Sportas ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami nuo sveiko gyvenimo būdo. Tačiau, ar žinojote, kad sportas gali turėti įtakos įvairioms organizmo išskyroms, įskaitant menstruacijas moterims ir varpos sveikatą vyrams? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sportas ir fizinis aktyvumas gali paveikti šias sritis, aptarsime galimas problemas ir pateiksime patarimų, kaip išsaugoti sveikatą.
Slapukai ir "Pixel" Žymos: Trumpas Paaiškinimas
Prieš gilinantis į sporto įtaką išskyroms, svarbu suprasti, kaip veikia slapukai (angl. Cookies) ir "Pixel" žymos. Slapukai - tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Jie naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, prisiminti Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad Jums nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Taip pat, slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, pavyzdžiui, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
"Pixel" žyma - tai vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, kuris persiunčia vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Šie įrankiai padeda svetainėms prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir norų, gerinti funkcionalumą ir teikti individualizuotus rinkodaros pasiūlymus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Varpos Sveikata ir Sportas: Kas Svarbu Žinoti
Varpos sveikata vyrui yra labai svarbi, tai ne tik gebėjimas gauti ir išlaikyti erekciją, ejakuliaciją ir daugintis. Atsiradusios varpos problemos gali rodyti, kad yra bendros sveikatos būklės sutrikimų. Be to, varpos sveikatos problemos gali turėti įtakos bendrai sveikatai, gyvenimui, nes jos ligos sukelia stresą, depresiją ir gali sumažinti pasitikėjimą savimi. Todėl reikia žinoti varpos ligų požymius, simptomus ir tai, ką galima padaryti, siekiant išsaugoti sveikatą, sveiką varpą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Štai keletas veiksnių, kurie gali įtakoti varpos sveikatą:
- Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPL): Nesaugūs lytiniai santykiai gali sukelti genitalijų karpas, gonorėją, chlamidijas, sifilį ir lytinių organų pūslelinę. Dažniausi šių ligų požymiai yra skausmingas šlapinimasis, išskyros iš šlaplės, paraudimai, bėrimai, opos arba pūslės ant varpos ar lytinių organų srityje.
- Traumos: Agresyvus, akrobatinis seksas arba agresyvi masturbacija gali sukelti varpos lūžį, kai varpa erekcijos būsenoje staiga sulenkiama.
- Sisteminės ligos: Širdies ligos, cukrinis diabetas, kraujagyslių aterosklerozė gali riboti kraujo pritekėjimą į varpą ir sukelti erekcijos disfunkciją.
- Vaistai: Kai kurie vaistai, gydant kitas ligas, gali turėti įtakos varpos sveikatai. Pvz., ilgalaikis antibiotikų vartojimas padidina grybelinės infekcijos riziką apyvarpėje ir varpos galvutėje. Priešinės liaukos gydymas (radikali prostatektomija dėl prostatos vėžio) gali sukelti šlapimo nelaikymo ir erekcijos disfunkciją.
- Rūkymas: Rūkymas padvigubina visas rizikas dėl erekcijos disfunkcijos.
- Hormonų disbalansas: Testosterono trūkumas arba per didelė hormono prolaktino koncentracija gali sukelti erekcijos disfunkciją.
- Psichologinės problemos: Depresija gali sukelti lytinio potraukio (libido) praradimą. Taip pat, jeigu vyrams pasireiškia erekcijos problema, tai gali kelti susirūpinimą, kad tai įvyks dar kartą ir toliau didėja nerimas ar depresija ir tai gali dar labiau padidinti šią problemą ir sukelti impotenciją. Psichologinė trauma - pvz., vaikystėje patirtas seksualinis išnaudojimas, bendravimo sunkumai bei kūno įvaizdžio klausimai, kaltė, kad gali sukelti skausmą, susijusį su seksu.
- Neurologiniai susirgimai: Insultas, nugaros smegenų ir stuburo traumos, išsėtinė sklerozė, demencija gali turėti įtakos nervinių impulsų perdavimui iš smegenų į varpą ir sukelti erekcijos disfunkciją.
