Įvadas
Sportiniai šokiai - tai sporto ir meno sintezė, kurioje ritmingi ir grakštūs poros judesiai atliekami pagal muziką. Ši disciplina apima ne tik fizinį pasirengimą, bet ir meninę išraišką, choreografiją bei partnerystę. Ar galima sportinius šokius laikyti tikru sportu? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes šis klausimas apima įvairius aspektus - nuo fizinio krūvio iki finansavimo ir pripažinimo.
Sportinių Šokių Istorija Lietuvoje ir Pasaulyje
Sportiniai šokiai Lietuvoje pradėti kultivuoti dar XX a. viduryje. Išpopuliarėjus šiai sporto šakai, 1989 metais buvo įkurta Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF), suvienijusi visus sportinių šokių entuziastus ir profesionalus. Pati LSŠF įkurta 1989 m. Pagrindinis LSŠF veiklos tikslas - plėtoti sportinius šokius Lietuvoje.
LSŠF - nacionalinė sporto šakos organizacija, atsakinga už sportinių šokių vystymą, koordinavimą ir atstovavimą Lietuvoje bei tarptautinėje arenoje. Federacija nuo pat įkūrimo aktyviai organizuoja nacionalinio ir tarptautinio lygmens varžybas, rūpinasi sportininkų rengimu ir šokių kultūros puoselėjimu. LSŠF vienija klubus, trenerius, šokėjus ir teisėjus, ugdančius šios sporto šakos meistriškumą ir populiarumą šalyje.
Pirmosios balinių šokių varžybos Lietuvoje įvyko 1935 m. Kaune - jas surengė Vincento Mintaučkio šokių mokykla. Giliausias tradicijas turinčios sportinių šokių varžybos Lietuvoje - „Gintarinė pora“ - vyksta nuo 1965 m. iki šių dienų. Pasaulyje seniausias tebevykstantis sportinių šokių turnyras - Blakpulo šokių festivalis Anglijoje: pirmą kartą jis buvo surengtas 1920 m.
LSŠF veikla apima reguliarią Lietuvos sportinių šokių čempionatų organizaciją, reitinginių varžybų sistemą, treniruočių stovyklų, seminarų ir kursų organizavimą, metodinės medžiagos rengimą ir sportinių šokių kultūros sklaidą, teisėjų ir šokių trenerių sertifikavimą, Lietuvos atstovų dalyvavimo koordinavimą Pasaulinės sportinių šokių federacijos (WDSF) ir kitų tarptautinių organizacijų renginiuose.
Taip pat skaitykite: Istoriniai rezultatai
Fizinis Krūvis ir Traumos Sportiniuose Šokiuose
Šokių pasaulio atstovai puikiai žino, ką reiškia iki kraujo nutrintos pėdos, nuolatinio krūvio išvargintų raumenų skausmas ir dieglys šone. Tai - šokėjų kasdienybė. Kur kas baisesnės yra traumos, kurias šokėjai patiria ant parketo, dažniausiai net ne treniruočių, o varžybų metu.
Skaudžių traumų šokių metu yra patyrusi Lietuvos čempionė, pasaulio ir Europos suaugusiųjų standartinių šokių grupės čempionatų bronzos medalių laimėtoja Ieva Žukauskaitė. Kartą varžybų metu šokėja gavo tokį stiprų smūgį į smilkinį, kad vietoje prarado sąmonę. Prieš porą metų šokėjai teko varžytis Lietuvos čempionate su trūkusiu kojos raumenimi.
Lietuvos čempionas, šių metų profesionalų lygos standartinių šokių grupės Europos vicečempionas Donatas Vėželis, džiaugiasi, kad per karjerą neteko patirti jokių rimtesnių traumų. Dar šiemet varžybose Maskvoje D. Vėželis su partnere Lina Chatkevičiūte energingo tango metu alkūne į galvą pataikė Editai Daniūtei, kuri nuo smūgio trumpam prarado sąmonę.
Daugkartinė Lietuvos čempionė, pasaulio suaugusiųjų Lotynų Amerikos šokių grupės čempionato finalininkė Eglė Visockaitė taip pat turi nemalonios patirties ant parketo. Kartą varžybų metu kita šokėja didele jėga užkliudė mano ranką ir nuplėšė visą nagą.
Vyriausiasis Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas dr. Dalius Barkauskas daug metų dirba su sportinių šokių šokėjais. Specialisto teigimu, šokėjai dažniausiai patiria mikrotraumas - įvairių raumenų pertempimą bei nuovargį. Anot D. Barkausko, šokiai, nors dažnai suprantami kaip menas, profesionaliame lygmenyje tampa daugiau sportu, o kuo intensyviau šokėjai treniruojasi ir kuo didesnį krūvį patiria, tuo didesnė tampa traumų tikimybė.
Taip pat skaitykite: Ledo šokių ypatybės
Finansavimas ir Rėmėjų Paieška
Tačiau sportiniai šokiai - viena brangiausių sporto šakų, gaunanti tik minimalų valstybės finansavimą. Finansai dažnai tampa kliūtimi talentingų šokėjų kelyje į sėkmę. Europos čempiono D.Gransko teigimu, sportiniai šokiai nėra sritis, kuri pritrauktų rėmėjų: „Žmonės paprasčiausiai mūsų nežino. Šokiai nėra populiari sporto šaka, niekas nenori investuoti ten, kur nėra paklausos reklamai."
