Įvadas
Dailusis čiuožimas ant ledo - tai ne tik sportas, bet ir meno forma, apjungianti atletiškumą, eleganciją ir muzikalumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime dailiojo čiuožimo istoriją Lietuvoje olimpinių žaidynių kontekste, nuo pirmųjų dalyvių iki šiuolaikinių pasiekimų.
Pirmieji Žingsniai: 1928 metai
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse prasidėjo 1928 m. Sankt Morice, Šveicarijoje. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs šiose žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota. Paskelbus nepriklausomybę, jis buvo vienas Lietuvos sporto pradininkų, o greituoju čiuožimu labiausiai susidomėjo mokydamasis Berlyne.
K. Bulota startavo visose keturiose olimpinėse greitojo čiuožimo rungtyse. Jis užėmė 28 vietą čiuoždamas trumpiausią 500 m nuotolį ir dukart liko 25-tas - 1500 m ir 5000 m greitojo čiuožimo varžybose. Septyni čiuožėjai pasiekė finišą, bet čiuožiant penktai sportininkų porai pačiūžos tiesiog klimpo sparčiai tirpstančiame lede.
Dalyvavimas SSRS Sudėtyje: 1984 metai
Pirmasis Lietuvos sportininkas, kuris dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse atstovaudamas SSRS, buvo biatlonininkas Algimantas Šalna. Jis 1984 m. Sarajevo žaidynėse sprinto lenktynėse užėmė penktą vietą, o paskui su trimis komandos draugais iškovojo estafetės aukso medalius.
Pačiam A. Šalnai estafetės lenktynės susiklostė labai nesėkmingai. Jis šliuožė trečiame etape, bet antrajame ugnies ruože nepataikė net penkis kartus ir turėjo sukti du baudos ratus.
Taip pat skaitykite: Sportiniai šokiai: sportas ar menas?
Olimpiniai Medaliai: 1988 metai
1988 m. Kalgario žaidynėse du olimpinius medalius iškovojo slidininkė Vida Vencienė. 10 km lenktynėse V. Vencienė antrą vietą užėmusią komandos draugę Raisą Smetaniną aplenkė 9 sekundėmis. Nors V. Vencienės rezultatai tarp SSRS slidininkių buvo geriausi, rinktinės treneriai neįtraukė lietuvės į estafetės komandą.
Sugrįžimas į Olimpinę Šeimą: 1992 metai
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos žaidynėse.
Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.
Lietuvos sporto vadovams reikėjo skubiai išspręsti maskvietės M. Drobiazko pilietybės klausimą, tačiau sportininkė laiku gavo Lietuvos pasą ir galėjo atstovauti mūsų šaliai. Didžiausia viltis buvo Kalgario olimpinė čempionė V. Vencienė, kuri tarp šių žaidynių padarė pertrauką ir pagimdė dukrą. Lietuvoje pusiau paslapčia net buvo svajojama apie olimpinį medalį, bet V. Vencienei varžytis su geriausiomis pasaulio slidininkėmis buvo sudėtinga. Vis dėlto 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi ji užėmė 11 vietą ir pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Albervilio žaidynėse.
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą.
Taip pat skaitykite: Istoriniai rezultatai
Lilehameris: 1994 metai
Tarptautiniam olimpiniam komitetui pakeitus olimpinį ciklą ir nusprendus vasaros bei žiemos žaidynes rengti skirtingais metais, žiemos sportininkams laukti Lilehamerio žaidynių reikėjo trumpiau. Jau 1994 m. Į Lilehamerį išvyko tas pats lietuvių šešetas, kaip prieš dvejus metus į Albervilį: slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, biatlonininkai K. Strolienė ir G. Jasinskas bei ledo šokėjai M. Drobiazko ir P. Vanagas. Deja, abiejų biatlonininkų ir V. Vencienės rezultatai buvo blogesni nei prieš dvejus metus.
