Artėjant metų pabaigai, Lietuvos sporto bendruomenė rinkosi į tradicinę šventę - Lietuvos sporto apdovanojimus. Šis renginys skirtas pagerbti didžiausius praėjusių metų Lietuvos sporto laimėjimus. Apdovanojimai, rengiami nuo 1994 metų, yra prestižinė šventė, kurioje pagerbiami geriausi praėjusių metų olimpinio ir paralimpinio sporto atletai, treneriai ir komandos.
Įžanginė dalis
2025-ieji metai padovanojo daugybę nepamirštamų akimirkų ir laimėjimų, todėl ši tradicinė šventė - Lietuvos sporto apdovanojimai - buvo puiki proga pasidžiaugti ir padėkoti sportininkams ir jų treneriams už ryškiausias metų pergales. Renginio metu ne tik pagerbti olimpinio sporto atstovai, bet ir paralimpiečiai, taip vienijant sporto bendruomenę.
Ceremonijos akcentai
Iškilmingame renginyje olimpinio sporto atstovai buvo apdovanoti šiose nominacijose: „Metų komanda“, „Metų proveržis“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“. Paralimpinio sporto atstovai buvo apdovanoti šiose nominacijose: „Metų proveržis“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“.
Kandidatus olimpinio sporto nominacijoms siūlė sporto federacijos, o rinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos paralimpinio komiteto, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovų. Į nominacijas sportininkai įtraukti už pasiekimus olimpinėse rungtyse nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos iki 2025 metų lapkričio 1 dienos. Paralimpinio sporto laureatus rinko Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas. Renkant nugalėtojus savo balsą galėjo atiduoti ir sporto gerbėjai. Visuomenės balsas sudarė 25 proc.
Metų sportininkai: Rūta Meilutytė ir Mykolas Alekna
Metų sportininkais 2025-aisiais tapo plaukikė Rūta Meilutytė ir disko metikas Mykolas Alekna.
Taip pat skaitykite: Apdovanojimai jauniesiems futbolininkams
Rūta Meilutytė - Metų sportininkė
Rūta, tapusi Metų sportininke, ir vėl įrodė savo neprilygstamą meistriškumą. Pasaulio plaukimo čempionate ji laimėjo aukso medalį 50 metrų krūtine rungtyje, tapdama pirmąja sportininke, kuri šioje distancijoje triumfavo keturis kartus iš eilės. Tai buvo jau šeštasis kartas, kai ji pelnė Metų sportininkės titulą. Rūta buvo apdovanota šiuo titulu ir 2012, 2013, 2014, 2018 bei 2022 metais.
Ši plaukikė iš Kauno, laikoma viena geriausių pasaulio plaukikų, ne tik nuolat stebina tiek Lietuvos, tiek pasaulio plaukimo bendruomenę, bet ir įkvepia jaunąją kartą siekti sportinių aukštumų. Nors apdovanojimų ceremonijoje ji nusprendė nelipti ant scenos atsiimti apdovanojimo, tai jokiu būdu nesumenkino jos pasiekimų reikšmės. Prieš tai šventines kalbas renginio metu ant scenos sakė tiek dabartinė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė, tiek švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Geriausia šalies sportininke Rūta išrinkta šeštąjį kartą karjeroje. Prieš tai Lietuvos sporto visuomenė „Auksinei žuvelei“ nusilenkė 2012, 2013, 2014, 2018 ir 2022-aisiais. Nė viena kita šalies atletė nėra tapusi geriausia šalies sportininke šešis kartus, o per visą rinkimų istoriją tituluotesnis yra vos vienas šalies sportininkas - septynis kartus geriausiu rinktas krepšininkas Modestas Paulauskas. Šiemet 28-erių R.Meilutytė ketvirtą kartą iš eilės tapo pasaulio čempione plaukdama 50 metrų krūtine.