- Senėjimas: Testosterono lygio mažėjimas, senstant, gali sukelti lytinio potraukio susilpnėjimą, prireikia daugiau stimuliacijos, kad pasiekti ir išlaikyti erekciją, mažiau energinga ejakuliacija ir reikia daugiau laiko, kad pasiekti kitą erekciją po ejakuliacijos.
- Auskarai: Pradurtoje varpos odoje infekcija gali sukelti ilgalaikę erekciją.
- Apyvarpės problemos: Apyvarpė - odos apvalkalas, dengiantis varpos galvutę. Gimimo metu apyvarpė visiškai prisitvirtina prie varpos, o laikui bėgant atsiskiria ir ją galima atitraukti. Problemos su apyvarpe atsiranda tada, kai apyvarpė neapipjaustyta. Parafimozė atsiranda tada, kai varpos galvutė įstringa apyvarpėje t.y. apyvarpės po atsmaukimo negalima grąžinti į jos įprastą padėtį.
- Varpos galvutės uždegimas: Gali sukelti skausmą ir nemalonias išskyras. Grybelinės infekcijos gali sukelti rausvus išbėrimus ir baltas dėmes ant varpos galvutės ir apyvarpės. Apyvarpės uždegimas (postitas) dažnai pasireiškia paraudimu, niežėjimu ir skausmu.
- Peyrono liga: Lėtinė liga, kai atsiranda nenormalus randinis audinys varpos viduje, kuris gali sukelti varpos išlenkimą, vėliau atsiranda skausminga erekcija.
- Varpos vėžys: Lietuvoje reta liga.
Dažniausios varpos problemos yra erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai. Erekcijos sutrikimas, tai yra nesugebėjimas gauti ir išlaikyti erekciją lytiniam aktui atlikti, arba atvirkščiai nesant seksualinei stimuliacijai atsiranda erekcija - priapizmas, tai yra patvari ir paprastai skausminga erekcija. Ejakuliacijos (sėklos išsiveržimo) sutrikimai: anejaculation - nesugebėjimas ejakuliuoti (neišsiveržia sperma), ankstyva ejakuliacija, vėlyva ejakuliacija, skausminga ejakuliacija ir retrogradinė ejakuliacija, kai sperma patenka į šlapimo pūslę, o ne neišteka iš varpos, orgazmo metu.
Kaip Išsaugoti Varpos Sveikatą?
- Būtina, esant nesaugiems lytiniams santykiams, naudoti prezervatyvus, arba išlaikyti abipusiai monogaminius lytinius santykius su sveiku partneriu, be lytiniu keliu plintančių infekcijų.
- Patariama jauniems vyrams iki 26 metų skiepytis žmogaus papilominio viruso (ŽPV) vakcina, tai padeda išvengti lytinių organų karpų.
- Reikia išlaikyti fiziškai aktyvų gyvenimą ir laikytis higienos. Saikingas fizinis aktyvumas gali gerokai sumažinti riziką dėl erekcijos sutrikimų. Jei apyvarpė neapipjaustyta, reikia reguliariai ją prausti su muilu, o po to nusausinti.
- Riboti alkoholio kiekį, nevartoti narkotikų. Apsvaigus labiau tikėtini nesaugūs lytiniai santykiai, padidėja seksualinė rizika.
- Reguliarus, pakankamai aktyvus lytinis gyvenimas gali padėti vyrams išlaikyti gerą erekciją ir gerą bendrą sveikatą.
Atminkite, kad varpos problemų negalima išvengti. Tačiau, vyrai turi suvokti savo varpos būklę ir laiku aptikti pasikeitimus. Nors vyrams gali būti sunku aptarti problemas, turinčias įtakos varpos sveikatai, su gydytoju, tačiau nereikia varžytis, nes neužleistos problemos žymiai greičiau ir paprasčiau išsprendžiamos.
Apyvarpės Priežiūra
Tinkama apyvarpės priežiūra turėtų tapti įpročiu ir savaime suprantamu higienos dalyku. Reguliariai nevalant odos po apyvarpe, gali pradėti kauptis balkšvai gelsvos išskyros. Apipjaustymas - įprastas daugelio apyvarpės problemų gydymas. Naujagimiams ši procedūra būna paprasta ir greita, tačiau vyresnio amžiaus berniukams ir vyrams - kiek sudėtingesnė.
