Įvadas
Lyčių lygybė sporte - tai ne tik vienodas moterų ir vyrų skaičius varžybose. Tai kur kas platesnė tema, apimanti trenerių, aptarnaujančio personalo, moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. Tai tema, liečianti priekabiavimą, trenerių-auklėtinių elgseną, patyčias, psichologiją, pasirinkimo teisę ir net atletų, ypač moterų, įvaizdį, jų rodymą ar atvaizdo naudojimą žiniasklaidoje. Pastaraisiais metais vis dažniau kalbant apie moterų lygybę, Lietuva žengia žingsnius šios problemos sprendimo link, tačiau vis dar susiduria su iššūkiais.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Moderniąsias olimpines žaidynes atgaivinęs Pjeras de Kubertenas sakė, kad moterys sporte yra „nepraktiška, neįdomu, neestetiška ir neteisinga“. 1900-ųjų metų olimpinėse žaidynėse Paryžiuje moterys dalyvavo vos dviejose rungtyse, kai vyrai - 96-iose. Požiūris į moterų sportą tuomet buvo kategoriškas. Tačiau taip buvo daugiau nei prieš 100 metų. Dabar olimpinėse žaidynėse moterų sportininkių - kone tiek pat, kiek vyrų.
Deja, statistika rodo, kad ši problema pasireiškia dar už sporto aikštelių ribų. Vadovaujamas pareigas sporte užimančios moterys vis dar yra mažuma, pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalių sporto federacijose moterys vidutiniškai užima vos 14 proc. visų aukščiausių su sprendimų priėmimu susijusių pareigų.
Tarptautinių organizacijų vaidmuo
Pastaruosius 20 metų Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) skiria itin didelį dėmesį lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet visose valdymo grandyse. Remdamiesi ja, TOK reguliariai inicijuoja ir finansuoja konferencijas bei forumus, skirtus moterų lyderystės, didesnio moterų įsitraukimo į sportą sritims. 2016 m. spalį TOK vykdomasis komitetas visiems olimpinio judėjimo nariams pateikė rekomendacijas, kuriose kaip siekiamybė nurodyta, kad iki 2020 m. bent 30% jų valdymo struktūrų narių sudarytų moterys.
Kad TOK laikosi „Olimpinės darbotvarkės 2020” nuostatų, rodo 2018-ųjų metų jaunimo olimpinės žaidynės Buenos Airėse. Jose pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje dalyvavo po lygiai vaikinų ir merginų. Sočio olimpinėse žiemos žaidynėse moterys sudarė 40,3 procento visų atletų, Pjongčange - 41 procentą. 2022 metų Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse moterų atlečių skaičius didės iki 45 procentų. Tokie tikslai buvo iškelti žiemos sporto šakų federacijoms liepos 27 dieną TOK „Olimpinės programos“ komisijos susirinkime. Lyčių lygybės sporte klausimas - prioritetinis olimpiniame judėjime nuo tada, kai tarptautiniam olimpiniam komitetui 2013 metais pradėjo vadovauti Thomas Bachas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportas 2000-aisiais
"HeForShe" - Jungtinių Tautų organizacijos pradėtas projektas, skatinantis lyčių lygybę. 2014 metais kampanija startavo garsiąja aktorės Emmos Watson kalba Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke apie jos kelią feminizmo link ir raginimą siekiant lyčių lygybės įtraukti berniukus ir vyrus. Per tris dienas prie kampanijos prisijungė 100 tūkst. vyrų, tarp kurių ir kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) veikla
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra vienas iš 4 nacionalinių olimpinių komitetų Europoje, kuriam vadovauja moteris. Olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė - aktyvi lyčių lygybės sporte šalininkė. LTOK prezidentė buvo Europos olimpinių komitetų Lyčių lygybės sporte komisijos pirmininkė. Šiuo metu D. Gudzinevičiūtė yra šios komisijos koordinatorė.