Geriausia šalies sportininke šiemet taip pat pretendavo tapti 4-ą vietą pasaulio čempionate užėmusi irkluotoja Viktorija Senkutė bei pasaulio dviračių treko čempionate 5-ą vietą užėmusi Olivija Baleišytė. Pastaruosius dvejus metus geriausia šalies sportininke moterimi buvo renkama breiko atstovė Dominika Banevič.
Mykolas Alekna - Metų sportininkas
Mykolas, tapęs Metų sportininku 2025, šiemet pasiekė neįtikėtiną rezultatą - pagerino pasaulio rekordą disko metime. Jo mestas diskas pasiekė 75,56 metrų ribą, o tai tapo istoriniu pasiekimu. Be to, po sėkmingo sezono, jis iškovojo antrąjį pasaulio čempionato sidabro medalį. M. Alekna šiuo pasiekimu pasivijo savo tėtį, Virgilijų Alekną, kuris taip pat keturis kartus tapo geriausiu sportininku Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Vaikų futbolo apdovanojimai
Mykolas į sportą atėjo būdamas dar vaikas, tačiau greitai tapo vienu ryškiausių pasaulio disko metimo atstovų. Mykolas pabrėžė, kad komanda yra pagrindinė priežastis, kodėl jis pasiekia tokių rezultatų, ir be jų pagalbos jis tikrai nebūtų pasiekęs šių laimėjimų. Tarp vyrų šį apdovanojimą ketvirtus metus iš eilės laimėjo disko metikas Mykolas Alekna. Jis pagal trofėjų skaičių susilygino su savo tėvu Virgilijumi Alekna (2000, 2004, 2005, 2006).
23-ejų vilnietis šiemet iškovojo sidabro medalį pasaulio lengvosios atletikos čempionate, o sezono pradžioje pagerino planetos rekordą. Kovoje dėl nugalėtojo vardo jis aplenkė Europos čempionu šiemet tapusį gimnastą Robertą Tvorogalą ir penktą vietą pasaulio čempionate užėmusį irkluotoją Giedrių Bieliauską.
2025 Metų treneriai ir proveržiai
Metų trenerių ir proveržio apdovanojimai atiteko tiems, kurie šiemet labiausiai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų pergalių.
Tadas Duškinas - Metų treneris
Tadas Duškinas, dirbantis su Rūta Meilutyte ir Kotryna Teterevkova, laimėjo Metų trenerio apdovanojimą. Jo indėlis į sportininkių pasiekimus yra neįkainojamas. Jau daugelį metų Tadas padeda treniruojamoms sportininkėms ne tik pasiekti aukščiausių rezultatų, bet ir nuolat stiprinti savo pozicijas pasaulio plaukimo arenoje.
„Ačiū sportininkams, treneriams, personalo nariams ir tikiu, kad su artėjančiomis šalies sporto reformomis mūsų įdirbis nenueis veltui“, - atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo T.Duškinas. Jo treniruojama auklėtinė šiemet Singapūre ketvirtą kartą iš eilės plaukdamas 50 metrų krūtine tapo planetos čempione. Didžiausią konkurenciją T.Duškinui šiemet sudarė pasaulio vicečempiono ir rekordininko Mykolo Aleknos treneris Mantas Jusis bei Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis.
Taip pat skaitykite: „The Game Awards“ istorija: sporto/lenktynių žanras
Teresė Nekrošaitė - Metų paralimpinio sporto trenerė
Teresė Nekrošaitė buvo apdovanota Metų paralimpinio sporto trenerio titulu už daugybę metų trunkantį darbą ir išskirtinį indėlį į paralimpinio sporto plėtrą Lietuvoje. Jos nuopelnai buvo įvertinti už tai, kad ji ne tik ugdo sportininkus, bet ir stiprina paralimpinį judėjimą visame pasaulyje. Ji yra pasaulio čempionate bronzos medalį laimėjusios disko metikės Oksanos Dobravolskajos trenerė.