Moterų Menstruacinis Ciklas ir Sportas
Ryšys tarp menstruacijų ir sportinių pasiekimų yra sudėtingas ir labai individualus. Kai kurios moterys priešmenstruaciniu metu yra ypač dirglios, jautrios, greitai pravirksta, o kitos - beveik nejaučia jokių pasikeitimų. Eilę metų apie menstruacijų ir sportinių pasiekimų ryšį sklando įvairiausi mitai. Dažniausiai manoma, kad jos gali trukdyti pasiekti aukštų sportinių rezultatų. Netgi tos moterys kurios jausdavo mažai nepatogumų jaudindavosi, kad mėnesinės gali pakenkti pasiekti geriausią formą bei rezultatus atsakingiausiose varžybose. Arba, kad mėnesinių metu jos negalės treniruotis, o jeigu treniruosis - sau pakenks. Tačiau, tiek anksčiau, tiek paskutinieji atlikti tyrimai nepatvirtino hipotezės, kad menstruacijos neigiamai veikia sportinius pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Tačiau, visgi, reikia pažymėti, kad menstruacijų metų įvyksta kai kurių fizinių savybių pasikeitimai. Kelios dienos prieš menstruacijas ir per pirmąsias dvi dienas gali šiek tiek pablogėti judesių koordinacija, o jėga, darbingumas, aerobinės ir anaerobinės organizmo galimybės viso ciklo metu išlieka stabilios, bei tokios pat kaip ciklo viduryje. Be to daugiau nei ketvirtadalis sportininkių (tai gali būti ir psichologinė nuostata) mano, kad jų sportiniai rezultatai sumažėja likus savaitei iki ciklo pradžios. Apklausų rezultatai rodo, kad menstruacijos veikia jų sportinius pasiekimus.
Kai kurios sportininkės (daugiausiai tai moterys iki 35 metų amžiaus) nejaučia būdingų menstruacijoms pojūčių - psichinės įtampos arba skausmų pilvo apačioje. Tačiau kita dalis apklaustų moterų (mažiau iki 35 ir daugiau virš 35 metų amžiaus) pažymi, kad joms pasireiškia vienas ar keli simptomai: svorio padidėjimas, depresija, įtampa, nerimas, letarginės būsenos, dirglumas, bukas skausmas ir sunkumas pilvo srityje, pykinimas, vidurių užkietėjimas, juosmens, galvos, krūtų skausmai, sunkumas krūtinėje. Nežiūrint to, moterys demonstruoja gerus sportinius rezultatus. Sportuojančios moterys lengviau iškenčia skausmą lyginant jas su mažai judriomis, sportuojančios turi pakankamai savidisciplinos ir motyvacijos, kad neatsižvelgdamos į negalavimus atliktų fizinius pratimus ar treniruočių metu samoningai atsiribotų ir ignoruotų negalavimus. Kiekvienu konkrečiu atveju simptomai ir fizinės būklės yra individualios.
Tačiau akivaizdu, kad priešmenstruaciniam laikotarpiui būdinga įtampa bei, taip vadinami, menstruaciniai spazmai turi fiziologinį pagrindą. Ilgus amžius buvo manoma, kad priešmenstruaciniu laikotarpiu jaučiami nepatogumai yra psichologinio pobūdžio. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad moterų jaučiami simptomai yra sąlygoti organizme vykstančių biocheminių procesų, o ne moteriška isterija.
Kad ir kokios būtų negalavimų priežastys fiziniai pratimai palengvina mentruacinį laikotarpį. Kai kurie mitai dėl menstruacijų susiję su plaukiojimu baseine. Galima išgirsti nuomonę, kad plaukiojimas didina spazmus. Galbūt tai ir tiesa, tačiau tik tuo atveju jeigu plaukiojama šaltame vandenyje. Daugelį jaudina mintis, kad menstruacijų metu išsiskiriančios išskyros galėtų užteršti baseiną. Tai - sena pasaka. Vanduo negali laisvai cirkuliuoti po gimdą. Atlikti tyrimai parodė, kad bakterijų kiekis vandenyje nesiskyrė po to kai jame maudėsi moterys menstruacinio laikotarpio metu. Bakterijų kiekis priklausė nuo jų kiekio ant moters odos, bet ne nuo menstruacijų.