Sekdamas TOK rekomendacijomis, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2014 metais įsteigė Lyčių lygybės sporte komisiją. Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Arvydas UsysLietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) lyčių lygybės srityje yra įgyvendinęs ar finansavęs ne vieną projektą. Juos vainikavo 2017 metų spalį Vilniuje vykęs pirmasis Europoje Tarptautinio olimpinio komiteto forumas „Moterų lyderystės stiprinimas“. Dainos Gudzinevičiūtės veikla siekiant lyčių lygybės sporte įvertinta 2018 m. TOK apdovanojimu „Moteris ir sportas“. LTOK prezidentės kandidatūrą gauti apdovanojimą „Moteris ir sportas“ pasiūlė Europos olimpiniai komitetų asociacija (EOK). D.Gudzinevičiūtė 2014 metais tapo šios organizacijos Lyčių lygybės komisijos vadove, be to, jau antrąją kadenciją yra EOK Vykdomojo komiteto narė.
Paskutinis LTOK ir Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotas renginys - dviejų dienų konferencija Druskininkuose „Lytiškumo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“. Jame 2019 metų pavasarį diskutavo bei naujausiomis lyčių lygybės sporte tendencijomis domėjosi sporto žurnalistai, sporto vadybininkai bei elitiniai šalies sportininkai - kandidatai į Tokijo olimpines žaidynes. 2020 metų sausį įvykusiame baigiamajame projekto renginyje Lietuvos žurnalistams, sportininkams ir federacijų atstovams buvo pristatytos „Rekomendacijos žiniasklaidos atstovams dėl sporto temų ir sportininkų vaizdavimo“. Po seminaro rekomendacijos buvo išsiųstos visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių vyr. redaktoriams ir sporto redakcijoms.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 2018 metų spalio 8-9 d. Buenos Airėse (Argentina) vykusioje 133-iojoje eilinėje Tarptautinio olimpinio komiteto sesijoje buvo išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto nare. Europos olimpinių komitetų (EOK) Vykdomojo komiteto narė D.Gudzinevičiūtė nuo šiol darbuojasi ir TOK sportininkų palaikymo komisijoje. „Esu labai dėkinga Tarptautiniam olimpiniam komitetui ir prezidentui Thomui Bachui už pasitikėjimą bei pripažinimą. Noriu pabrėžti, kad nors tapau individualia TOK nare, aš esu Lietuvos atstovė ir šis įvertinimas nėra asmeninis nuopelnas, tai visos mūsų komandos pripažinimas. 2000 m. Dainos Gudzinevičiūtės veikla siekiant lyčių lygybės sporte įvertinta Tarptautinio olimpinio komiteto apdovanojimu „Moterys sporte“. Jį spalio 5 d. LTOK vadovei Buenos Airėse įteikė Tarptautinės triatlono federacijos prezidentė Marisol Casado. Apdovanojimo teikimo iškilmės surengtos per pirmą sykį istorijoje vykusį TOK forumą „Olympism in Action“. Jis organizuotas trečiųjų jaunimo vasaros olimpinių žaidynių išvakarėse.
Taip pat skaitykite: Kurioziniai atvejai sporto varžybose
LTOK prezidentės kandidatūrą apdovanojimui „Moterys sporte“ pasiūlė Europos olimpiniai komitetai (EOK). D.Gudzinevičiūtė nuo 2014 m. D.Gudzinevičiūtės vadovaujamas LTOK itin daug dėmesio skiria lyčių lygybei sporte skatinti. Nuo 2014 m. Lietuvoje rengiami moterims skirti kvalifikacijos kėlimo kursai bei kiti projektai. LTOK glaudžiai bendradarbiauja su Europos lyčių lygybės institutu, 2017 metų spalį Vilniuje vyko pirmasis TOK forumas „Moterų lyderystės stiprinimas Europoje“. Kasmet teikiami šeši „Moterys sporte“ apdovanojimai - po vieną penkių žemynų atstovams ir vienas pasaulinis, kurį gali gauti ne tik asmenys, moterys ir vyrai, bet ir organizacijos. 2013 m. Europai skirtas apdovanojimas „Moterys sporte“ buvo įteiktas tuometei Lietuvos moksleivių ir studentų sporto centro direktorei Onai Babonienei.