Povilas Juškevičius ir Arnedas Kelmelis - Metų proveržiai
Povilas Juškevičius ir Arnedas Kelmelis pelnė Metų proveržio apdovanojimą už įspūdingą pasiekimą pasaulio čempionate, kur jie iškovojo penktą vietą. Tai buvo ne tik jų individualių pastangų, bet ir komandinio darbo pergalė, kuri įrodė jų ryžtą ir profesionalumą.
Tik vasarą į pavienę dvivietę valtį susėdę irkluotojai pasaulio čempionate užėmė penktą vietą. 22-ejų metų Povilui tai buvo pirmasis karjeroje pasaulio čempionato A finalas, o 23-ejų metų Arnedui šios planetos pirmenybės buvo apskritai debiutinės.
„Dėkojame šalies irklavimo bendruomenei, mūsų treneriui Mykolui Masilioniui ir šeimos nariams už besąlygišką palaikymą. Be jūsų šio apdovanojimo nebūtų“, - kalbėjo ant scenos užlipęs A.Kelmelis.
Metų komanda ir išskirtiniai sporto apdovanojimai
Šių metų Lietuvos sporto apdovanojimų ceremonijoje taip pat įvertinta geriausia metų komanda ir įteiktas specialus apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.
Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė - Metų komanda
Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė, su žaidėjais Marijumi Užupiu, Evaldu Džiaugiu, Ignu Vaitkumi ir Aurelijumi Pukeliu, laimėjo Metų komandos titulą, tapdama 3×3 Europos krepšinio čempione. Tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai 3×3 krepšinio rinktinė iškovojo tokį įvertinimą.
Kalbą sakyti ėmęsis M.Užupis nustebino originalumu. Padėkojęs treneriams, aptarnaujančiam personalui ir šeimos nariams, krepšininkas nusprendė pasveikinti ir save. „Noriu padėkoti sau, kad savimi tikiu, sunkiu keliu einu, bet vis tiek pasiekiu, ko noriu“, - kalbėjo „Metų komandos“ narys.
Birutė Kalėdienė - apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“
Apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ buvo suteiktas lengvaatletei Birutei Kalėdienei, kurios indėlis į Lietuvos sportą yra nesulyginamas. Birutė tapo viena iš svarbiausių sporto bendruomenės figūrų, kurios pastangos prisidėjo prie sporto vystymosi Lietuvoje.
1958 metais ji tapo pirmąja šalies lengvaatlete, pasiekusia pasaulio rekordą - jos ietis nuskriejo 57,49 metro. O 2008-aisiais, būdama 75-erių, veteranų žaidynėse vėl užfiksuvo pasaulio rekordą - 26,21 metro.
Geriausi sportininkai paralimpiniame sporte
Metų paralimpinio sporto sportininkais tapo plaukikas Edgaras Matakas ir lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja, šiemet pasiekę geriausių rezultatų tarptautinėje arenoje.
Edgaras Matakas - Metų paralimpinio sporto sportininkas
Edgaras Matakas tapo Metų paralimpinio sporto sportininku, įrodydamas savo stiprybę ir pasiekimus. Jis Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkas, daugkartinis Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojas, kuris nuolat garsina Lietuvą paralimpiniame plaukime ir užtikrintai siekia aukščiausių rezultatų. Ramūno Leono treniruojamas, regėjimo negalią turintis paraatletas pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionate Singapūre užėmė net dvi ketvirtąsias vietas. Tai jis padarė 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungties finale bei 100 m plaukimo krūtine rungties finale.
Oksana Dobrovolskaja - Metų paralimpinio sporto sportininkė
Metų paralimpinio sporto sportininkė - lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja. Sportininkė, turinti regėjimo negalią, pasaulio čempionate Indijoje iškovojo bronzos medalį disko metimo rungtyje. Tai jau antri metai iš eilės, kai Oksana pelno šį titulą. T. Nekrošaitės treniruojama, regėjimo negalią turinti sportininkė, pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionato Indijoje disko metimo rungties finale iškovojo bronzos medalį.
