Šiame straipsnyje nagrinėjama plaukimo nauda skrandžiui ir bendrai sveikatai, remiantis įvairiais šaltiniais ir atsižvelgiant į skirtingus aspektus - nuo mitybos iki fizinio aktyvumo ir streso valdymo.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu sveikatos problemų, natūralūs būdai gerinti savijautą tampa vis svarbesni. Padidėjęs cholesterolio kiekis, virškinimo sutrikimai, stresas ir antsvoris - tai tik kelios problemos, kurias galima spręsti pasitelkiant holistinį požiūrį į sveikatą. Plaukimas, kaip fizinė veikla, kartu su tinkama mityba ir gyvenimo būdo pokyčiais, gali turėti didelės teigiamos įtakos skrandžio veiklai ir bendrai organizmo būklei.
Cholesterolis ir jo mažinimo būdai
Padidėjęs cholesterolio kiekis yra dažna šiuolaikinio žmogaus sveikatos problema, galinti sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip aterosklerozė, širdies infarktas ir insultas. Nors vaistai turi savo vietą gydyme, daugeliu atvejų pirmieji žingsniai gali būti visiškai natūralūs - mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ir tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai.
Cholesterolis yra būtina organizmo medžiaga, dalyvaujanti hormonų gamyboje, vitamino D sintezėje ir ląstelių membranų formavime. Tačiau problema atsiranda tuomet, kai blogojo cholesterolio (MTL) kiekis viršija rekomenduojamą normą. Norint natūraliai sumažinti cholesterolį, svarbu suprasti, kas gali jį didinti.
Mitybos svarba
Skaidulos yra būtinos cholesterolio mažinimui. Tirpiosios skaidulos, esančios avižose, pupelėse, lęšiuose, obuoliuose ir daugelyje kitų produktų, padeda mažinti MTL cholesterolį, nes žarnyne suriša jo perteklių ir pašalina iš organizmo. Daržovės, ypač žalialapės, tokios kaip špinatai, brokoliai, kale kopūstai, suteikia organizmui daug antioksidantų ir skaidulų.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Nors gali atrodyti, kad norint sumažinti cholesterolį reikia visiškai atsisakyti riebalų, iš tikrųjų svarbu rinktis tinkamus riebalus. Riebi žuvis, tokia kaip lašiša, skumbrė ar sardinės, dėl omega-3 riebalų rūgščių ypač naudinga širdies sveikatai. Rekomenduojama ją įtraukti į mitybą bent du kartus per savaitę.
Didelis cukraus ir baltųjų miltų produktų vartojimas gali ne tik didinti kūno svorį, bet ir skatinti cholesterolio sintezę kepenyse. Norint greičiau pagerinti cholesterolio rodiklius, verta sumažinti saldumynų, baltos duonos, bandelių, saldžių gėrimų ir greitojo maisto kiekį.
Natūralūs produktai cholesterolio mažinimui
Be įprastų maisto grupių, yra ir specifinių natūralių produktų, kurie pasižymi stipriu cholesterolį mažinančiu poveikiu. Česnakas yra vienas jų - jis padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį ir skatina kraujo tekėjimą. Obuolių actas taip pat gali padėti reguliuoti lipidų kiekį kraujyje, ypač vartojamas rytais su vandeniu. Kitas vertingas produktas - žalioji arbata.
Fizinis aktyvumas ir jo įtaka cholesterolio kiekiui
Reguliari fizinė veikla padeda ne tik mažinti MTL cholesterolį, bet ir didinti DTL kiekį. Tai ypač svarbu, nes gerasis cholesterolis saugo kraujagysles nuo užsikimšimo. Be to, aktyvus gyvenimo būdas padeda mažinti svorį, o tai tiesiogiai susiję su cholesterolio kiekiu kraujyje.
