Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Nuo pirmųjų komandų susikūrimo iki dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose, Lietuvos futbolas išgyveno įvairius etapus. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos dalyvavimą Europos futbolo čempionatuose, prisiminsime ryškiausius momentus ir aptarsime šalies futbolo raidą.
Europos Futbolo Čempionato Istorija
Pirmasis UEFA Europos futbolo čempionatas įvyko 1960 metais, kuriame dalyvavo septyniolika komandų. Nugalėtojais tapo Sovietų Sąjungos rinktinė, finale įveikusi Jugoslaviją rezultatu 2:1. Ispanija atsisakė žaisti su Sovietų Sąjunga ketvirtfinalyje dėl politinių priežasčių.
Europos futbolo čempionato idėją 1927 metais pasiūlė Prancūzijos futbolo federacijos generalinis sekretorius Henri Delaunay. Tačiau ši idėja įgyvendinta tik po daugiau nei dvidešimties metų, praėjus trims metams po jo mirties. Iki šiol yra įvykę penkiolika UEFA Europos futbolo čempionatų, kuriuose čempionais tapo dešimt skirtingų šalių. Sovietų Sąjunga, Italija, Čekoslovakija, Nyderlandai, Danija, Graikija ir Portugalija yra tapę čempionais po vieną kartą, o kai kurios šalys šį titulą yra iškovojusios net kelis kartus.
Atrankos Į Europos Čempionatą
Norint patekti į Europos futbolo čempionatą, komandos turi praeiti atrankos procesą. Atrankos varžybose dalyvauja šalys, kurių futbolo federacijos yra UEFA narės. Čempionatas kasmet vyksta skirtingoje šalyje.
2020 metais Europos futbolo čempionatas vyko birželio 12 - liepos 12 dienomis. Šį kartą formatas buvo neįprastas, nes rungtynės vyko net dvylikoje skirtingų šalių. Pusfinaliai ir finalas vyko Wembley stadione, Londone. Naujas čempionato formatas susilaukė įvairių atsiliepimų, tačiau jis leido pamatyti aukščiausio lygio futbolą įvairiose Europos vietose.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Futbolas Lietuvoje: Pradžia ir Raida
Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1910-12 metais, nors neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte jis buvo žinomas dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmosios futbolo pirmenybės įvyko 1922 metais. 1923 metais Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (FIFA). Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo 1924 metų olimpinėse žaidynėse.
Nuo 1947 metų rengiami Lietuvos futbolo taurės turnyrai, o nuo 1995 metų dėl supertaurės varžosi Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 metais Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, o 1983 metais jaunimo rinktinė laimėjo SSRS tautų spartakiados futbolo turnyrą. Vilniaus „Žalgiris“ 1987 metais tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, o 1990 metais - Baltijos šalių čempionu. Moterų futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti nuo 1970 metų, o nuo 1994 metų rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Lietuvos Dalyvavimas Europos Čempionatuose ir Atrankose
Lietuvos dalyvavimas Europos futbolo čempionatų atrankose dažnai būdavo kupinas iššūkių. Nors Lietuva niekada nėra tiesiogiai patekusi į Europos čempionato finalinį etapą, šalies rinktinė nuolat dalyvauja atrankos varžybose, siekdama patekti tarp geriausių Europos komandų.
Atrankos langų taisyklės numato, kad į Europos čempionatą patenka po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas. Likusios trys vietos paaiškėja po UEFA Tautų lygos kovų. Lietuvos rinktinė taip pat dalyvauja atrankos cikluose, siekdama iškovoti vietą čempionate.
Prognozės Ir Perspektyvos
A grupėje, kurioje varžosi Ispanija, Škotija, Norvegija, Sakartvelas ir Kipras, Ispanija laikoma favorite. Kova dėl antrosios vietos turėtų būti įdomi, ypač atsižvelgiant į Norvegijos rinktinės sudėtį su tokiais žaidėjais kaip Martinas Odegaardas ir Erlingas Haalandas.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
G grupėje, kurioje yra Vengrija, Serbija, Juodkalnija, Bulgarija ir Lietuva, Serbija ir Vengrija laikomos stipriausiomis komandomis. Lietuvos rinktinei ši grupė yra sudėtinga, nes visos kitos komandos yra stipresnės. Mūsiškiams reikės labai pasistengti, norint pakilti lentelėje bent truputį aukštyn. Taškų nugvelbti, ypač žaidžiant namuose, galima, bet sunku tikėtis ryškesnio šuolio.
Įsimintinos Pergalės ir Rungtynės
Nors Lietuva nėra dalyvavusi Europos čempionato finaliniame etape, šalies futbolo istorijoje yra įsimintinų pergalių ir rungtynių. Vienas tokių momentų - 1992 metais, kai Lietuvos rinktinė sužaidė lygiosiomis su Europos čempionais danais.