Naganas: 1998 metai
1998 m. Lietuvos žiemos sportininkai gavo pirmą ir kol kas vienintelę progą aplankyti Japoniją. Geriausią rezultatą pasiekė M. Drobiazko su P. Vanagu, kuriam per žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Lietuvos trispalvę. Vyriausia Lietuvos olimpietė K. Strolienė, kuriai tuo metu buvo 37-eri, pakeitė sporto šaką: dvejose ankstesnėse žaidynėse ji šliuožė biatlono trasose, o Nagane dalyvavo slidinėjimo varžybose. Vienas Lietuvoje išugdytas sportininkas gynė kitos šalies garbę. D. Kasparaitis žaidė Nagano žaidynių sidabro medalius laimėjusioje Rusijos rinktinėje.
Solt Leik Sitis: 2002 metai
2002 m. antrą kartą paeiliui žiemos olimpinės žaidynės vyko ne Europoje. Lietuvos žiemos sporto lyderiai M. Drobiazko ir P. Vanagas užėmė aukščiausią olimpinę poziciją - jie liko penkti. Ledo šokėjų lūkesčiai buvo dar didesni. 2000 m. jie pirmąkart per visą karjerą laimėjo Europos bei pasaulio pirmenybių medalius, todėl labai tikėjosi nudžiuginti aistruolius ir olimpiniais apdovanojimais. Solt Leik Sityje lietuvius labiau nuvylė ne jų pačių pasirodymas, bet teisėjavimas. Nors dvi poros atlikdamos laisvąją programą pargriuvo, jos užėmė aukštesnes vietas nei M. Drobiazko su P. Vanagu.
„Neturėjome vilčių, kol varžovai nepradėjo griūti. Bet kai krito dvi poros ir niekas nepasikeitė, nelieka vilčių, kad čia apskritai yra sportas, - pyko M. Drobiazko. - Ar visos medalius laimėjusios poros buvo jų vertos? Aišku, ne."
Solt Leik Sityje trečiąjį olimpinį medalį iškovojo Rusijos ledo ritulio rinktinėje žaidęs D. Kasparaitis. Jis surinko visų spalvų medalių kolekciją: prie Albervilio aukso ir Nagano sidabro pridėjo bronzos apdovanojimą. Būtent Solt Leik Sityje D. Kasparaitis įmušė vienintelį įvartį per visus dalyvautus olimpinius turnyrus. Nuo lietuvio rungtynėse dėl trečios vietos nukentėjo Baltarusijos komanda.
Taip pat skaitykite: Ledo šokių ypatybės
Turinas: 2006 metai
Nors 2006 m. žiemos olimpinės žaidynės grįžo į Europą ir buvo surengtos Italijoje, Turine, Lietuva nusiuntė mažesnę komandą nei į Solt Leik Sitį. M. Drobiazko ir P. Vanagas po Solt Leik Sičio žaidynių pasitraukė iš oficialių varžybų ir dalyvavo tik parodomuosiuose renginiuose, bet dėl Turino žaidynių grįžo į sportą. 2006 m. Europos pirmenybėse jie iškovojo bronzos medalius ir suteikė vilčių, kad penktasis olimpinis bandymas bus sėkmingesnis nei ankstesnieji. Vis dėlto laimėti medalių nepavyko ir šį kartą - Lietuvos ledo šokėjų pora Turino žaidynėse užėmė septintą vietą. Pasiekti geresnį rezultatą sutrukdė ir griuvimas atliekant originaliąją programą. Nudžiugino biatlonininkė D. Rasimovičiūtė, sprinto lenktynėse užėmusi 18 vietą.
Vankuveris: 2010 metai
Per Vankuverio žaidynes Lietuvos delegacija vėl buvo viena mažiausių nuo šalies sugrįžimo į olimpinę šeimą. Lietuvos garbę gynė biatlonininkė D. Rasimovičiūtė, kalnų slidininkas V. Rumiancevas, slidininkai I. Terentjeva, A. Novoselskis, Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis. Iš Lietuvos sportininkų aukščiausią 18 vietą užėmė komandų sprinto lenktynėse startavę M. Vaičiulis ir M. Strolia. Atsižvelgiant į rungčių dalyvių skaičių, geriausius rezultatus pasiekė D. Rasimovičiūtė. Kelialapį į Vankuverio žaidynes buvo iškovojusi ir Lietuvos ledo šokių pora Katherine Copely ir Deividas Stagniūnas.