Streso valdymas
Lėtinis stresas turi įtakos hormonuose vykstantiems pokyčiams ir gali skatinti cholesterolio sintezę kepenyse. Stresą sumažinti gali meditacija, kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, kūrybinė veikla ar pokalbiai su artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Papildai
Be maisto produktų ir fizinio aktyvumo, galima pasitelkti natūralius papildus. Vienas populiariausių - raudonųjų ryžių mielės. Jose natūraliai susiformuoja medžiaga, kuri veikia panašiai kaip kai kurie vaistai, mažinantys cholesterolį. Omega-3 papildai, augalinės sterolės, tirpiosios skaidulos miltelių pavidalu ir probiotikai taip pat gali padėti pasiekti geresnių rezultatų.
Sveikų įpročių formavimas
Norint, kad cholesterolio kiekis būtų stabilus ilgą laiką, svarbu formuoti sveikus įpročius: valgyti daug daržovių, riboti perdirbtą maistą, vengti transriebalų, rūpintis fiziniu aktyvumu ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
Virškinimo sistemos problemos ir jų sprendimo būdai
Šventiniu laikotarpiu, kai maisto gausa ir įvairovė didžiausia, virškinimo sistema patiria didelį krūvį. Persivalgymas, netinkamas maisto derinimas ir alkoholio vartojimas gali sukelti įvairių negalavimų, tokių kaip cholecistitas, pankreatitas, skausmai, sunkumas skrandyje, pykinimas ir kiti negalavimai.
Persivalgymo pasekmės
Persivalgius pablogėja bendra savijauta: gali svaigti galva, pykinti, darytis silpna. Neįmanoma produktyviai dirbti. Dideliam maisto kiekiui suvirškinti reikia daugiau fermentų, organizmas dėl to patiria stresą. Daugiau darbo tenka skrandžiui, kasai, kepenims, tulžies pūslei. Visi šie organai turi dirbti didesniu pajėgumu.
Maisto derinimas ir kiekis
Svarbu nemaišyti skirtingo maisto. P,obūviui prasidėjus reikėtų valgyti baltyminį maistą, t. y. mėsą, žuvį, paskui - vaisius, daržoves. Tada ir desertas ne taip kenks. Svarbu ir maisto kiekis. Jei pajutote sotumą, vadinasi, laikas sau pasakyti STOP.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
Alkoholio įtaka
Alkoholis kepenims visada yra didelis krūvis, o jei dar maišote su maistu, jūsų vargšėms kepenims išvis ne pyragai. Jei norite šiek tiek daugiau pasmaguriauti, bet neapsunkinti kepenims „gyvenimo“, tada bent jau rinkitės silpnesnius alkoholinius gėrimus, pavyzdžiui, baltą vyną, ir juos dar skieskite gausiai gurkšnodama vandens.
Ką daryti, jei pasijutote prastai
Jei kyla skrandžio ir virškinimo bėdų, visada verta prisiminti imbierą ir citriną. Persivalgymas - ne tik sunkus pojūtis skrandyje. Geriausiai tokiu atveju pagulėti ant kairiojo šono.
Kaip išvengti persivalgymo
- Niekada nesėskite prie šventinio stalo labai išalkusi. Dieną prieš šventę valgykite nekaloringus produktus mažomis porcijomis.
- Valgykite neskubėdama ir mažomis porcijomis.
- Net ir sėdint prie stalo, galima šiek tiek pajudėti.
Organizmo valymas po švenčių
Po kelių dienų nuolatinio valgymo badavimas nėra geriausias pasirinkimas. Rinkitės ryžius, morkos puikiai mažina organizmo intoksikaciją, padeda pašalinti teršalus. Valgykite produktų, kuriuose gausu skaidulų. Taip greičiau išvalysite organizmą. Įvairių grūdų košės, troškintos daržovės - tokiu atveju puikiausias maistas. Sriubas stenkitės virti vegetariškas, o košes - be pieno.
Medžiagų apykaitos skatinimas
Kuo greitesnė medžiagų apykaita, tuo lengviau atsigauti. Geras būdas paspartinti šį procesą - padidinti fizinį aktyvumą. Tačiau tai daryti galima tik tuščiu skrandžiu, t. y. geriausiai kitą dieną po šventės. Pirtis skatina iš organizmo greičiau šalintis toksinams.