Kartais moterys, kurioms išpuola svarbūs startai „netinkamomis dienomis“, norėdamos jas perkelti į kitą laiką naudoja kontraceptines tabletes ar kitus hormoninius preparatus. Visi šie medikamentai turi pašalinį poveikį.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Padidėjęs skysčių kiekis organizme (būdinga mestruacijoms) sukelia daugelį problemų. Kai vanduo užsilaiko ląstelėse ir tarp jų (tarpląstelinis skystis) atsiranda sunkumo ir sukaustymo jausmas. Skysčių užsilaikymas ir sukelia svorio padidėjimą. Perteklinis skystis taip pat spaudžia galvos ir stuburo smegenų nervines galūnes, o tai sukelia galvos bei juosmens skausmus, nuotaikų pasikeitimus. Nuo perteklinio skysčio pabrinksta kojos ir padidėja krūtinė, atsiranda skausmingumas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas. Kol kas niekas negali pasakyti kodėl menstruacijų metų pradeda kauptis skysčiai. Estrogenas, kurio maksimumas būna prieš menstruacijas sukelia druskos užlaikymą, reiškia ir vandens užlaikymą. Tačiau progesteronas, kurio maksimali koncentracija taip pat pasiekiam priešmenstruaciniu laikotarpi - veikia priešingai.
Fiziniai pratimai padeda pašalinti papildomą susikaupusio vandens kiekį su prakaitu, taip pat ir papildomą druskos kiekį. Fiziniai pratimai pasižymi ir kitu poveikiu. Stipriems ir normalaus ilgio juosmens raumenims mažiau būdingi spazmai nei silpniems - nusilpusiems dėl fizinių pratimų trūkumo ar blogos laikysenos (reikia pažymėti, kad gimnasto laikysena laikoma viena iš labiausiai nutolusių nuo biomechaniškai taisyklingos). Stiprūs ir paslankūs juosmens raumenys ne taip intensyviai reaguoja į dirginimą, kuris atsiranda padidėjus gimdai ir spaudžiant raumenis. Pratimų metu apšyla ir išsitampo juosmens raumenys ir tai gali sumažinti spazmus. Spazmų sumažinimui derėtų atlikti ne tik pratimus juosmeniui bet ne mažiau svarbu ir tempimo pratimai pečių juostai (sumažina apatinės nugaros raumenų įtampas) bei blauzdos raumenis (kas taip pat sumažina apatinės nugaros raumenų įtampą).
Kitų gydytojų manymu, galimas daiktas, kad fiziniai pratimai stimuliuodami endorfinų (skausmą slopinančių hormonų, kuriuos smegenys sau gamina) sintezę ir kažkokiu būdu slopina skausmą. Daugelis gydytoju pataria moterims, kurias kamuoja skausmai menstruacijų metu atlikti treniruotę ratu, sudaryta iš kokių 6-10 pratimų ir skirtą pečių juostos tempimui bei pilvo preso raumenų stiprinimui. Gali būti naudingas ir tolygus aerobinis darbas (ne mažiau 30-ties minučių), jis padėtų iš organizmo pašalinti perteklinį skystį.