Nominantai
- Metų sportininko nominacijoje tarp trijų finalininkų pateko disko metikas Mykolas Alekna, kuris šiais metais iškovojo sidabro medalį pasaulio lengvosios atletikos čempionate ir 2025 m. sezono pradžioje pagerino planetos rekordą, taip pat Europos čempionu šiemet tapęs gimnastas Robertas Tvorogalas ir penktą vietą pasaulio čempionate užėmęs irkluotojas Giedrius Bieliauskas.
- Metų sportininke pretendavo tapti pasaulio čempionės titulą apgynusi plaukikė Rūta Meilutytė, 4-ą vietą pasaulio čempionate užėmusi irkluotoja Viktorija Senkutė, pasaulio dviračių treko čempionate 5-ą vietą užėmusi Olivija Baleišytė.
- Metų komandos titulą pretendavo laimėti Europos vyrų 3x3 krepšinio čempionais tapusi komanda: Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis, Ignas Vaitkus. Taip pat į geriausios komandos titulą pretendavo Martyna Kazlauskaitė ir Dominykas Jančionis, jie naujosios olimpinės irklavimo rungties - paplūdimio sprinto - Europos čempionate pasipuošė bronzos medaliais mišrių dviviečių valčių klasėje. Geriausia komanda buvo nominuota ir dar viena irkluotojų komanda - tik šiemet kartu į pavienę keturvietę valtį susėdę broliai Dovydas, Domantas ir Povilas Stankūnai bei Mantas Juškevičius pasaulio irklavimo čempionate užėmė ketvirtą vietą, o pasaulio taurės varžybų antrajame etape iškovojo bronzos medalius.
- Metų treneriu pretendavo tapti pasaulio čempionės Rūtos Meilutytės treneris Tadas Duškinas, pasaulio vicečempiono ir rekordininko Mykolo Aleknos treneris Mantas Jusis, Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis.
- Metų proveržiu pretendavo tapti tik vasarą į pavienę dvivietę valtį susėdę Arnedas Kelmelis ir Povilas Juškevičius, kurie pasaulio irklavimo čempionate užėmė penktą vietą. 22-ejų metų Povilui tai buvo pirmasis karjeroje pasaulio čempionato A finalas, o 23-ejų metų Arnedui šios planetos pirmenybės buvo apskritai debiutinės. „Metų proveržiu“ taip pat pretendavo tapti disko metikas Martynas Alekna, kuris pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato finalą ir jame užėmė septintąją vietą bei plaukikas Tajus Juška, kuris skynė medalius tarptautinėse jaunimo varžybose, pasaulio plaukimo čempionate užėmė septintą vietą ir pagerino du Lietuvos rekordus. Paralimpinio sporto proveržio apdovanojimą atsiėmė Monika Ažiulionytę. Ji Europos silpnaregių ir aklųjų dziudo čempionate iškovojo istorinį sidabro medalį.
Apdovanojimų statistika
Suprasti akimirksniu Daugiausiai kartu geriausiais Lietuvos metų sportininkais rinkti: Modestas Paulauskas - 7, Rūta Meilutytė - 6, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Virgilijus Alekna, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Mykolas Alekna - po 4.
Pastaba: nuo 1956 iki 2013 metų rinkimuose geriausias sportininkas buvo renkamas bendrai, nuo 2014 metų - atskirose moterų ir vyrų kategorijose.