Nors daugiausia stiprių sportinių šokių klubų yra įsikūrę didžiuosiuose miestuose - Kaune ir Vilniuje, šokių mėgėjų bendruomenės yra buriamos ir mažesniuose miestuose - tokiuose kaip Druskininkai ar Gargždai.
Subjektyvus Teisėjavimas ir Skaidrumo Klausimai
Lietuvoje puikiai žinomas treneris bei sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovas Romaldas Idzelevičius patikina, kad Lietuvoje sportiniai šokiai tikrai nėra skaidrūs ir sąžiningi. R. Idzelevičius pasakoja, kad yra buvęs ir toks atvejis, kai teko sulaukti ir vieno labai įspūdingo piniginio pasiūlymo manais už gerą įvertinimą. R. Idzelevičius dėl nesąžiningo vertinimo kaltina žemą teisėjų kompetencijos lygį ir drąsiai pasakoja, kad Lietuvos šokių pasaulyje tokių teisėjų yra ne vienas ir ne du. Neteisybė ir užsienyje.
O štai Lietuvos sportinių šokių (LSŠF) viceprezidentas Virginijus Visockas mano, kad vertinimo sistema, kai šokėjus vertina 7 teisėjai yra sąžininga ir jokios neteisybės čia būti negali. LSŠF viceprezidentas neneigė, kad yra teisėjų, kurie teisėjaudami savo klubo porai pakelia duodamus balus, taip norėdami visiems parodyti, kad jų klubas yra geriausias.
Kauno sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovės ir trenerės Jūratės Norvaišienės teigimu, vertinant poras varžybose išlikti objektyviam yra neįmanoma, tai labai subjektyvus sportas.
Taip pat skaitykite: Dailusis čiuožimas: Lietuvos olimpinis kelias
Sportiniai Šokiai Kaip Studijų Programa
Laisvalaikio sporto programa - vienintelė tokia bakalauro studijų programa Lietuvoje, kurią baigę studentai įgyja sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir pedagogo profesinę kvalifikaciją. Studijuodami šią studijų programą studentai gali pasirinkti laisvalaikio sporto, krepšinio, futbolo ar sportinių šokių specializaciją, kurios yra parengtos ir įgyvendinamos su Lietuvos bei užsienio šalių socialiniais partneriais. Studentai, pasirinkę sportinių šokių specializaciją, plėtos tiek standartinių, tiek Lotynų Amerikos šokių gebėjimus.
Žymiausi Lietuvos Šokėjai
Labiausiai tituluoti Lietuvos šokėjai - Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ sportininkai ir treneriai. Romaldo ir Skaistės Idzelevičių vadovaujamas kolektyvas septynis kartus tapo pasaulio čempionais ir devynis kartus - Europos; o taip pat pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo dar 22 sidabro bei bronzos medalius.
Žymesnės poros: Artūras Bižokas ir Edita Daniūtė, Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė, Marius Germanavičius ir Eglė Visockaitė, Andrius Kandelis ir E. Visockaitė, Vaidotas Lacitis ir Aurelija Griciūtė, Martynas Kūra ir Karina Kašėtaitė, Marius Kriukelis ir Kristina Valiūnaitė, Justinas Duknauskas ir Jurgita Liaugaudaitė, Andrius Greblikas ir Rūta Bajarūnaitė, Olegas Martyniukas ir Aistė Stragytė, Imantas Joneckis ir Martyna Mickutė, Edvardas Racius ir Jekaterina Plikosova, Sergejus Skripčenko ir Goda Zajauskaitė, Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė-Sodeikienė.
Sportinių Šokių Disciplinos
Sportinių šokių terminas apima standartinius šokius (lėtą valsą, tango, Vienos valsą, fokstrotą, kvikstepą), Lotynų Amerikos šokius (sambą, ča ča, rumbą, džaivą), breiką, hiphopą, rokenrolą ir bugivugį, linijinius ir solo šokius, kitus šokių stilius. Breikas - viena iš sportinių šokių disciplinų. Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad sportiniais šokiais laikomi tik standartiniai ir Lotynų Amerikos šokiai, tačiau 2016 m. breikas tapo dar viena sportinių šokių disciplina ir dabar kartu su hiphopu, disco, rokenrolu, bugivugiu, linijiniais, Karibų šokiais sudaro sportinių šokių šeimą. 2024 m. breikas debiutuos Paryžiaus Olimpinėse vasaros žaidynėse.
Kiekvieno iš penkių Lotynų Amerikos šokių (sambos, čia čia čia, rumbos, pasodoblio, džaivo) kilmė - labai skirtinga. Standartiniai šokiai (lėtas valsas, tango, Vienos valsas, fokstrotas ir kvikstepas) iki pat šių dienų atliekami vyrui vilkint fraką.
Sportinių Šokių Federacijos
1957 įkurta Tarptautinė pramoginių šokių taryba (angl. International Council of Amateur Dancers, ICAD), kuri 1990 pervadinta į Tarptautinę sportinių šokių federaciją (angl. International DanceSport Federation, IDSF), o 2011 - į Pasaulio sportinių šokių federaciją (angl. World DanceSport Federation, WDSF). Pasaulio sportinių šokių federaciją 1997 pripažino Tarptautinis olimpinis komitetas, 2008 Tarptautinis paralimpinis komitetas.