Fiziniai pratimai gali padėti daugeliui, bet ne visoms moterims. Tokiu atveju reikia ieškoti kitų būdų. Derėtų vartoti mažiau druskos, sumažinti druskos vartojimą vieną savaitę iki ciklo pradžios. Druska užlaiko vandenį ir gali sukelti pabrinkimą bei padidinti kraujo spaudimą. Cukrus ir kiti angliavandeniai taip pat sulaiko vandenį ląstelėse. Vaisiai, kuriuose yra daug vitamino C ar natūralūs diuretikai (šlapimą varantys) gali padėti atsikratyti skysčių perteklium. Tokį patį poveikį turi ir vitaminas C tablečių forma. Naudokite daugiau kalcio, net nežymus kalcio deficitas organizme gali sukelti spazmus menstruacijų metu ir padidinti dirglumą. Paparstai, maždaug 10 dienų iki menstruacijų pradžios kalcio lygis organizme sumažėja, tačiau to galima išvengti išgeriant vieną ar dvi stiklines pieno ar jogurto arba vartojant kalcį tablečių formoje. Naudokite papildomą geležies kiekį, menstruacijų metu jaučiamas silpnumas gali būti dėl nežymios anemijos, mažakraujystės. Be to, moterims ir taip reikia daugiau geležies nei vyrams. O moterys, kurių menstruacijos yra gausios ar jos naudojasi tokiomis apsisaugojimo priemonėmis kaip spiralės turėtų dar daugiau vartoti geležies. Jeigu iki menstruacijų likus savaitei pradėsite naudoti papildomą geležies kiekį, tai duos jums papildomai nuo 5 iki 10 procentų hemoglobino. Galima naudoti akupresūrą. Akupresūra daugeliui moterų visai pašalina spazmus. Naudokite šilumą (šildykles, karštą arbatą, vonią, dušą), tačiau šilumos naudojimas gali būti dvejopo poveikio. Vienoms moterims jis gali sumažinti skausmu, o kitoms dar labiau padidinti. Jeigu skausmas stiprus ir nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Vaistai, naudojami gydyti artritus gali būti naudojami ir menstruaciniams spazmams gydyti. Jie naudojami jeigu jau atsirado spazmai arba jų tikimasi. Kai kurių gydytojų manymu tai mažiausiai pašalinių poveikių turinčios priemonės. Kitus medikamentus paprastai reikia naudoti visą mėnesį. Dauguma jų - tokie kaip natūralus progesteronas arba kiti hormonai, pasižymi pašaliniais poveikiais, o tai gali neigiamai paveikti sportinį rezultatą bei sveikatą. Preparatai, lėtinantys, veikiantys lytinių liaukų funkciją nėra nekalti. Jų poveikis sportiniams rezultatams mažai ištirtas. Pavieniai tyrimai rodo, kad jų vartojimas gali apsunkinti astma sergančių sportininkų būklę, sukelti pykinimą arba dujų kaupimąsi, o tai varžys nemažiau kaip spazmai.
Nereguliarios Mėnesinės ir Sportas
Dažniausiai pasitaikantis neigiamas fizinių pratimų poveikis yra tas, kad menstruacijos tampa nereguliariomis. Praktiškai kiekvienos moters gyvenime būna laikotarpių kai kelis kartus menstruacijos laiku neprasideda. Tai gali būti susiję su darbo pamainos pasikeitimu, priaugus svorio, pabaigus mokslą, toli skraidant lėktuvu. Tai įprasta, nepavojinga organizmo reakcija į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Be to, kai kurioms moterims neatsiranda nuo dviejų iki šešių menstruacijų per metus. Apklausų duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. Tačiau akivaizdu, kad įtemptos ištvermės treniruotės arba fizinis darbas gali sutrikdyti normalų ciklą. Paprastai, moterys, kurioms pranyko menstruacijos prabėga daugiau nei 50 km per savaitę, sveria mažiau nei 52 kg, arba nuo užsiėmimų pradžios prarado daugiau nei 10 kg svorio, jos jaunesnės nei 25 m ir niekada negimdė. Mokslininkai nustatė, kad maždaug ketvirtadaliui sportininkių, kurių riebalinio audinio kiekis organizme yra mažiau nei 17 proc., menstruacijos yra nereguliarios arba jų skaičius per metus sumažėja iki minimumo (iki 6 kartų), arba jos visai išnyksta, kartais visiem metams. Anksčiau buvo manoma, kad riebalų praradimas sukelia medžiagų apykaitos ir hormoninės reguliacijos sutrikimus, o tai, savo ruožtu, sumažina galimybę gimdyti. Šiuo metu aišku, kad šio reiškinio aiškinimas yra žymiai sudėtingesnis.