Sočis: 2014 metai
Per ketverius metus Lietuvos olimpinė komanda padidėjo net 50 proc. Lietuvos sportininkė pirmą kartą dalyvavo olimpinėse greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose. Prieš žaidynes kančių kelius nueiti vėl teko ledo šokėjui D. Stagniūnui. Jis iškovojo olimpinį kelialapį su kita amerikiete partnere Isabella Tobias ir ilgai laukė žinių, ar JAV čiuožėjai bus suteikta Lietuvos pilietybė. Be šių sportininkų, mūsų šaliai Sočio žaidynėse atstovavo kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas, slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia, biatlonininkai D. Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas.
Pjongčangas: 2018 metai
Nors D. Rasimovičiūtė dalyvavo penktose olimpinėse žaidynėse ir pagal šį rodiklį pavijo M. Drobiazko bei P. Vanagą, dėmesio centre atsidūrė kitas biatlonininkas T. Kaukėnas. T. Kaukėnas sprinto lenktynėse užėmė 17 vietą, o kitą dieną palypėjo dar keturiais laipteliais ir persekiojimo lenktynėse finišavo tryliktas. T. Kaukėnas visada buvo greitas slidinėjimo trasose, bet per Pjongčango žaidynes net pats save nustebino taikliais šūviais. Per sprinto lenktynes jis suklydo tik kartą (iš 10 šūvių), per persekiojimo - du kartus (iš 20 šūvių). Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse.
D. Kasparaičio Indėlis
Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis savo kolekcijoje turi tris olimpinius medalius. 1992 m. Albervilyje su Jungtine komanda, į kurią buvo susibūrę byrančios SSRS sportininkai (išskyrus Baltijos šalis), iškovojo olimpinį aukso medalį. Po šešerių metų jau su Rusijos rinktine Nagane pasipuošė sidabru, o 2002 m. Solt Leik Sityje savo kolekciją papildė ir olimpine bronza. Be solidaus olimpinio kraičio, D. Kasparaitis greičiausiai bus minimas ir kaip vienas vyriausių sportininkų, debiutavusių Lietuvos rinktinėje.
Sauliaus Ambrulevičiaus ir Allison Reed Svajonė
22-eji metai darbo, per kuriuos sunešiotos 22 pačiūžų poros - tokia olimpinio kelialapio, kurį kovo pabaigoje iškovojo Lietuvos šokėjas ant ledo Saulius Ambrulevičius, čiuoždamas poroje su Allison Reed, kaina. Tačiau ar nauja naujo sezono pačiūžų pora raižys olimpinį Pekino ledą, priklauso jau ne nuo pačių sportininkų.
Lietuvos šokėjas ant ledo Saulius Ambrulevičius su partnere 26 metų amerikiete Allison Reed padarė viską, kas nuo jų priklauso, kad Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame pasaulio čempionate iškovotų teisę dalyvauti kitų metų žiemos olimpinėse žaidynėse - tokią teisę įgijo pirmųjų 19 porų, o Lietuvos atstovai džiaugėsi 15 vieta. Tai ir apskritai geriausias jų pasirodymas pasaulio čempionatuose.
Dabar virš šios poros, kaip ir virš visų ankstesnių Lietuvos šokėjų ant ledo porų, tarsi Damoklo kardas pakibo pilietybės klausimas. Ar išimties tvarka bus suteikta Lietuvos pilietybė amerikietei ir tai pravers olimpinius Pekino miesto vartus Lietuvos čiuožėjams, ar jie užsitrenks paversdami Pekiną uždraustuoju miestu?