Geriausi Lietuvos sportininkai:
| Metai | Sportininkas |
|---|---|
| 1956 | Algirdas Šocikas (boksas) |
| 1957 | Jonas Pipynė (lengvoji atletika) |
| 1958 | Birutė Kalėdienė (lengvoji atletika) |
| 1959 | Adolfas Varanauskas (lengvoji atletika) |
| 1960 | Antanas Bagdonavičius, Zigmas Jukna (irklavimas) |
| 1961 | Antanas Bagdonavičius, Zigmas Jukna (irklavimas) |
| 1962 | Antanas Vaupšas (lengvoji atletika) |
| 1963 | Adolfas Varanauskas (lengvoji atletika) |
| 1964 | Ričardas Tamulis (boksas) |
| 1965 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1966 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1967 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1968 | Danas Pozniakas (boksas) |
| 1969 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1970 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1971 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1972 | Modestas Paulauskas (krepšinis) |
| 1973 | Vladas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas) |
| 1974 | Vladas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas) |
| 1975 | Česlovas Jezerskas (imtynės) |
| 1976 | Angelė Rupšienė (krepšinis) |
| 1977 | Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika) |
| 1978 | Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika) |
| 1979 | Lina Kačiušytė (plaukimas) |
| 1980 | Lina Kačiušytė (plaukimas) |
| 1981 | Robertas Žulpa (plaukimas) |
| 1982 | Vladas Turla (šaudymas) |
| 1983 | Ana Ambrazienė (lengvoji atletika) |
| 1984 | Arvydas Sabonis (krepšinis) |
| 1985 | Arvydas Sabonis (krepšinis) |
| 1986 | Arvydas Sabonis (krepšinis) |
| 1987 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) |
| 1988 | Gintautas Umaras (dviračiai) |
| 1989 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) |
| 1990 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) |
| 1991 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) |
| 1992 | Romas Ubartas (lengvoji atletika) |
| 1993 | Vitalijus Karpačiauskas (boksas) |
| 1994 | Raimundas Mažuolis (plaukimas) |
| 1995 | Remigijus Lupeikis (dviračiai) |
| 1996 | Arvydas Sabonis (krepšinis) |
| 1997 | Raimondas Šiugždinis (buriavimas) |
| 1998 | Diana Žiliūtė (dviračiai) |
| 1999 | Edita Pučinskaitė (dviračiai) |
| 2000 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) |
| 2001 | Rasa Polikevičiūtė (dviračiai) |
| 2002 | Raimondas Rumšas (dviračiai) |
| 2003 | Šarūnas Jasikevičius (krepšinis) |
| 2004 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) |
| 2005 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) |
| 2006 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) |
| 2007 | Ramūnas Šiškauskas (krepšinis) |
| 2008 | Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė) |
| 2009 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) |
| 2010 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) |
| 2011 | Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) |
| 2012 | Rūta Meilutytė (plaukimas) |
| 2013 | Rūta Meilutytė (plaukimas) |
| 2014 | Rūta Meilutytė (plaukimas) Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) |
| 2015 | Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) Ramūnas Navardauskas (dviračiai) |
| 2016 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika) |
| 2017 | Airinė Palšytė (lengvoji atletika) Andrius Gudžius (lengvoji atletika) |
| 2018 | Rūta Meilutytė (plaukimas) Andrius Gudžius (lengvoji atletika) |
| 2019 | Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) Danas Rapšys (plaukimas) |
| 2020 | - - |
| 2021 | Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) Mindaugas Griškonis (irklavimas) |
| 2022 | Rūta Meilutytė (plaukimas) Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2023 | Dominika Banevič (breikas) Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2024 | Dominika Banevič (breikas) Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2025 | Rūta Meilutytė (plaukimas) Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
Apžvalga apie nominantus
- Rūta Meilutytė: Plaukikė pratęsė savo dominavimą 50 metrų krūtine rungtyje. Rūta pasaulio čempionate ilgajame baseine iškovojo aukso medalį ir šioje rungtyje triumfavo jau ketvirtą kartą iš eilės. Tiesa, šių metų titulas - kur kas saldesnis, nes pirmąkart ši distancija yra olimpinė.