Kuomet moterys JAV karo akademijoje West-Point‘e atliko tokį pat sunkų fizinį darbą kaip ir vyrai, 75-iems jų procentams dviejų mėnesių bėgyje išnyko mėnesinės. Po trijų mėnesių, nors treniruotės vyko ir toliau, 45-iems procentams moterų mėnesinės taip ir nenormalizavosi (amenorėja). Pirmųjų metų pabaigoje 8-iems procentams moterų buvo stebima amenorėja, o 23-ims proc. - nereguliarios mėnesinės, nors riebalinio audinio kiekis visą laiką išliko apie 19 proc. Kitų tyrimų metu gydytoja endokrinologė M. Akivaizdu, kad riebalinio audinio kiekis yra tik vienas iš faktorių, įtakojančių amenorėjos atsiradimą.
Jeigu menstruacijos pradingo po intensyvių fizinių krūvių arba emocinio streso labai jaudintis nevertėtų. Tokie pakitimai tik laikini. Kuomet moteris nustos intensyviai treniruotis, menstruacijos vėl atsinaujins, o šansai sėkmingai išnešioti ir normaliai pagimdyti kūdikį yra tokie patys kaip ir prieš intensyvias treniruotes. Dideli fiziniai krūviai gali tik laikinai sutrikdyti ciklą ir nesukelia ilgalaikių bei rimtų hormoninės reguliacijos sutrikimų. Fiziniai krūviai nepadarys moters panašios į vyrą, nepradės augti plaukai ir nepranyks kiti antriniai lytiniai požymiai. Tokie efektai gali atsirasti naudojant tam tikrus medicininius preparatus, bet ne nuo fizinio krūvio. Kai kurie sporto gydytojai mano, kad amenorėja yra visai normali organizmo būsena. Todėl nereikia dėl jos nerimauti (viskas susitvarkys savaime, sumažinus krūvius), išskyrus atvejus kuomet pasireiškia tam tikri nenormalūs požymiai: kraujavimas tarp menstruacijų, stiprus kraujavimas menstruacijų metu, pieno išsiskirimas iš spenelių, didelių krešulių atsiradimas menstruacijų metu. Tačiau, kiti gydytojai nesutinka su šiuo požiūriu ir mano, kad jeigu prieš tai buvusios reguliarios menstruacijos užtrunka daugiau nei 60 dienų reikia kreiptis į gydytoją ir jokio sutrikimo organizme negalima vertinti lengvabūdiškai. Problemos, kurios būdingos nesportuojančioms moterims, tiek pat būdingos ir sportuojančioms. Gleivinės augliai, ankstyvasis klimaksas, nėštumas - visa tai galima nustatyti tik pastoviai sekant savo sveikatą. Tačiau daugelis gydytojų sutaria, kad jeigu medicininių tyrimų metu nebuvo rasta jokių organinių pakitimų, kurie turėtų įtakos menstruacijų reguliarumui, moteris gali tęsti didelio intensyvumo treniruotes. Jeigu nusprendus pastoti greičiausiai pakaks tik sumažinti fizinius krūvius ir mėnesinės taps reguliarios.
Nereguliarios mėnesinės jokiu būdu nereiškia, kad negalite pastoti ir tai negali būti vertinama kaip apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonė. Pirminė amenorėja - visai kitas dalykas. Jeigu merginai 16 metų ir jai dar nebuvo menstruacijų, didelė tikimybė, kad ji serga pirmine amenorėja t.y. visiškas menstruacijų nebuvimas. Merginoms menstruacijos atsiranda nuo 9 iki 16 metų amžiaus . Dažniausiai jos atsiranda 12,2 metų nesportuojančioms ir 13,6 - sportuojančioms, šokėjoms - 15,3. Kol kas neaišku kodėl sportininkėms ir šokėjoms menstruacijos prasideda vėliau. Gali būti, kad fiziniai krūviai atitolina lytinę branda dviems-trims metams. Vėlesnės menstruacijos merginų reprodukcinės funkcijos neigiamai neveikia. Iki mėnesinių atsiradimo merginoms vystosi antriniai lytiniai požymiai: auga krūtinė, auga plaukai ant gaktos ir pažastyse. Paprastai šie požymiai tokiu eiliškumu ir atsiranda. Visi šie procesai yra kontroliuojami hipotalamo. Jis taip pat kontroliuoja kūno temperatūrą, apetitą, nuotaika, troškulio jausmą, emocijas, kraujotakos pagreitėjimą fizinių krūvių metu, širdies, pilvo organų, liaukų, inkstų funkciją, stimuliuoja kiaušidžių funkciją. Ginekologai mano, kad iki 14 metų amžiaus nederėtų jaudintis jeigu neprasideda menstruacijos, ypač…
Ką Daryti, Jei Mėnesinės Vėluoja?