Iššūkiai ir problemos
„Lietuvoje sporto industrijos lyderiai yra vyrai“ - konstatuoja Europos sąjungos ir Europos tarybos pagal 2018 metų duomenis atliktas tyrimas Lietuvoje. 34 olimpinių sporto šakų federacijos turi 54 viceprezidentus, tik 6 iš jų yra moterys. Kiek geresnė situacija tarp generalinių sekretorių - moterų yra 12. Tuo metu federacijų Vykdomuosiuose komitetuose svarbiausius sprendimus priima 17% moterų.
Gana neįprasta moterų situacija yra tarp šalies trenerių: registruotos specialistės sudaro 29%, tačiau elitinio lygio - 36%. Daugiausiai registruotų trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija (30 - tai sudaro 88% visų šios sporto šakos trenerių) ir žolės riedulys (16 - 60%). Tuo metu buriavimas (2) ir regbis (5) neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje 46 vyrai sudaro net 98% visų trenerių būrio.
Tarp visų Lietuvos atletų 35% sudaro moteriškos lyties atstovės, bet džiaugsmo kelia besikeičiančios tendencijos - jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37%, kai vyresnių nei 18 metų yra tik 30%. Pastarasis skaičius itin akivaizdžiai pasimatė 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse - tarp visų LTeam komandos narių moterų buvo tik 25%. Tiesa, Pjongčengo žiemos olimpinėse žaidynėse 2018 metais šis skaičius buvo kur kas didesnis - 44%.
Itin skaudi tema - smurtas lyties pagrindu. Dar skaudesnė yra statistika - vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti ir prieš tai kovoti, ir tik 4 yra integravusios stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Tuo metu ilgalaikiuose planuose lyčių lygybės problemą įtraukusios yra 15 federacijų, o 4 - netgi sudariusios rašytinius įstatus, kokiais tikslais to siekti. Tai - krepšinis, futbolas, šaudymas iš lanko ir tekvondo.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie korupciją sporte
Moterų mažuma - ir sporto žiniasklaidoje. Štai Rio de Žaneire ir Pjongčenge tarp per LTOK akreditavusių spaudos reporterių ir fotografų nebuvo nė vienos moters. Tiesa, jų buvo žaidynes transliavusių šalies televizijų komandose.
Moterų krepšinio situacija
Nuo 2021 m. LKF prezidento pareigas einantis V. Gedvilas neslepia, kad moterų krepšinis Lietuvoje šiuo metu išgyvena krizę, todėl atotrūkis nuo vyrų šiuo metu nėra pati didžiausia problema. „Atotrūkis yra didelis. Vyrų krepšinis Lietuvoje yra kur kas populiaresnis negu moterų. Tačiau paskutiniu metu Lietuvos moterų krepšinyje yra labai prasti rezultatai ir reikia praktiškai viską sukurti iš naujo, kad tai pasikeistų. Tiesa, Lietuvos krepšinio federacija tai ir daro, žengdama nemažus žingsnius į priekį, kad moterų krepšinis atsigautų“, - teigė V. Gedvilas.
Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) yra ne tik per pus mažiau komandų negu Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), tačiau ir komandų biudžetai bei žaidėjų atlygiai stipriai atsilieka nuo vyrų. Tokia pati nelygybė tvyro ir rinktinėse. Vyrų rinktinė finansuojama milijoninėmis sumomis, tuo tarpu moterys net su didžiausiomis pastangomis tokių sumų neišvystų.
Visgi V. Gedvilas teigia, kad ši problema temdo daugelį šalių. Pasak LKF prezidento, dėl moterų krepšinio jau sunerimo ir tarptautinės organizacijos.