1992 m. Europos čempionais tapo Danijos futbolininkai, laimėję turnyrą, kuriame net neturėjo žaisti. Jugoslaviją jau metus draskė karas, dėl kurio 1992 m. gegužės 30 d. Jungtinės tautos šalia kitų sankcijų šaliai diskvalifikavo ir visus jos sportininkus iš tarptautinių turnyrų. Danai vadinti pasmerktais. Anglija prieš 2 metus buvo žaidusi pasaulio čempionato pusfinalyje, Prancūzija - 1984 m. Europos čempionė, tiesa, praleidusi 1988 ir 1990 m.
Šios rungtynės įvyko Vilniuje, o Lietuvos rinktinė parodė didelį atsidavimą ir kovą. Nors oficialūs protokolai teigia, kad rungtynėse dalyvavo 8,5 tūkstančio žiūrovų, tačiau, R. Mažeikio teigimu, žiūrovų buvo apie dešimt tūkstančių.
Lietuvos Rinktinės Sudėtis Rungtynėse Su Danija
- Valdemaras Martinkėnas
- Virginijus Baltušnikas
- Stasys Baranauskas
- Vladimiras Buzmakovas
- Romas Mažeikis
- Viktoras Olšanskis
- Igoris Pankratjevas
- Viačeslavas Sukristovas
- Andrius Tereškinas
- Ričardas Zdančius
- Audrius Žuta (nuo 88 min.
Europos Žurnalistų Futbolo Čempionatas Druskininkuose
Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja sporto renginiuose, tokiuose kaip Europos žurnalistų futbolo čempionatas. Druskininkų kurorte vykusiame inauguraciniame Europos žurnalistų futbolo čempionate Lietuvos atstovai pasipuošė bronzos apdovanojimais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Čempionatą Lietuvos žurnalistai pradėjo lygiosiomis 1:1 su lenkais, o vėliau pasiekė keturias pergales iš eilės - 1:0 įveikti serbai, 5:0 sutriuškinti latviai, rezultatu 1:0 nugalėti vokiečiai ir armėnai. Antrą čempionato dieną vykusias atkrintamąsias varžybas „PRESS‘as“ pradėjo triuškinama pergale ketvirtfinalyje 3:0 prieš Azerbaidžano atstovus. Pusfinalyje lietuvių ir ukrainiečių susitikimo pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis 1:1, o baudinių serijoje prireikė net keturiolikos smūgių nugalėtojui išaiškinti. Dvikovoje dėl trečios vietos Lietuva susitiko su Serbijos komanda. Šią komandą grupės turnyre lietuviai buvo įveikę 1:0. Nors šeimininkai ir vėl turėjo iniciatyvą, galiausiai bronzos medalių likimą lėmė baudinių serija.
Šis čempionatas parodė Lietuvos sporto žurnalistų talentą ir atsidavimą futbolui.
Pirmieji Futbolo Žingsniai: Aviacija, Makabi ir Lenkų Gimnazija
Lietuvos futbolo istorija neatsiejama nuo pirmųjų komandų, kurios populiarino šią sporto šaką šalyje. Vienos iš tokių komandų buvo „Aviacija“, „Makabi“ ir Lenkų gimnazija (FKLG). Gegužės 7-oji tapo tikra švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės.
Pirmoji 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos bendros treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Per antrąsias rungtynes pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje antroji LFLS komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Atkaklus buvo ir ketvirtasis susitikimas, tačiau labiau patyrę „Makabi“ futbolininkai 4:2 įveikė CRK komandą.
Šios rungtynės parodė, kad futbolas Lietuvoje turėjo stiprų pagrindą ir entuziastus, kurie siekė populiarinti šią sporto šaką.
Kretingos "Minija": Legendos Prisiminimas
Kretingos "Minija" buvo viena iš stipriausių komandų respublikoje. 1964 m. rugsėjo 13 d. Kretingos "Minija" susitiko su Klaipėdos "Atlantu" dėl kelialapio į SSRS futbolo taurės zonines varžybas. Rungtynes stebint 5 tūkst. žiūrovų, "Minijos" komanda pasirinko gynybinę taktiką, pirmiausia pasirūpindama savo vartų saugumu. Jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo greitasis centro puolėjas R. Trumpenskas. Po atkaklių rungtynių, pasibaigusių rezultatu 3:2 "Minijos" naudai, visi jos žaidėjai buvo apdovanoti ąžuolo vainikais ir garbės raštais, o komandos kapitonas R. Trumpenskas. Šią "Minijos" pergalę šventė visa Kretinga, kai netrukus ji šalies A klasės pirmenybėse iškovojo III vietą, per 30 rungtynių įmušusi 59 įvarčius, iš kurių 25 pelnė R. Trumpenskas, tik vienu įvarčiu nusileidęs rezultatyviausiam pirmenybių žaidėjui. Romutis Liudvikas Trumpenskas buvo vienas iš pagrindinių figūrų, prisidėjusių prie Kretingos futbolo atgimimo.