Plaukimas kaip sveikatinimo būdas
Plaukimas yra puikus būdas stiprinti visą kūną, gerinti ištvermę ir laikyseną. A. Sugoniak, vandensvydžio Nacionalinės rinktinės narys, vardija plaukimo privalumus: „Tai be galo dinamiška sporto šaka. Plaukiant dirba beveik visi kūno raumenys. Net galva, gulinti neutralioje padėtyje, daro posūkį įkvėpimo metu.“
Plaukimas, pasak pašnekovo, tinkamas visiems: ir patiems mažiausiems, ir garbaus amžiaus žmonėms. Vandens užsiėmimai stiprina vaikų nervų sistemą, tvirtina judesius, gerina ištvermę, laikyseną. Reguliariai plaukiodami vaikai mažiau serga, geriau valgo ir miega. O vyresnio amžiaus žmonėms šis sportas taip pat yra rekomenduojamas: „Reguliarios treniruotės baseine yra puiki alternatyva labiau rizikingoms fizinėms veikloms. Visa tai atitolina senėjimo procesus, gerina bendrą fizinę būklę ir padeda išspręsti dar vieną aktualią - antsvorio - problemą.“
Plaukimas taip pat padeda siekti norimo kūno sudėjimo, nes įsijungia beveik visos pagrindinės raumenų grupės, ypač nugara ir kojos. Pradėti sportuoti apskritai niekada nėra vėlu, o plaukti gali net silpnas ir turintis fizinių apribojimų žmogus.
Kiti sveikatos stiprinimo būdai
Be plaukimo ir mitybos, yra ir kitų būdų stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.
Vaistų vengimas
Angelė Kiliuvienė, laidų vedėja, teigia: „Mūsų namuose nėra vaistų. Nebent jų lieka po kokio rimtesnio gydymo.“ Ji kategoriškai nusistatę prieš nereikalingą vaistų vartojimą ir vartoja juos tik tada, kai labai reikia.
Sportas ir aktyvus gyvenimo būdas
A.Kiliuvienė sportuoja, lankė aerobiką, vėliau - treniruotes sporto salėje. Ji atrado sveikatinimo būdą, atlikus pratimus judėti lengviau, jaučiasi smagiau. Moteris pradėjo vaikščioti pėsčiomis, mėgsta obuolius, kriaušes, uogas.
Pozityvus mąstymas
Audronė Daugėlytė, aktorė, teigia: „Svarbiausia - šypsena ir gera nuotaika. O ji atsiranda visada, kai ateinu į savo teatrą.“ Ji tiki, kad darbas jai - šventė.
Daržovių auginimas
A.Daugėlytė auginu daržoves kaime, tai padeda išlaikyti fizinę formą, išsaugoti liekną figūrą.
Velnio nagas sąnarių skausmui
Velnio nagas (lot. Harpagophytum procumbens) kilęs iš pietinės Afrikos, kur auga sausringuose Namibijos, Botsvanos ir Pietų Afrikos regionuose. Pagrindinė veiklioji medžiaga - harpagozidas. Šis natūralus junginys pasižymi priešuždegiminėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Velnio nagas padeda mažinti sąnarių sustingimą ir pagerinti jų judrumą.
Badavimas kaip gydymo metodas
Badaujant organizmui sudaromos tokios sąlygos, kad visa gyvybinė jėga būtų panaudojama valymui ir sanavimui. Badavimas paaštrina ir sustiprina protą. Po badavimo visi jutimo organai atsinaujina, o proto funkcijos tiek sustiprėja, kad gali visiškai kontroliuoti kūną.
Biologiniai ritmai
Jei norime būti sveiki, turime paisyti savo biologinio ritmo - mes jį jaučiame, jis daug ką lemia, nes mes esame nuo jo priklausomi. Pavyzdžiui, nuo 23 iki 4 valandos yra organizmo atsistatymo laikas, todėl šiuo metu būtina ilsėtis.
Rūgščių-šarmų balansas
Daugelio civilizacijos ligų priežastis yra pažeista organizmo rūgščių - šarmų pusiausvyra. Mūsų maiste, be angliavandenių, baltymų ir riebalų yra įvairių mineralinių medžiagų. Jos sudaro apie 4 procentus kūno svorio ir skiriamos į dvi kategorijas: sudarančios šarminius ir sudarančios rūgštinius junginius.