„Tokia situacija - laukimas - kai kuriuos gali demotyvuoti, bet mūsų pozicija tokia, kad ką mes galime, tą padarome - tą rodo mūsų pasiektas rezultatas. O tokie sprendimai - ne mūsų valioje. Laukiame, bet kartu mūsų tikslai, susiję su sportu, lieka maksimalūs ir bandome į juos susitelkti. Nepriklausomai nuo to, kaip bus, mes gerbsime sprendimą. Čiuošime ir sieksime savo svajonių toliau“, - į klausimą, kas būtų, jeigu išgirstų nepalankų jo partnerei sprendimą, nedvejodamas atsako 28-erių čiuožėjas.
Nauja Sena Meilė
Reikia turėti užsispyrimo daug kartų kritus vėl atsikelti. Lengviausia išsigydyti mėlynes, sunkiau - peržengti dvasines duobes. Savo sportinę karjerą pradėjęs kaip pavienis čiuožėjas, 2013 m. S. Ambrulevičius sudalyvavo paskutinėse solistų varžybose ir nusiavė pačiūžas.
„Po tų varžybų supratau, kad nenoriu toliau eikvoti nei nervų, nei laiko, nei jėgų vien dėl to, kad žinau, jog nepavyksta man taip, kaip norėčiau. Nebuvo motyvacijos ir nebuvo tikslų, buvo sunku“, - kritinį savo karjeros tašką prisimena čiuožėjas.
Tais metais be pačiūžų, prisimena daugkartinis Lietuvos čempionas, gyvenimas tekėjo daugeliui studentų įprasta vaga. Baiginėjo studijas Lietuvos sporto universitete. Dirbo. Padavėju, barmenu. Dalyvavo įvairiuose socialiniuose projektuose.
Paprastas gyvenimas nesužavėjo? „Aišku, kad sužavėjo! - nusijuokia. - Buvo žymiai lengviau viskas. Bet kai supranti, jog yra kažkokių nepabaigtų darbų, neišsipildžiusių svajonių, tai labiau traukia nei paprastas gyvenimas.“
Apie nepabaigtus darbus Sauliui priminė ir meilę čiuožimui iš naujo įpūtė vienas televizijos projektas. Čiuožėjas iki šiol dėkingas laidos prodiuseriams, pakvietusiems jį į šou ir pastačiusiems į porą su žurnaliste Asta Žukaite. Tai buvo tramplinas, nubloškęs buvusį solistą į šokius ant ledo.
„Man tai padėjo ne tik pamilti šį sportą iš kitos pusės - gyvenime dar nebuvau čiuožęs poroje. Po televizijos projekto sulaukiau siūlymo čiuožti poroje. Atsakiau: „Taip, aš pasinaudosiu šia proga.“ Ir S. Ambrulevičius išvyko į JAV.
„Daug metų jis buvo pavienis čiuožėjas - dalyvavo trijuose Europos, trijuose pasaulio čempionatuose, jaunimo čempionatuose. Paskui stojo į porą, turėjo kitą partnerę - Taylor Tran, su ja nukeliavo iki Europos čempionato finalo, bet visi matė ir patarė Sauliui, kad jeigu jis nori kilti aukščiau, turi keisti partnerę. Tada jis stojo į porą dar su A. Reed, nors jau buvo nueita iki Europos čempionato finalo, kas šiame sporte labai sudėtinga. Ir pašokęs su A. Reed ketverius metus jis įvykdė olimpinį normatyvą! Nors jau prieš Pjongčango olimpines žaidynes, pašokę vos pusmetį kartu, jie liko pirmi už brūkšnio“, - pasakoja Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
Dabar, priartėjęs prie olimpinės svajonės, sportininkas dėkingas ir savo tėčiui, kuris paauglystėje laiku ir tvirtai tarė savo žodį likti ant ledo, nors sūnus buvo užsimojęs eiti į futbolą. „Man buvo 14-15 metų, norėjau daryti tai, ką draugai daro. Bet iš tėčio gavęs tokį disciplinuotą postūmį neišėjau ir likau šiame sporte. Tuo metu, aišku, jo griežtas pasakymas neatrodė labai žavus, bet dabar esu labai dėkingas“, - prisipažįsta S. Ambrulevičius.
