Krepšinis, šiandien viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, turi įdomią ir turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su olimpinėmis žaidynėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio kelią į olimpinį pripažinimą, lietuvių indėlį į šio sporto raidą ir jo populiarumą Lietuvoje.
Krepšinio Gimimas ir Plėtra
Krepšinis pradėtas žaisti 1891 metais. Jį sukūrė Džeimsas Neismitas (James Naismith), Springfildo (Springfield, Jungtinės Amerikos Valstijos) koledžo dėstytojas, norėdamas paįvairinti studentų kūno kultūros pratybas. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1892 m. kovo 11 d. Springfildo koledžo salėje, kur studentai laimėjo prieš dėstytojus rezultatu 5:1.
Žaidimo tikslas - varant, perduodant vienas kitam kamuolį įveikti varžovo gynybą ir įmesti kamuolį į varžovo krepšį bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savąjį krepšį. Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus (komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti).
Pirmąsias moterims skirtas taisykles 1893 m. parengė S. Berenson Abbott, o pirmosios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1893 m. kovo 22 d. Smitho koledže tarp studenčių.
Naujasis sportinis žaidimas sparčiai plito po pasaulį. 1932 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA).
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
Krepšinis Olimpinėse Žaidynėse: Nuo Parodomojo Turnyro Iki Oficialios Programos
1904 m. Saint Louise surengtas parodomasis olimpinis krepšinio turnyras. Tačiau tikrasis krepšinio debiutas olimpinėse žaidynėse įvyko 1936 m. Berlyne, kur vyrų krepšinis buvo įtrauktas į oficialią programą. Moterų krepšinis į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1976 m.
Krepšinio Taisyklės ir Aikštelė
Krepšinis žaidžiamas stačiakampėje 28 × 15 m dydžio aikštėje. Žaidžiama 4 kėliniai po 10 min gryno laiko (iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 min). Nacionalinės krepšinio asociacijos, NBA, komandos žaidžia 4 kėlinius po 12 min) gryno laiko (70-90 min negryno laiko); iki 2000 10 01 buvo žaidžiama 2 kėliniai po 20 minučių. Abiejuose aikštės galuose ant stovų pritvirtinti permatomi 1,8 m pločio ir 1,05 m aukščio skydai, prie jų 3,05 m aukštyje - krepšiai: 0,45 m skersmens metaliniai lankai su ištemptais 0,4 m ilgio virvelių tinkleliais be dugno. Kamuolys pripučiamas, oranžinės spalvos, dažniausiai sintetinis, jo apskritimo ilgis 75-78 cm (vyrams), 72-74 cm (moterims), masė 567-650 g (vyrams), 510-567 g (moterims).
Už tikslius metimus iš 6,75 m ir didesnio atstumo skiriami 3 taškai, iš mažesnio atstumo - 2 taškai, baudos metimas - 1 taškas. Laimi komanda, surinkusi daugiau taškų.
Lietuviškas Krepšinio Pėdsakas: Nuo Pradžios Iki Šių Dienų
Lietuvoje krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pradininkės Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, A. Karnauskaitė-Ingelevičienė, Aldona Bulotaitė, G. Rimkaitė, A. Vaitelytė-Mačiuikienė, vėliau - Karolis Dineika, Steponas Darius, Konstantinas Savickas. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) komandos ir Kauno miesto rinktinės. Laimėjo LFLS 8:6. Žaidė Stepas Garbačiauskas, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, V. Dineika, Steponas Darius ir kiti. Ta diena laikoma Lietuvos krepšinio gimimo diena.
Lietuvos krepšinio ateitį labiausiai nulėmė 1934 m. pastatyti Kūno kultūros rūmai (dabar Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai) su modernia žaidimų sale. Esminę metodinę ir praktinę paramą suteikė į I pasaulio lietuvių kongresą atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Edvardas Kriaučiūnas, B. Budrikas, Konstantinas Savickas (1936 jis parengė knygelę Krepšinis).
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai
1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Europos Čempionai
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą žaidė Europos čempionate 1937 m. Rygoje. Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus.
Krepšinio populiarumą Lietuvoje ir krepšininkų meistriškumą patvirtino I Lietuvių tautinės olimpiados (LTO) krepšinio varžybos (1938).
Lietuvos krepšininkai, 1937 m. tapę Europos čempionais, įgijo teisę Lietuvai rengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Čempionatas įvyko Kaune 1939 m. Lietuvos krepšininkai antrą kartą tapo Europos čempionais.
Krepšininkai SSRS Sudėtyje
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. Tačiau Lietuvos krepšininkai sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Prienų krepšinio klubo kelias
Pirmuosius olimpinius medalius (sidabro) laimėjo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius (1952), pirmąja pasaulio čempione tapo Jūratė Daktaraitė (1959), olimpiniu čempionu - Modestas Paulauskas (1972).
1956-1988 m. olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos - Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988).
Nepriklausoma Lietuva
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai.
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).