Gedvilas ne veltui pabrėžė, jog reikia daug įžanginių žingsnių, kad moterų krepšinyje pradėtų matytis pozityvūs pokyčiai. Panašu, kad reikia pradėti nuo moksleivių komandų, kadangi problema prasideda dar vaikų komandose, kur mergaitės irgi gerokai atsilieka. Tačiau LKF prezidentas neslepia, kad taip vyksta ne veltui, nes darbas su mergaitėmis dažnai būna sudėtingesnis negu su berniukais.
V. Gedvilui moterų krepšinis yra itin artimas. Dabartinis LKF prezidentas nuo 1996 iki 2002 m. ėjo vyriausiojo trenerio praeigas Lietuvos moterų rinktinėje. Tiesa, per šį laikotarpį moterų nacionalinė komanda nužygiavo įspūdingus žygius Europoje ir pasaulyje bei iškėlė moterų krepšinį į nematytą lygį Lietuvoje.
Kaip Roma nebuvo pastatyta per dieną, taip ir moterų krepšinyje - apčiuopiamų rezultatų teks palaukti. V. Gedvilas visas viltis deda į praėjusiais metais Europos U18 čempionėmis tapusias merginas. LKF prezidentas neslepia, kad dabar visas fokusas nukreiptas į 2027 m. Europos pirmenybes.
Geri rezultatai - raktas į lygybę. V. Gedvilas įsitikinęs, kad beveik visas Lietuvos moterų krepšinio problemas išspręstų geresni rezultatai, kadangi istorijoje galima įžvelgti tai liudijančias tendencijas.
Moterų futbolo situacija
2023 m. kovą LFF prezidentu tapęs E. Stankevičius be jokių abejonių sutiko, kad moterų atotrūkis nuo vyrų yra viena iš skaudžiausių problemų Lietuvos sporte. Federacijos vadovo teigimu, pasaulyje yra įvykęs nemažas progresas, kurio dėka nyksta stereotipas, kad moterų futbolas nėra toks įdomus ir įtraukiantis kaip vyrų.
Nors teigiamus pokyčius galima apčiuopti jau dabar, LFF prezidentas atkleidė, kad federacija nesustos dirbti ties šia problema, kol nebus pasiekta visiška lyčių lygybė.
Nepaisant to, kad situacija vis dar nėra ideali, netrūksta futbolą norinčių lankyti merginų - atvirkščiai nei krepšinyje. Nors tai problemos neišsprendžia, tačiau didelis jaunų mergaičių susidomėjimas parodo, kad moterų futbolo padėtis Lietuvoje nėra tokia prasta, kadangi vis atsiranda norinčių žaisti.
LFF prezidento paminėtas 2023 m. pasaulio čempionatas ne tik sumušė nemažai rekordų, bet ir suteikė vilčių, kad moterų futbolas gali klestėti. Visgi lietuvių situacija kiek sudėtingesnė, kadangi moterų rinktinei, kaip ir vyrų, nėra pavykę įveikti atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus.
Kaip ir krepšinyje, taip ir futbole, didžiausia problema - pinigai. Atotrūkį nuo vyrų išgyvenančios sportininkės vis dar negali pilnai išgyventi iš futbolo, todėl dažniausiai yra priverstos imtis papildomų veiklų.
Moterų futbolo rinktinėse situacija kiek geresnė, negu krepšinyje. Lietuvai atstovauti nusprendžiančios futbolininkės ne tik yra aprūpinamos vienodomis sąlygomis kaip ir vyrai, bet ir gauna simbolinį mokestį.
Sujudo ir tarptautinės futbolo organizacijos. Moterų futbolas praėjusią savaitę žengė istorinį žingsnį. Lietuvos moterų futbolo rinktinė startavo naujoje UEFA Tautų lygoje. Tokio formato turnyrą moterims UEFA organizuoja pirmą kartą, o dar prieš pirmąsias moterų rinktinės rungtynes E. Stankevičius pabrėžė, kad vien dalyvavimas turnyre yra svarbus žingsnis galintis sumažinti atsilikimą nuo vyrų ir pakelti lietuvių lygį kitų šalių.