Kita Obuolio Puselė
Dabar jau septynerius metus jis ant ledo šoka su partnere. Jie, pasak S. Ambrulevičiaus, prabėgo greitai ir buvo labai įdomūs, nes iš naujo atrasta meilė dailiajam čiuožimui darbą pavertė malonumu. Nors darbo išties daug. Kasdien ant ledo šokėjai praleidžia mažiausiai tris valandas, kartais - ir penkias, ir šešias. O kur dar baleto, šokių pamokos, fizinis pasirengimas salėje. „Taip, kaip eilinio žmogaus darbo diena trunka nuo ryto iki vakaro, taip dirbame ir mes“, - savo rutiną pasakoja Saulius.
Be ledo čiuožėjai praleidžia vos porą savaičių sezonui pasibaigus. O tada - vėl nauja pradžia: nauja programa, naujas įdirbis, nauji siekiai. Tiesa, šią rutiną buvo sutrikdęs praėjusių metų karantinas, išskyręs Saulių su Allison keliems mėnesiams. „Nuo kovo iki birželio nečiuožėme kartu. Ir salės buvo uždarytos. Turėjai kiek įmanoma labiau improvizuoti, kad save palaikytum ir šiokią tokią formą išsaugotum“, - neslepia Saulius, tą nelengvą metą pačiūžas iškeitęs į riedučius.
Šiandien kaunietis džiaugiasi ne tik iš naujo atradęs meilę čiuožimui, bet ir partnerę. Su A. Reed jis pradėjo čiuožti prieš ketverius metus ir drąsiai ją vadina savo antrąja puse ant ledo.
„Smagiausia, kad kai sustojome čiuožti su dabartine partnere, sutapo požiūriai. Be to, ir ji buvo metusi čiuožimą, bet grįžo atgal, ir aš. Tai gal labiausiai ir veda į priekį - lygiai taip pat žiūrime į sportą, savo galimybes ir norą bendrai siekti tolesnių tikslų“, - svarsto sportininkas.
O Viskas Prasidėjo Nuo…
S. Ambrulevičiaus ir A. Reed pagrindinė treniruočių vieta - Kanadoje, Monrealio akademijoje. Tačiau nors poilsis po sėkmingo pasaulio čempionato jau pamirštas ir darbas pamažu prasideda, naujojo, olimpinio, sezono programos pamatus jie kloja Lietuvoje. Kelią atgal į Monrealį jiems užkirto pasaulinė pandemija, mat Kanada savo sienas atveria sunkiai net ir sportininkams - jiems reikia iš naujo gauti specialius leidimus. Kada juos gaus - nežinia.
„Mums pavyko prieš pasaulio čempionatą į Kanadą nuvykti - tada gavome specialius leidimus. Bet galimybę likti Monrealyje turėjome paaukoti, nes turėjome išvažiuoti į pasaulio čempionatą - juk ten vyko ir olimpinė atranka. Tad dabar, kol vėl gausime leidimus, tol dirbsime Lietuvoje. Su mumis treneriai bendrauja, pamokos vyks ir internetu, ir Lietuvos specialistai mums padės. Taigi darbas nesustoja“, - pasakoja Saulius.
Lietuvos porą globoja ir legendiniai Lietuvos šokėjai ant ledo Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. „Povilas visada stebi mūsų varžybas ir su Margarita duoda labai įdomių patarimų. Jie labai mus palaiko. Ir ta pagalba irgi yra geras motyvacinis šaltinis. Džiaugiamės, kad jie kartu su mumis ir mums padeda tiek palaikymu, tiek patarimais, patirtimi. Jie - tarsi dar vienas mūsų komandos narys“, - džiaugiasi S. Ambrulevičius.
O juk visos šios Sauliaus istorijos galbūt ir nebūtų, jeigu ne P. Vanagas. Čiuožti Saulius pradėjo tada, kai būdamas šešerių pamatė čiuožiantį Povilą. Ar atsimena Saulius pirmąjį savo kartą ant ledo? „Atsiminsiu visą laiką, - nusijuokia pajėgiausias Lietuvos čiuožėjas. - Jau mokėjau važinėti riedučiais, bet atsistojęs ant ledo su pačiūžomis pamiršau, kad ant peilio yra dantukai, ir visą laiką virtau į priekį.“
Bet čiuožti jam sekėsi nuo pirmųjų dienų, nuo kada ir prasidėjo visa ši istorija. L. Vanagienė tiki, kad Saulius ir Allison dalyvaus olimpinėse žaidynėse.
