai daugelyje sezonų nepavyko peržengti grupių etapo slenksčio, tačiau 2009-2010 metų sezonas buvo sėkmingiausias - Maskvos komanda prasibrovė į ketvirtfinalį. Tais metais D. Šemberas su CSKA aštuntfinalyje susitiko su M. Stankevičiumi, kuris tuo metu atstovavo Ispanijos „Sevilla“ klubui.
D. Šemberas pasakojo: „Iš pradžių tai buvo svajonė. Atrodė, jog žaisti Čempionų lygoje bus labai sudėtinga, bet kai taip yra kiekvienais metais, tai tampa kasdienybe, tada supranti, jog kaip lygus su lygiais gali varžytis su visais grandais. Mūsų komandos patekimas į turnyro ketvirtfinalį parodė, kad mes buvome net tarp 8 geriausių Europos klubų. Negaliu pasakyti, kad buvo išskirtinis žaidėjas, prieš kurį buvo sunku gintis, bet buvo kelios išskirtinės komandos - jas visas treniravo Jose Mourinho. Visos rungtynės su jo ekipomis buvo itin sudėtingos, nes būdavo klampus futbolas, gynybinis, uždaras žaidimas. Kiek pamenu, nesu niekada prieš jį laimėjęs“.
„Kai ateina J. Mourinho į spaudos konferenciją prieš rungtynes ir vardija mūsų komandos vardus ir lyderius, pažymi mūsų pavardes, tai jau pasako daug ką, - šypsosi D. Šemberas. Arba „Inter“ sporto direktorius po rungtynių pažymi vieną kitą pavardę, kuri jam patiko ar išsiskyrė, o tarp jų yra ir tavo pavardė. Tokie momentai išsiskiria.
D. Šemberas taip pat prisiminė susitikimus su M. Stankevičiumi: „Tikrai pasikalbame su M. Stankevičiumi apie tai. Prieš rungtynes pasikalbi, net ir per rungtynes, nors laiko mažiau. Labai smagu ir nežinau, kada dar bus toks dalykas, kai du lietuviai žaidžia aštuntfinalyje. Man labiausiai įsiminė tai, jog tada tų rungtynių buvo nuspręsta Lietuvoje nerodyti“.
Edgaras Jankauskas
E. Jankauskas, iš Ispanijos „Real Sociedad“ ekipos persikėlęs į Portugalijos „Porto“, ištraukė laimingą bilietą. Jis ne tik žaidė legendinio trenerio J. Mourinho komandoje, bet ir gavo nemažai žaidybinio laiko istoriniame 2003-2004 metų Čempionų lygos sezone. F grupėje portugalų laukė talento perpildyta Madrido „Real“ komanda, pavojingi „Marseille“ futbolininkai iš Prancūzijos ir neprognozuojama Belgrado „Partizan“ ekipa. Atkrintamosiose laukė Sero Alexo Ferguseno „Manchester United“, ją nustebinę J. Mourinho auklėtiniai žengė tolyn (1:2, 1:1). Ketvirtfinalyje E. Jankauskas su kompanija susitvarkė su prancūzų „Lyon“ (2:0, 2:2), o pusfinalyje dramatiškai nugalėjo Ispanijos „Deportivo La Coruna“ komandą (0:0, 0:1).
E. Jankauskas per visą Čempionų lygos sezoną aikštėje nepasirodė tik trejose rungtynėse, o tarp jų ir finale. J. Mourinho lietuvį dažniausiai leisdavo į aikštę nuo atsarginių suolo, o tai nulėmė, kad E. Jankauskas taip ir nepasižymėjo. Nepaisant to, vienintelį sezoną stipriausiame Senojo žemyno turnyre žaidęs futbolininkas iškovojo svarbiausią titulą klubinio futbolo istorijoje.
„Šio titulo, kuris yra svarbiausias ir bene sunkiausiai pasiekiamas, suvokimas atėjo tik vėliau, praėjus kažkiek metų, - LRT pasakoja dabartinis Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris E. Jankauskas. - Tuo metu, aišku, buvo laimė, bet jei labai atvirai, tai yra sezono galas ir kažkaip visi tada labai norėjo važiuoti namo, atostogauti. Kad komanda išgyventų euforiją, aš neatsimenu. Tas nuovargis, perdėtas dėmesys.
E. Jankausko teigimu, pakliūti į aukščiausią lygį yra žymiai sunkiau nei jame žaisti. „Ko gero, sunkiausia yra pakliūti į tą lygį, o ten žaisti yra daug paprasčiau nei eiliniame čempionate, kur bendras meistriškumas yra žemesnis. Man pasirodė, kad žaisti Čempionų lygoje yra paprasčiau nei Prancūzijos čempionate. Ženkliai. Aš žaisdamas Ispanijoje supratau, kad nėra nenugalimų, nėra antžmogių, kuriems neskauda ar kurie nepavargsta. Kai yra dvi komandos, kurios žino, kaip žaisti, moka žaisti, futbolas atrodo kitaip. (…) Čempionatuose yra daugiau kovos ir komandų, kurios žaidimą bando kompensuoti kartais nelabai legaliais ar tinkamais būdais. Todėl ten gali būti sunkiau“, - apie lygių skirtumus svarsto E. Jankauskas.
Kiti Lietuvos futbolininkai
Įdomu ir tai, jog 2003-2004 metų Čempionų lygos sezone galėjome išvysti dar vieną lietuvį - sezono viduryje Maskvos „Lokomotiv“ komandą papildęs Deividas Česnauskis buvo registruotas dviem turnyro kovoms. Tada „Lokomotiv“ lygos aštuntfinalyje susitiko su vėliau finale žaidusiais „Monaco“ futbolininkais, o abejose rungtynėse D. Česnauskis liko ant atsarginių žaidėjų suolo.
Lietuvos klubų pasirodymai UEFA Europos lygoje
Marijampolės "Sūduva"
Marijampolės "Sūduva" - klubas, turintis turtingą istoriją ir pastaraisiais metais stebinantis visą Lietuvą savo pasiekimais Europos futbolo arenose. Nuo kuklių pradžių 1942 metais iki kovų dėl patekimo į Europos lygos grupių etapą, "Sūduva" nuėjo ilgą ir įspūdingą kelią.