Iniciatyvos ir projektai
Siekiant atkreipti dėmesį į lyčių lygybę sporte, Lietuvoje vykdomos įvairios iniciatyvos ir projektai. Vienas iš jų - Jungtinių Tautų kampanijos „HeForShe“ prisijungimas. Renginyje dalyvavo iniciatyvos globėja kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, svarbūs sporto bendruomenės asmenys, pramogų pasaulio žvaigždės.
Projekto metu visuomenei bus pristatytos penkių žinomų sportininkių ir jas palaikančių vyrų - sutuoktinių, kolegų, draugų - istorijos. Iniciatyva siekiama priminti, kad moterų sportas, kaip ir lyčių lygybė - visų bendras reikalas. Projektu taip pat siekiama atsigręžti į komandines moterų sporto šakas, parodyti, ką sportininkėms reiškia pilni stadionai ar arenos ir paskatinti susimąstyti ar moterų sportui skiriama pakankamai dėmesio ir palaikymo.
Prezidentė D.Grybauskaitė kartu su olimpine čempione, šiuolaikinės penkiakovės atstove Laura Asadauskaite-Zadneprovskiene atidengė simbolinę solidarumo lentą, kurioje pasirašyti ir išreikšti palaikymą šiai iniciatyvai bei moterų sportui galėjo visi norintys. Visus ant scenos lipusius ir parašus ant „HeForShe Lietuva“ lentos padėjusius vyrus bilietais į artimiausias rungtynes apdovanojo Lietuvos moterų rankinio rinktinės žaidėja Jūratė Žilinskaitė, išgavusi pažadą susitikti Lietuvos ir Italijos rungtynėse kovo 26 dieną.
Kovodamas už vienodas lyčių galimybes sporte LTOK partnerio teisėmis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir smurtu lyčių pagrindu, rengia aktyvias kampanijas, kuriomis skatina merginas aktyviai sportuoti, bei moterų specialisčių tobulinimo kursus. Be to, kasmetiniuose LTeam apdovanojimuose nuo 2014-ųjų atskirai renkami geriausias metų sportininkas ir sportininkė. Šiuose rinkimuose jau atsirado ir papildomos „Metų trenerės“ ir „Metų moterų komandos“ nominacijos.
Ateities vizija
Nepaisant dabartinės padėties, prošvaisčių ateičiai yra, kadangi vis daugiau šalių ir tarptautinių organizacijų imasi kovoti su šia problema bei diskutuoja apie lyčių lygybės svarbą.
Lietuva siekia, pastaruoju metu įgyvendindama 2021-2025 m. lyčių lygybės strategiją.
LFF prezidentas E. Stankevičius pabrėžė, kad norint pakeisti situaciją futbole, reikalinga ir valstybės pagalba. „Reikia gauti sertifikavimą, rasti trenerius, kurie dirba tik su moterimis ir bandyti kelti lygį. Mes labai norime, kad valdžia atkreiptų dėmesį ir skirtų didesnį finansavimą akademijoms. O tokiu atveju komandos galės mokėti atitinkamus atlygius žaidėjoms ir tada bus įmanoma dar labiau konkuruoti su kitomis šalimis“, - sakė E. Stankevičius.
V. Gedvilas visas viltis deda į praėjusiais metais Europos U18 čempionėmis tapusias merginas. LKF prezidentas neslepia, kad dabar visas fokusas nukreiptas į 2027 m. Europos pirmenybes. „Turime tikrai perspektyvių mergaičių, kurios praėjusiais metais tapo Europos čempionėmis, o pasaulio čempionate liko septintos, net be savo lyderės Justės Jocytės. Turime tikslą šios komandos pagrindu suburti rinktinę, kuri 2027 m. Europos pirmenybėse galėtų iškovoti bilietą į 2028 m. JAV olimpines žaidynes. Jeigu vyriausybė pritars ir gausime visas žalias šviesas būtent 2027 m. Europos čempionatas vyks pas mus Lietuvoje. Taigi tikimės, kad būtent šios auksinės kartos pagalba išeisime į šio čempionato finalus ir pateksime į olimpines žaidynes“, - atskleidė buvęs moterų rinktinės treneris.