Ilgas Kelias Tikslo Link
Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė: „Sauliui Ambrulevičiui dabar 28-eri. Iš jų 22 metus jis kultivuoja dailųjį čiuožimą. Tiek metų prireikė jaunuoliui, kad jis įvykdytų normatyvą į olimpines žaidynes - visų sportininkų svajonę. Koks ilgas kelias! Tai sportininkas, Lietuvos pilietis, kuris motyvuotas, dirba, stengiasi ir eina į tikslą. Nežinau, kaip būtų galima Lietuvos piliečiui užtverti kelią į jo išsvajotas olimpines žaidynes. O jam padėti gali tik Allison, kuri atsisakė čiuožti su dabar jau amžinatilsį broliu, buvusiu labai stipriu šokėju ant ledo ir užimdavusiu aukštas vietas. Ji pasirinko Saulių. Be to, ši pora yra stipriausia iš žiemos sporto šakų atstovų Lietuvoje, tą rodo ir jų rezultatas. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvos pilietybę gavusi Margarita Drobiazko kartu su Povilu Vanagu daug metų gynė Lietuvos garbę varžybose, o dabar garsina mūsų šalį įspūdingais pramoginiais pasirodymais. Tokių pasiekimų, kokius parodė ši pora, neturėjo jokia kita nepriklausomos Lietuvos žiemos sporto šaka. 2014 m. Sočyje Lietuvai atstovavo Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas. Deja, garbingai olimpinėse žaidynėse pasirodžiusiai porai toliau kartu siekti pergalių sutrukdė Deivido sveikatos problemos - jis buvo priverstas baigti sportininko karjerą, tad Isabella liko be partnerio. O Allison jau integravosi į Lietuvą, daug būna Lietuvoje, turi leidimą čia gyventi, deklaruotą gyvenamąją vietą, būdama Lietuvoje padeda mūsų geriausiems čiuožėjams statyti programas, rodo šokių ant ledo subtilybes. Tai žmogus, kuris padeda mūsų Lietuvos piliečiui."
Pasiaukoja Kitos Šalies Labui
Povilas Vanagas, geriausias visų laikų Lietuvos šokėjas ant ledo, olimpietis: „Mano manymu, bent dailiajame čiuožime kiekvienas sportininkas, kuris pasiryžta atstovauti kitai, o ne savo gimtajai šaliai, yra savotiška auka. Prisimenu save, kai 1991-aisiais ir mums reikėjo rinktis, kokiai šaliai atstovauti, nes su Margarita buvome mišri pora. Man net nekilo minčių, kad galėčiau atstovauti Rusijai, turint omenyje visas tas istorines aplinkybes. Ir aš savo partnerei esu visą gyvenimą dėkingas už tai, kad ji sutiko atstovauti Lietuvai. Manau, daugelis sirgalių iš Lietuvos, palaikiusių mūsų porą, irgi supranta, kokia tai vis dėlto auka, nes žmogus savyje daro kažkokį perversmą ir subręsta tam, kad pasirinktų kitą šalį, nes kitokios išeities nėra: mišrios poros turi atstovauti kažkuriai vienai šaliai. Man tokie žmonės, kurie pasiaukoja dėl kitos šalies, paaukoja savo valstybės interesus, - savotiški didvyriai. Ir kiekvieną kartą, kai iškyla tokios peripetijos, duoti ar neduoti pilietybę, man jos atrodo keistos. Bet aš visa tai žinau iš vidaus, tie žmonės, kurie sėdi valdžios institucijose, šito per savo kraują ir širdį nėra perleidę ir jų sprendimai priimami iš kitos varpinės, nei aš kalbu. Todėl labai tikėsimės, kad tie žmonės, kurie bus atsakingi už pilietybės klausimą, bus kilniaširdžiai."