- Viktorija Senkutė: Vienvietininkė šiais metais gerino savo asmeninius rezultatus svarbiausiose irklavimo varžybose: pasaulio čempionate užėmė ketvirtą vietą, o Europos čempionate ir pasaulio taurės varžybų antrajame etape - penktą.
- Olivija Baleišytė: Panevėžietė pasaulio dviračių treko čempionate puikiai pasirodė moterų eliminavimo lenktynėse, jose užėmusi penktą vietą.
- Mykolas Alekna: Disko metikas metus pradėjo įspūdingai pagerindamas pasaulio rekordą - mestas įrankis nuskriejo net 75,56 m. Sezono finiše jo krūtinę papuošė antrasis karjeroje pasaulio čempionato sidabro medalis.
- Robertas Tvorogalas: Gimnastas antrą kartą karjeroje tapo Europos čempionu - jis triumfavo pratimų ant skersinio rungtyje.
- Giedrius Bieliauskas: Vienvietininkui šie metai buvo vieni geriausių karjeroje. Jis pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato A finalą, kuriame užėmė penktą vietą. Pirmąkart A finale irkluotojas varžėsi ir pasaulio taurės varžybų etape, o į Europos čempionato A finalą pateko antrą sykį karjeroje. Abejose varžybose Giedrius finišavo šeštas.
- Marijus Užupis, Evaldas Džiaugys, Ignas Vaitkus, Aurelijus Pukelis: Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė pirmą kartą istorijoje tapo Europos čempione. Finale mūsų krepšininkai pranoko kaimynus latvius.
- Dominykas Jančionis, Martyna Kazlauskaitė: Martynos ir Dominyko duetas naujosios olimpinės irklavimo rungties - paplūdimio sprinto - Europos čempionate pasipuošė bronzos medaliais mišrių dviviečių valčių klasėje.
- Dovydas Stankūnas, Mantas Juškevičius, Povilas Stankūnas, Domantas Stankūnas: Tik šiemet kartu į pavienę keturvietę valtį susėdę trys broliai Dovydas, Domantas ir Povilas Stankūnai bei Mantas Juškevičius pasaulio irklavimo čempionate užėmė ketvirtą vietą, o pasaulio taurės varžybų antrajame etape iškovojo bronzos medalius.
- Tadas Duškinas: Nuo 2023 m. buvusio plaukiko treniruojama Rūta Meilutytė ketvirtą kartą iš eilės tapo pasaulio čempione 50 metrų krūtine rungtyje.
- Mantas Jusis: Specialisto treniruojamas Mykolas Alekna pagerino pasaulio disko metimo rekordą ir iškovojo sidabro medalį planetos pirmenybėse, o kitas auklėtinis Martynas Alekna pasaulio čempionate pirmą kartą karjeroje pateko į finalą ir jame užėmė septintą vietą.
- Mykolas Masilionis: Su Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiojo trenerio pagalba mūsų irkluotojai pasaulio čempionate pateko į net keturis A finalus, o Europos čempionate ir pasaulio taurės antrajame etape - į tris A finalus.
- Povilas Juškevičius, Arnedas Kelmelis: Tik vasarą į pavienę dvivietę valtį susėdę irkluotojai pasaulio čempionate užėmė penktą vietą. 22-ejų metų Povilui tai buvo pirmasis karjeroje pasaulio čempionato A finalas, o 23-ejų metų Arnedui šios planetos pirmenybės buvo apskritai debiutinės.
- Martynas Alekna: Disko metikas pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato finalą ir jame užėmė septintąją vietą.
- Tajus Juška: Plaukikas Europos jaunimo čempionate iškovojo tris aukso ir vieną sidabro medalį, planetos jaunimo pirmenybėse iškovojo auksą ir bronzą, o debiutiniame pasaulio suaugusiųjų čempionate kartu su Lietuvos vyrų 4x100 m laisvu stiliumi estafete užėmė septintą vietą. Be to, 16-metis plaukikas pagerino ir du Lietuvos rekordus (100 m peteliške ir 4x100 m laisvu stiliumi).
