Pilvo sienos išvarža - tai būklė, kai pilvo ertmę dengianti plėvė ir pilvo ertmėje esantys organai išsiveržia pro silpną pilvo sienos vietą. Nors konservatyvus gydymas ne visada įmanomas, o dažniausiai taikomas chirurginis, svarbu žinoti, kaip sportas ir fizinis aktyvumas veikia šią būklę. Šiame straipsnyje aptarsime pilvo sienos išvaržos priežastis, gydymo būdus, reabilitaciją po operacijos ir fizinio aktyvumo svarbą tiek prieš, tiek po gydymo.
Pilvo sienos išvaržos priežastys ir tipai
Pilvo sienos išvarža dažniausiai atsiranda dėl silpno jungiamojo audinio. Šią problemą gali lemti genetiniai veiksniai arba netinkamas gyvenimo būdas, pavyzdžiui, nutukimas. Kineziterapeutė S. Bizauskaitė teigia, kad dažniausiai pilvo išvarža atsiranda dėl silpno jungiamojo audinio.
Gydytojas R. Račkauskas teigia, kad pilvo išvaržos gali būti skirstomos pagal ligos atsiradimo priežastis bei vietą. Dažniausiai pasitaikančios išvaržos yra kirkšnies ir pilvo sienos, kurios atsiranda priekinėje pilvo sienoje. Jos skirstomos į pirmines (bambos, epigastrines, Špigelio) ir antrines (pooperacines, juosmenines bei dubenines). Išvaržos taip pat gali būti įgimtos ir įgytos. Įgimtos išvaržos dažniausiai diagnozuojamos vaikystėje, o įgytos atsiranda silpnėjant pilvo sienos raumenims senstant arba suardžius pilvo sienos vientisumą, pavyzdžiui, po operacijos arba traumos.
Pilvo sienos išvaržos gydymas
Nors rekomenduojama stiprinti pilvo sienos raumenis, siekiant išvengti pilvo sienos išvaržų (pvz., ruošiantis nėštumui), joms atsiradus, konservatyvaus gydymo nėra. Išvaržos pačios nesugyja, todėl jos operuojamos. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sprendimą, kaip operuoti pacientą, priima gydytojas pilvo chirurgas kartu su pacientu, atsižvelgdamas į išvaržos dydį, paciento amžių ir fizinį aktyvumą.
Įprastai pilvo sienos išvaržos operuojamos laparoskopiniu būdu, atliekant nedidelius pjūvius. Po operacijos chirurgas suteikia visą reikiamą informaciją apie pirmąsias dvi savaites po operacijos, galimus pratimus ir pooperacines rizikas. Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, pacientas pas chirurgą apsilanko pakartotinai profilaktiniam patikrinimui. Atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, gali būti skiriama reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos.
Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams
Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos
Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos yra labai svarbi rando gijimui, mobilumo atstatymui ir skausmo mažinimui. Kineziterapeutė S. Bizauskaitė atkreipė dėmesį, jog po pilvo išvaržos operacijos keičiasi paciento liemens raumenų aktyvumas ir stabilizacinė funkcija, todėl reabilitacija būtina, siekiant išvengti raumenų disbalanso, netaisyklingos laikysenos, apatinės nugaros dalies skausmo bei sumažinti pakartotinės pilvo išvaržos rizikos tikimybę. Reabilitacijos metu pacientas mokomas teisingų svorių kilnojimo technikų ir kasdienės ergonomikos principų.
Pacientas dažniausiai išleidžiamas namo jau kitą dieną po operacijos ir iš karto gali grįžti prie įprastų, fizinio krūvio nereikalaujančių veiklų, tokių kaip vairavimas ar darbas prie kompiuterio. Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos dažniausiai pradedama praėjus dviem savaitėms po operacijos, tačiau, siekiant kuo greitesnio atsistatymo, ji gali būti pradedama ir anksčiau. Pirmosiomis savaitėmis svarbiausi uždaviniai - skausmo mažinimas ir laikysenos korekcija, siekiant sumažinti spaudimą į pilvo sieną. Taip pat labai svarbu mokytis teisingai atlikti judesius kasdienių veiklų metu, palaikyti optimalią širdies-kraujagyslių sistemos veiklą - tam skiriamas dozuotas fizinis krūvis.