Yra daug priežasčių, kodėl gali vėluoti mėnesinės. Štai keletas iš jų:
- Svorio pokyčiai: Jei pastaruoju metu netekote ar priaugote 10 proc. ar daugiau savo kūno svorio, menstruacijų galite ir nesulaukti.
- Intensyvus sportas: Gali išderinti reprodukcinės sistemos hormonus.
- Stresas: Jūsų ciklą gali sutrikdyti ne tik fizinis, bet ir psichinis stresas.
- Vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, chemoterapijos vaistai, kai kurios kontraceptinės priemonės.
- Problemos su skydliauke: Menstruacijų ciklui įtakos gali turėti pernelyg aktyvi ar per mažai aktyvi skydliaukė.
- Perimenopauzė: Tai periodas, kai jūsų organizmas natūraliai pradeda ruoštis menopauzei.
- Bręstate: Jei menstruacijos vėluoja paauglėms, tai irgi gali būti normalu.
Jei menstruacijos vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Kaip Paankstinti Mėnesinių Pradžią?
Svarbu pabrėžti, kad bet kokie eksperimentai su menstruacijų ciklo trukme yra pavojingi, nes pertraukia natūralius fiziologinius procesus, ir nėra aišku, kaip organizmas reaguos į tokį įsikišimą. Vis dėlto yra būdų, kurie gali pareguliuoti ciklo eigą:
- Jeigu vartojate hormonines kontraceptines piliules, tiesiog nustokite jas gerti keliomis dienomis anksčiau, negu priklauso pagal schemą.
- Manoma, kad menstruacijas gali paskatinti taurė raudonojo vyno ir karšta vonia arba sauna antroje ciklo pusėje, taip pat vonelė kojoms su garstyčiomis.
- Tikima, kad menstruacijas gali paskubinti ir žolelių nuovirai bei vaistažolių arbatos: tam tinka petražolės, bitkrėslės, debesylo šaknų nuoviras, mėlynosios rugiagėlės, vaistinė verbena.
Prieš imantis bet kokių priemonių, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kiek Gali Vėluoti Mėnesinės?
Pastoviausia moterų ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos. Vėlavimas „be priežasties” dažniausiai yra apie 7 dienas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
Ką Reiškia Gausios Mėnesinės?
Jeigu higieninius paketus reikia keisti kas 1-2 valandas, tai - požymis, kad mėnesinės gausios. Priversti sunerimti turėtų ir šie požymiai: higieninių priemonių keitimas naktį, besitęsiantys spazminiai skausmai menstruacijų metu, kraujavimas ar tepliojimas tarp jų. Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jeigu menstruacijos prasideda kraujo pliūpsniais, yra su krešuliais, intervalas tarp jų, skaičiuojant nuo pirmos ankstesnių mėnesinių dienos iki kitų, trumpesnis nei trys savaitės, kraujas pasirodo tarp menstruacijų. Dažniausiai menstruacijos būna gausios dėl organinių priežasčių (gimdos polipai, miomos, adenomiozė, piktybiniai navikai ir kt.) ir dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros pradėjus vešėti gimdos gleivinei. Remiantis statistika, gausus menstruacinis kraujavimas, arba menoragija, vargina kas penktą vaisingo amžiaus moterį.
#