Ginčas Dėl Sporto Reformos
Priminsime, kad lapkritį R.Meilutytė kartu su kitomis Lietuvos sporto žvaigždėmis prisidėjo prie kultūros bendruomenės rengiamo mitingo ir išreiškė susirūpinimą „buldozeriu stumiama sporto reforma“. Lietuvos sportininkų asociacija pastaruoju metu protestavo dėl Lietuvos švietimo sporto ir mokslo ministerijoje subrandinto įstatymo projekto, kuriam pritarė ir Lietuvos tautinio olimpinis komitetas. Pagal Seime jau palaimintą sporto reformos projektą, sporto pinigų, kurių kitąmet valstybės biudžete numatyta apie 80 mln. eurų, dalybų svertus valdytų naujai kuriama Nacionalinė sporto taryba. Trylikos narių bus išrinkti asmenys iš organizacijų, kurios pačios dalyvauja pinigų dalybose, o dalis vadovų užima aukštas pareigas LTOK. Dalis sporto federacijų, tarp jų plaukimo, lengvosios atletikos, dviračių sporto, kiokušin karatė, norėtų likti prie esamo finansavimo modelio, kurį prižiūri Nacionalinė sporto agentūra, kontroliuojama tos pačios ministerijos. Šiuo metu sporto finansavimas iš esmės veikia pagal įstatymu numatytas formules, pagrįstas sporto šakos rezultatais ir masiškumo rodikliais.
Lygiai prieš savaitę R.Meilutytė, tik grįžusi iš Europos plaukimo čempionato, dalyvavo ir Seimo žurnalistų bendruomenės ir ją palaikančių kelių dešimčių tūkstančių šalies piliečių mitinge „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Antradienio vakarą paskelbus geriausios sportininkės pavardę R.Meilutytė liko sėdėti savo vietoje ir ant scenos lipti atsisakė.
Apdovanojimų lentelė
Žemiau pateikiamas visų 2025 metų Lietuvos sporto apdovanojimų laureatų sąrašas - nuo olimpinio iki paralimpinio sporto atstovų.
| Kategorija | Laureatas |
|---|---|
| Metų sportininkas | Mykolas Alekna |
| Metų sportininkė | Rūta Meilutytė |
| Metų treneris | Tadas Duškinas |
| Metų proveržis | Povilas Juškevičius, Arnedas Kelmelis |
| Metų komanda | Marijus Užupis, Evaldas Džiaugys, Ignas Vaitkus, Aurelijus Pukelis (3×3 krepšinis) |
| Metų paralimpinio sporto sportininkas | Edgaras Matakas |
| Metų paralimpinio sporto sportininkė | Oksana Dobrovolskaja |
| Metų paralimpinio sporto treneris | Teresė Nekrošaitė |
| Metų paralimpinio sporto proveržis | Monika Aželionytė |
| Apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus” | Birutė Kalėdienė |
Apibendrinimas
2025 metų Lietuvos sporto apdovanojimai buvo ypatinga proga išreikšti pagarbą geriausiems olimpinio ir paralimpinio sporto atstovams. Šis renginys dar kartą parodė, kad mūsų šalyje netrūksta talentų, kurie drąsiai konkuruoja su stipriausiais pasaulio atletais. Džiugu matyti ir 3×3 krepšinio rinktinės istorinę pergalę bei paralimpinio sporto atstovų pripažinimą - tai rodo, kad Lietuvos sportas auga visomis kryptimis.
Šiemet apdovanojimus pelnė ne tik aukštus rezultatus pasiekę, bet ir įkvepiantys sporto lyderiai, kurie tapo tikrais pavyzdžiais.
#
tags: #apdovanojimas #uz #sporto #pasiekimus