Pacientas kartu su kineziterapeutu aptaria galimas rizikas ir kaip jų išvengti, mokomas taisyklingos daiktų kėlimo, kvėpavimo technikos bei čiaudėjimą ar kosėjimą palengvinančių padėčių. Kineziterapijos metu elektrostimuliacijos pagalba gali būti skatinamas lengvas raumenų susitraukimas neatliekant fizinių judesių. Taip pradėjus treniruotis, rezultatų pasiekiama greičiau.
Nuo antros savaitės didinamas fizinis aktyvumas. Visi pratimai atliekami be skausmo. Pirmiausia pacientas mokomas teisingo svorių kėlimo technikos, diafragminio kvėpavimo, tempimo pratimų. Didelis dėmesys skiriamas laikysenos korekcijai, siekiant išvengti per didelių apkrovų pilvo sienai. Pacientui atliekamas kineziterapinis ištyrimas ir pagal gautus duomenis sudaroma individuali pratimų programa, atsižvelgus į jo laikyseną, raumenų jėgą ir kitus svarbius veiksnius. Taip pat įvertinami dubens dugno raumenys, didelis dėmesys skiriamas dubens dugno raumenų treniravimui. Palaipsniui didinamas krūvis - tinkamai dozuojamas krūvis užtikrina geresnį operuotos zonos ir pažeistų audinių gijimą. Didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų koordinacijai gerinti, skiriamas aplink operuotą zoną esančių audinių miofascialinis masažas.
Jeigu pacientas patiria pooperacinių komplikacijų ir gijimas yra lėtesnis, krūvis mažinamas ir grįžtama prie 2-4 savaitės programos. Vis dar ribojamas didesnių svorių kilnojimas. Šiuo laikotarpiu labai svarbu skatinti randinio audinio gijimą, todėl taikomos įvairios fizioterapijos procedūros. Praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po abdominalinės operacijos, reabilitacija tęsiama panašiai kaip ir anksčiau, tik šiuo laikotarpiu pacientas gali papildomai būti siunčiamas mankštai vandenyje.
Taip pat skaitykite: Išemija ir Sporto Poveikis
Fizinis aktyvumas ir pilvo sienos stiprinimas
Stiprinti pilvo sienos raumenyną yra labai svarbu, nes jis senstant silpnėja. Tačiau taip pat labai svarbu adekvatus fizinis krūvis ir savęs tausojimas, ypač jei jau buvo gydyta pilvo sienos išvarža. Gydytojas L. Venclauskas pataria nepersitempti, nevarginti pilvo sienos ir kartu įvairiais fiziniais pratimais stiprinti pilvo sienos raumenis. Taip pat patartina vengti alkoholio, tabako ir kontroliuoti svorį, nes antsvoris - vienas iš veiksnių, galinčių sudaryti sąlygas pilvo išvaržos formavimuisi. Moterims naudingas fizinis aktyvumas, ypač ruošiantis šeimos pagausėjimui, nes tai padeda sumažinti pilvo sienos diastazės ir bambos išvaržos tikimybę.
Kada kreiptis į gydytoją
Įtarus pilvo sienos išvaržą, visada būtina, kad ją įvertintų chirurgas. Išvaržų simptomai gali būti įvairūs: pilvo srityje atsiradęs guzas, kuris didėja kosint, stanginantis (įtempiant pilvo raumenis) arba ką nors keliant. Neretai, išvaržai didėjant, jaučiamas skausmas, diskomfortas. Taip pat gali pasireikšti įvairūs virškinimo sutrikimai, kuomet į išvaržą prasiveržia žarnynas.
Jei išvarža įstringa, jaučiamas stiprus skausmas ir kietas guzas išvaržos srityje. Tokiu atveju pacientas nedelsiant turi kreiptis į gydymo įstaigą, nes išvaržoje įstrigus žarnai vystosi žarnos nepraeinamumas, gali sutrikti jos kraujotaka ir žarna gali prakiurti. Tai gyvybei pavojinga komplikacija, kuriai būtina skubi operacija.
Taip pat skaitykite: Fizinio aktyvumo nauda hipertenzijai